Baltų vienybės ugnies sąšauka ant Girnikų kalno | aukuras.lt nuotr.
Rugsėjo 22 d. ant aukščiausio Šiaulių rajone Girnikų kalno (Šiaulių r.) Šiaulių gamtos ir kultūros paveldo apsaugos klubas „Aukuras“ bei asociacija „Kurtuvėnų bendruomenė“ surengs Baltų vienybės dienos ir Rudens lygiadienio šventes. Tą dieną, sulygus dienai su naktimi, Lietuvoje, Latvijoje, Lenkijoje, Gudijoje ir kitose baltų gyvenamose ir istorinėse vietose bus uždegtos Baltų vienybės ugnys.
18.30 val. visi kviečiami rinktis ant Girnikų kalno. Pirma bus surengta talka. Bus tvarkoma kalno aplinka, vyks pasiruošimas šventei: šakų rinkimas, malkų ir deglų ruošimas, aukuro sukrovimas. Po to šventės dalyviai aplankys ir apžiūrės Arvydiškių riedulius. Atvykstančiųjų į šventę prašoma atsivežti po didesnį akmenį – aukurui įrengti.
19.20 val. ant Šatrijos kalno bus palydėta lygiadienio Saulė.
19.30 val. bus užkurtas Aukuras, priminta didinga baltų istorija, dainuojamos lietuvių, latvių ir prūsų dainos. Vyks suneštinės vaišės.
20.40 val. Šiaulių krašto piliakalniams bus perduotas ugnies ženklas nuo Šatrijos. Plykstels baltų vienybės ugnies salvė.
Šventės rengėjai atvykstančiųjų į šventę prašo atsivežti: akmenį aukurui, pirštines talkai, vaišių, deglą, žvakę, „skraidantį žibintą“, žibintuvėlį.
Daugiau sužinoti galite susisiekę su šventės rengėjais tel. 8 600 91403 (Darius Ramančionis), info@aukuras.lt.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Baltų vienybės dieną paminėsime uždegdami ugnis
- „Aukuras“ kviečia švęsti Pavasario lygiadienį
- Lietuviai ir latviai minės Baltų vienybės dieną
- Kviečia paveldo draugų stovykla „Šatrijos ugnis“
- Baltų ugnies sąšauka vienijo Pagramančio krašto gyventojus
- Kviečia senovės baltų amatų ir karybos šventė „Karo žirgas III“
- Kalėdų blukvilkio šventė Kurtuvėnuose
- Rudens lygiadienis Kuršių nerijos nacionaliniame parke
- Šeštadienį rudens lygiadienio šventėje bus audžiama ugninė „Laimos juostos“
- Olgerto Auno baltų kultūros fondas
- Penktadienį vyks Samylų II piliakalnio pristatymo visuomenei šventė
- Ar Lietuvai svarbus istorinio įvykio – Saulės mūšio – įamžinimas? (audio)
- Šiauliečiai kviečia Pusiaužiemį pasitikti Kurtuvėnuose
Dovanokit, bet: Rudens lygiadienis 2015 m. stos rugsėjo 23 d. 11 val. 21 min. Lietuvos laiku. !
Ar tai kam nors rūpi ? Ar čia kaip pas katalikus : kažką dar , bet nei vienas netiki tuo, ką daro ?
Jei nepaisoma laiko ir vietos – tuščias pasimaivymas. Tuščias pavidalas, formalumas ir tiek.
Nebent už tai moka 🙂
p.s. Manau, jog reiktų geriau išaiškinti žmonės kas ta Baltų vienybė. Kuo ji reiškiasi ir kuo ji svarbi ?
Skambino kažkoks vyriokas, siūlė susitikti ir uždegti Ugnį ant Veršvų Kaune. Kiek sakė, tai netoliese apsigyveno keletas jų – stiprių baltų – ir jie pasiryžę globoti tą šventą vietą.
——
Manau, vis atsiranda lietuviškai mąstančių – gana jau krikščioniaut, kiek gi galima hebralizuotis !
Rugsėjo 22-oji – Baltų vienybės diena. „Ir visi, kas prie SAULĖS“ epinis eilėraštis Baltų vienybei – Didžiajai pergalei Saulės mūšyje
Vėl rugsėjis
nudažė šermukšnį…
Mūšoje duburiai
sunerimo!
Jie neleidžia užmiršt
Įsirėžusio brūkšnio
Nuo „KADAISE”,
nuo SAULĖS
Ligi mūsų dienų,
Ligi tavo ir mano
likimų!
Kai savęs pažinimo pritrūksta,
Laiko tyruos praradus tvirtumą,
Užsimerk ir pajusk,
Kaip virš baltiško rūko,
Spinduliais apkraštuota,
Lietuvos praeitis
Užu teisę būt Lietuva grumias!
Mums tereikia tik būti teisingais
Susikaupt ir mintis išvaduoti,
Kad Pamūšio žemė
Atsidustų aidingai:
„Mindaugai!
Viestartai!
Vykintai!
Skomantai!
Rušky ir Kinteni!
Tautvilai!
Eivydai!
Irgi Lengveni!
Ir visi, kas prie SAULĖS
Užu Lietuvą stojot,
Jūs tautos atminty nepradingot!
Tartum ašmenys žvilga tikrovė,
Praeitis jau į aitrį pavirtus…
Bet bandykim išgirst,
Kaip Mūšon įsibridęs
Įsiręžęs prieš srovę,
Linksmai nusižvengia,
Saulės mūšio išvargintas žirgas!
Baltų mįslės į dabartį verias,
Skaitom ženklus Burniškių žynio,
ir išmokom girdėt,
Kaip į Pamūšio žarą
Baltų stygai suskambus,
Išsiilgę tiesos,
Renkas žodžiai, gelmes atrakinę!
Kai šermukšniuose degantis skaistis
Dabartim inkrustuos laiko rimtį,
Išdidžioj tiesoje
Prie KADAISE sugrįžę,
Skelbsim prigimtą teisę
Kaip SAVE SAVIMI pavadint.
Poetė Birutė Lengvenienė