Pasirodo, populiariojo turizmo pradininku laikomas baptistų dvasininkas Tomas Kukas (Thomas Cook), kuris aktyviai kovojo su alkoholizmu ir 1841 m. suorganizavo parapijiečių išvyką į Lafborą (Didžioji Britanija) kaip gydymo metodą. Dvasininkas norėjo parodyti, kad pasaulis gali būti įdomus ir be alkoholio. 570-čiai žmonių T. Kukas suorganizavo kelionę traukiniu bei pasirūpino maitinimu, nakvyne ir pramogomis. Vėliau tokias išvykas traukiniais jis rengė Anglijos varguomenei, vaikams ir darbininkams. Taip atsirado pirmosios kelionių agentūros ir turizmo verslo užuomazgos. Nuo 1845 m. T. Kukas ėmė organizuoti ir pirmąsias komercines keliones turistams.
Daugiau nei po šimto metų, 1979 m. rugsėjį, Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacija, siekiant skatinti asmenų mobilumą, fizinį aktyvumą ir kultūrinį pažinimą, inicijavo Pasaulinės turizmo dienos minėjimą. Nuo 1980 metų rugsėjo 27-oji diena visame pasaulyje yra minima kaip Pasaulinė turizmo diena.
Keliauja kas dešimtas planetos gyventojas
„Pasaulinis turizmas – tai globalus reiškinys, 2015 m. apėmęs virš 1 milijardo keliautojų visame pasaulyje ir įdarbinęs 9 proc. planetos gyventojų. Turizmas – didžiausia pasaulio industrija, – sakė turizmo tyrėja ir kelionių organizacijos „Baltic Tours“ atstovė dr. Rasa Levickaitė. – Pasaulinė turizmo diena yra skirta turizmo bendruomenei ir keliautojams, taip pat siekiant priminti turizmo indėlį į socialinę, psichologinę, kultūrinę, politinę, ekonominę, ekologinę tvariąją plėtrą“.
Anot R. Levickaitės, pasaulio turistai, keliaudami įvairiomis kryptimis įvairiais tikslais, sukuria industrinę plėtrą, kuria naujas darbo vietas, formuoja tvarias ir tolerantiškas bendruomenes, kurios sąmoningai siekia puoselėti ir saugoti gamtinį bei kultūrinį pasaulio paveldą.
„Šią dieną turizmo organizacijos visame pasaulyje mini teminiais renginiais, lankytojus lepina nemokamais įėjimais į turistinius objektus, kelionių agentūrų klientus – simbolinėmis dovanomis ir nuolaidomis“, – pasakojo „Baltic Tours“ atstovė.
Ką reiškia, kai prieš kelionę staiga susergame?
Kelionės, kurios dabar įperkamos praktiškai visiems, o didelei daliai žmonių yra virtusios viena geidžiamiausių laisvalaikio pramogų ar net gyvenimo būdu, neišvengiamai veikia ir mūsų pasaulėžiūrą bei elgesį, savijautą. Psichologė, organizacijų psichologė ir konsultantė bei universiteto lektorė Aistė Mažeikienė teigia, kad kelionės ne tik praturtina žiniomis, patirtimis, bet ir daro žmones atviresnius bei kūrybiškesnius. „Po kelionės ir į savo kasdienį gyvenimą bei įprastą aplinką pažvelgiame kitomis akimis, todėl ne tik potyriai tampa stipresni – kai kurie žmonės geba kone akimirksniu išspręsti net ir įsisenėjusias problemas, – sakė A. Mažeikienė. – Keliaudami pamatome keisčiausių dalykų, atsiduriame netikėtose situacijose, pavyzdžiui, gal patys kokioje nors kultūroje staiga tampame „nenormalūs“, todėl pasimokę, įgyjame daugiau pakantumo, tolerancijos“.
Psichologė pastebėjo, jog vienas bene labiausiai mūsų būseną keičiančių bei ilsinančių dalykų yra gebėjimas per keliones priartėti prie dabarties momento, banaliai tariant – pabūti „čia ir dabar“: „Leidžiame sau ilgiau nei 40 sekundžių gurkšnoti kavą, turime laiko pokalbiui su ką tik gatvėje sutiktu žmogumi ir nesigraužiame, kad švaistome savo brangų laiką“. O tai ir yra didžiausias poilsis nuolat dirbančiam ir užsiėmusiam šiuolaikiniame pasaulyje gyvenančiam žmogui.
„Beje, ar žinote, kad tik savaitgaliais ar atostogų metu kylantys negalavimai yra tiek paplitę, kad net turi pavadinimą – tai taip vadinamieji laisvalaikio susirgimai, dažniausiai pasireiškiantys peršalimo ir karščiavimo simptomais. Olandų tyrinėtojas Ad J. J. M. Vingerhoets nustatė, kad šie sindromai dažniausiai būdingi darboholikams ir yra susiję su jų kaltės jausmu dėl „netikslingai“, „neprasmingai“ leidžiamo laiko.
Kelionių trūkumas – iš jų reikia sugrįžti!
Tarp psichologės įvardintų kelionių trūkumų – pokelioninė depresija, kuomet sugrįžtame į namie paliktus buities ar darbinius rūpesčius ir jaučiame liūdesį dėl savotiško atsisveikinimo su per keliones turėta laisve. Prie kelionių neigiamybių A. Mažeikienė priskiria ir padidėjusius darbų kiekius, krūvius prieš išeinant atostogų ir sugrįžus po jų bei su tuo susijusius stresus.
„Kelionės bei jose patiriamos naujos situacijos atskleidžia kitas, kasdieninėmis sąlygomis gal nepasireiškusias žmonių savybes, todėl atsiranda rizika susipykti su draugais, o kartais – net ir išsiskirti su sutuoktiniu. Pasaulyje net egzistuoja poatostoginių skyrybų sindromas, nes kelionės žmones keičia“, – sakė psichologė.
