Pirmadienis, 7 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Kultūra Kalba

A. Piročkinas. Lietuvos Respublikos Seimo sprendimo belaukiant (I)

Arnoldas Piročkinas, www.lietuvosaidas.lt
2015-09-06 10:09:31
70
Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.
Ptrof. Arnoldas Piročkinas | mokslasplius.lt nuotr.

Kaip bus išspręsta svetimvardžių rašymo asmens dokumentuose problema?

Lietuvos Respublikos Seimas, grįžęs po vasaros pertraukos į savo rūmų salę, rudens sesijos pradžioje tikriausiai, kaip yra žadėta, svarstys svetimvardžių rašymo Lietuvos valstybės dokumentuose problemą ir priims dėl jo šiokį ar tokį nutarimą.

Lietuvių tautai jos kalbos rašyba, raidynas nuo XIX a. vidurio yra tapęs ypač brangiu ir jautriu dalyku. Dėl jo tūkstančiai knygnešių ir jų talkininkų buvo pasiryžę aukoti savo jėgas, sveikatą ir net gyvybę. Keturiasdešimt metų trukusi kova dėl lietuviško žodžio ir raidyno baigėsi tautos laimėjimu. Tačiau skaudūs prisiminimai apie bandymus klasta ir grubia jėga atimti raidyną nėra išblėsę iš žmonių atminties. Todėl ir dabar, kai pašalinės jėgos, iš esmės priešiškos lietuviams, speičia mus rašyti Lietuvos Respublikos piliečių lenkų vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose tik lenkišku raidynu ar bent palikti raidę W, mūsų visuomenė nėra tikra, ar Lietuvos Respublikos Seimo narių dauguma pajėgs atsispirti šiems kėslams.

Juk ne kur kitur, o kaip tik pačiame Seime „subrendo“ du įstatymo projektai, turintys tikslą užkirsti kelią trečiajam projektui, kuris blaiviai sprendžia kitų tautybių Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašybos klausimą. Vieną projektą pateikė socialdemokratai Gediminas Kirkilas ir Irena Šiaulienė. Jeigu bus priimtas jų siūlomas variantas, tai ateityje visa lietuvių tauta turės išmokti lenkiškai, kad perskaitytų ir parašytų savo šalies piliečių lenkiškas pavardes. Antrasis įstatymo projektas, pateikiamas Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko, „suderina“ abiejų tautų interesus, nes siūlo tik „papildyti“ lietuvių raidyną raidėmis Q, X ir W. Trečiojo projekto, kurį priešiškos jėgos Seime stengėsi apskritai neįleisti į darbotvarkę, autorius yra Valentinas Stundys. Šis projektas iš principo teikia lietuviškuose asmens dokumentuose Lietuvos piliečių asmenvardžius rašyti dabartine valstybinės lietuvių kalbos rašyba.

Trumpai išvardiję ketinamus svarstyti įstatymo dėl vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose projektus, ryžtamės pasakyti, kad socialdemokratų abu projektai yra lietuvių kalbos ir pačios tautos atžvilgiu užgaulūs, taigi jie atmestini.

Tokį sprendimą galima paremti daugeliu argumentų. Dalis jų išvardyti trijų autorių straipsnyje „Diskusijų laida, virtusi puolamąja“ (Lietuvos aidas, 2015 0630, p.1-2). Juos svariai papildo kitų autorių straipsniai, skelbti „Vorutoje“ ar interneto svetainėse. Tuo tarpu socialdemokratų projektų šalininkai, iš esmės imant, teturi tik vieną argumentą: reikią branginti draugystę su pretenzinga kaimyne. Kitaip sakant, jiems lietuvių kalba, Prezidentės Dalios Grybauskaitės taikliu pasakymu tariant, tėra politikos įkaitė.

Lietuvos piliečių vardų ir pavardžių rašymas dokumentuose, kad ir turi tam tikrų savitų bruožų, yra tik svetimvardžių bendrojo įjungimo į kalbą dalis. Tai, kas tinka apskritai svetimvardžių vartojimui apibūdinti, dera ir jų įrašymui į dokumentus. Nebent reikėtų visada turėti galvoje, kad panaudotas klaidingas principas dokumento įraše sukelia kur kas skaudesnių padarinių kalbai, negu vieno kito svetimvardžio nepateisinamas pavartojimas kasdienėje ar spaudos kalboje. Dokumente įrašytas neigiamas atvejis įamžinamas. Visai pagrįstai rusų patarlė sako: kas parašyta, nebus nė kirviu ištašyta. Raštu užfiksuotas kalbos dalykas paskui gali tapti precedentu, pateisinančiu kitas nepageidautinas „reformas“.

Kam reikalingas siūlymas papildyti lietuvių raidyną?

Visų pirma pasvarstykime, kam reikalingas siūlymas papildyti lietuvių raidyną trimis raidėmis. To siūlymo karščiausi šalininkai yra keli Lietuvos lenkų veikėjai ir neapdairūs mūsų politikai bei kalbininkai. Kiek Lietuvos piliečių gali turėti pavardes su raidėmis Q ir X? Tikriausiai neatsirastų nė vieno. O jeigu koks ir pasitaikytų, tai ar dėl jo verta įstatymu įtvirtinti šių raidžių rašymą šalies dokumentuose? Šios raidės projekte atsirado dėl kito tikslo: jos turi pridengti lenkų reikalavimą rašyti jų pavardėse raidę W. Čia šios raidės vartojimo diapazonas gana platus. Yra lenkiškų pavardžių, kuriose rašomos net kelios šios raidės:Wereszczekowa, Walkiewicz, Wolowski ir kt.

Socialdemokratų teikiamų įstatymo projektų autoriai tačiau „kukliai“ nutyli kitas lenkiškų originaliųjų pavardžių rašybos ypatybes, nes jas slepia formulavimas, kad jos rašytinos lotyniškomis raidėmis, kurios yra ir lietuvių abėcėlėje. Todėl lenkiškų raidžių junginių SZ ir CZ rašyba lietuviškuose dokumentuose „nekelia problemų“. Rašyba, tiesa, problemų nekelia: spaustuvei nereikės įsigyti specialių raidžių. Bet kartu apeinamas tarimas. Argi visai Lietuvai visą laiką ateityje reikės stengtis atsiminti, kad šie dviejų raidžių junginiai tartini kaip Š ir Č? Jeigu būtų priimti socialdemokratų projektai, liktų neišspręsta, kaip rašyti lenkiškas pavardes, kur yra lenkiška raidė Z su tašku viršuje. Ji tolygi lietuviškai raidei Ž. Gal šiuo atveju lenkams tiks ir lietuviškas rašmuo Ž? Juk jie čekų pavardę Žiška ir slovakų miesto vardą Žilino rašo dėdami viršum Z taškelį. Projekte neužsimenama nė apie kitas lenkų raides su diakritiniais (papildomaisiais) ženklais. Gal čia taikomas angliškosios rašybos principas juos praleisti ir palikti tik pliką lotyniškos raidės kamieną. Taigi projektui svarbu viena -įbrukti į lietuvių raidžių tarpą, rašant lietuviškuose dokumentuose lenkiškas pavardes, raidę W. Ji daroma pavardės lenkiškumo vėliava.

Lietuvių kalbos dėsnis – kitų kalbų žodžiai taikytini prie jos fonetikos ir morfologijos

Kai paliečiame lenkų pastangas išlaikyti lietuvių kalboje jų vardų ir pavardžių lenkiškumą, turėkime galvoje, kad jie bene nuo XIX a. pabaigos labiausiai yra piktinęsi, kodėl lietuviai prie jų vyriškos giminės pavardžių vardininko linksnyje prideda šiokias ar tokias galūnes. Lenkų spaudoje tokia jiems nepriimtina lietuvių praktika ypač piktintasi po II pasaulinio karo. Tą jų prieš lietuvius nukreiptą ataką mėgino apmalšinti lenkų kalbininkas Stanislavas Vestfalis (Westfal, 1911-1959). Jis, gerai pažindamas lietuvių kalbą ir Lietuvą (1934-1937 m. studijavo lituanistiką Kaune VDU), aiškino, jog šiame linksnyje pridedamos lietuviškos galūnės tuo pačiu pagrindu, kaip kituose linksniuose lenkai nelenkiškoms pavardėms prideda savo galūnes. Vardininkas rašomas be lenkiškos galūnės: Goethe, Klopstock, Schiller, bet kilmininke autentiškumas jau pažeidžiamas – pridedamos lenkiškos galūnės: Goethego, Klopstocka, Schillera, o vokiečio pavardė Schlegel tame linksnyje pagal lenkų kalbos dėsnį netenka vieno balsio E: tariama ir rašoma Schlegla. Taigi tam tikriems lenkų sluoksniams, galima iš to spręsti, rodėsi, jog lietuviai, pridėdami prie lenkiškų (taip pat ir kitų kalbų) pavardžių vardininkams savo galūnes, elgiąsi nepadoriai, gal net barbariškai, o štai lenkai – „vakarietiškai“.