Sveikatos specialistai pabrėžia užkrečiamųjų ligų prevenciją
Natūralu, jog sulig kelionėmis po svečias šalis parsivežame ne tik įspūdžių bei suvenyrų. Tebėra tikimybė užsikrėsti maliarija, virusiniu hepatitu, šigelioze, vidurių šiltine, tymais… Pavyzdžiui, pasaulyje kasmet apie 10 tūkstančių keliautojų, grįžusių iš kelionių, suserga maliarija ir apie 1 proc. žmonių, užsikrėtusių tropine maliarija, miršta. Ir nors dėl sąlyginai nedidelio susirgimų masto, susijusio su turizmu, pasaulio ir Lietuvos sveikatos institucijos varpais nemuša, vis dėlto kartu su žmonėmis keliaujančių pavojingų ligų statistika stebima ir fiksuojama itin atidžiai, o prieš išvykstant į didesnės rizikos šalis rekomenduojama skiepytis ir imtis kitų atsargumo priemonių.
Vilniaus visuomenės sveikatos centras (VVSC) rekomenduoja skiepytis nuo hepatito A ir B, meningokokinės infekcijos, poliomielito, pneumokokinės infekcijos, pasiutligės, erkinio encefalito, choleros, gripo, vidurių šiltinės ir kitų. „Pavyzdžiui, keliaujant į Centrinę Afriką ir kai kurias Pietų Amerikos šalis yra privaloma pasiskiepyti nuo geltonojo drugio, kitaip vadinamo geltonąja karštine. Taip pat privalomas skiepas nuo meningokokinės infekcijos ir poliomielito vykstantiems į Meką (Saudo Arabija)“, – sakė VVSC Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėja Giedrė Aleksienė.
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, vakcinos kasmet išsaugo mažiausiai 2–3 milijonus gyvybių.
Apsisaugoti nuo užkrečiamų ligų kelionėse, kurios dažnai plinta per maistą ir aplinką, padeda ir tinkama higiena. „Patariama kruopščiai plauti rankas muilu ir vandeniu prieš valgį, prieš maisto gaminimą, pasinaudojus tualetu. Rekomenduojama gerti geriamąjį vandenį iš butelių. Nepatariama pirkti ir vartoti maisto iš gatvės prekeivių, turi būti valgomas tik pakankamai gerai termiškai paruoštas maistas. Prieš valgant termiškai neapdorojamus vaisius, daržoves, rekomenduojama juos kruopščiai nuplauti ir net nulupti“, – sakė G. Aleksienė.
Ekonomistai BVP, gaunamą iš turizmo, vertina, bet vien juo nesikliauja
Jungtinių Tautų Pasaulio turizmo organizacijos duomenimis, 2014 m. pasaulinės pajamos iš turizmo pasiekė 1,5 trln. USD. Pajamas turizmo sektoriuje daugiausia generuoja apgyvendinimo, pervežimo, maitinimo ir pramogų paslaugos.
Ir nors turizmas yra vienas iš būdų kovoti su skurdu vargingiausiose pasaulio šalyse, vis dėlto ekonomistai kliautis vien turizmu kaip pagrindine pajamas generuojančia ūkio šaka nerekomenduoja. „Taip, pasaulyje yra tokių valstybių, kurios skelbiasi didele dalimi gyvenančios iš turizmo. Tai Egiptas, Turkija, Graikija ir kitos, – sakė Rokas Grajauskas, „Danske Bank“ Baltijos šalių analitikas. – Vis dėlto matome, kad Graikijos pajamos iš turizmo, kurios, beje, ir toliau yra generuojamos, neišgelbėjo. Šalims kopiant ekonominio išsivystymo kopėčiomis, turizmas vaidina vis mažesnį vaidmenį. Kita vertus, atskiriems regionams ar miesteliams turizmas iš tiesų gali būti gyvybiškai svarbiu pragyvenimo šaltiniu net ir išsivysčiusiose valstybėse“.
„Kalbant apie Lietuvą ir atvykstamąjį turizmą – šių metų pradžioje pajamos iš turizmo augo. Tiesa, dar visai neseniai didžioji turistų dalis – apie 60 proc. – atvykdavo iš Rusijos, Baltarusijos, tačiau dėl sumažėjusios perkamosios galios sumenkusius srautus iš šių šalių kompensuoja kitos euro zonos, taip pat Skandinavijos valstybės. Tad Lietuvai šiuo metu turizmas nėra probleminis sektorius“, – sakė R. Grajauskas.
Turizmas skatina mokytis kalbų
Nors kartais iš aršių tautininkų galima išgirsti įspėjimus, jog pasaulis per pastarųjų dešimtmečių žmonių migraciją bei nuolatines keliones baigia nutautėti, kad niveliuojasi mūsų etniniai, kultūriniai skirtumai, vis dėlto mokslininkai kalbininkai turizmo įtakos gimtosios kalbos raidai neįžvelgia. „Kalba – gyvas organizmas. Ji kinta nuolat ir tai – normalus procesas, – sakė Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Vilniaus universiteto Lituanistinių studijų katedros dėstytoja. – Jei kalbėtume apie emigraciją, tuomet – taip, mažiau vartojama arba nebevartojama kalba nyksta. O dėl turizmo – manau, jis skatina mokytis užsienio kalbų, o tai – tik privalumas ir gimtosios kalbos atžvilgiu“.
Galėtų kunigai per mišias vyną (velnią) ne gerti, bet lieti lauk, kad kova su žalingu įpročiu būtų laimėta.