Teikiamuose Seimui socialdemokratų įstatymo projektuose apie galūnių pridėjimą neužsimenama. Šio „trūkumo“ nepapildo nė lenkų frakcija. Neužsimenama tikriausiai ne todėl, kad juos būtų įtikinę objektyvaus lenkų kalbininko S.Vestfalio argumentai. Kam čia be reikalo stengtis, jei paslaugūs lietuviai jau dabar svetimąsias pavardes vis dažniau vartoja be tos nelemtos vardininko galūnės? Pasiklausykite, kaip autentiška forma gerbia savo sąjungininką apdairus Lietuvos vyriausybės premjeras: jam tėra tik Viktoras Uspaskich. Valstybinės LRT kanalai savo titruose vien apsirikę svetimąsias pavardes rašo su lietuviškomis galūnėmis. Jeigu kam kiltų klausimas, kodėl vis dėlto lietuvių kalboje vartojamiems svetimų tikrinių vardų vyriškosios giminės vardininkams turi būti rašomos galūnės, užtektų tokio atsakymo: to reikalauja lietuvių kalbos gramatinė sistema, kurioje nėra, skirtingai nuo slavų, germanų ar romanų kalbų, daiktavardžių be atitinkamų galūnių. Čia išimtis dėl tam tikrų priežasčių daroma svetimiesiems daiktavardžiams, kurie turi gale kirčiuotą balsį : Hugo, Polis Buržė (Bourget), prancūzų ekonomistas Fransua Peru (Perroux), Vidurinės Azijos poetas Ališeris Navoji. Tokio tipo pavardės ir kitokie vardai nelinksniuojami. Tačiau išimtys patvirtina taisyklę!Vienas kitas tikrinis pavadinimas, turintis nekirčiuotą balsinę galūnę, taip pat gali būti nelinksniuojamas, pvz., Bilbao. Taigi kalboje visko būna, bet viena yra tikra – esama joje ir dėsnių, taisyklių, kurių negalima ignoruoti ar visiškai atmesti.

Labiausiai apibendrintas lietuvių kalbos dėsnis – į ją ateinantys kitų kalbų žodžiai, kad ir ne absoliučiai, vis dėl to taikytini prie jos fonetikos ir morfologijos. Kitaip sakant, turi būti lietuvinami. Čia negaliu nuslėpti savo nuogąstavimo, kad pasakymas lietuvinti svetimuosius žodžius kai kieno bus suprastas kaip absoliutus dalykas. Kartą teko išgirsti prieštaravimą: tai nejaugi lietuvinant reikės keisti vokiečių vardą Georg į lietuvišką atitikmenį Jurgis? Tam tikrais atvejais ir dabar taip daroma: anglų ir kitų šalių karalių vardų nevartojame originalių: jie vadinami Jurgiais, Jonais, Henrikais, Liudvikais, Pilypais. Taip pat ir popiežiai neišsaugoja lietuvių kalboje savo tautinių vardų: lietuvių literatūroje juos vadiname Jonais, Sikstais, Benediktais, Klemensais. Ir, o Dieve!nė vienas karalius nėra Lietuvai pareiškęs protesto, o popiežius nėra paskelbęs anatemos dėl jų šlovingo vardo paniekinimo ir kilnios asmenybės pažeminimo.

Ponai socialdemokratai ir narsieji lenkų vadovai! Įtraukite į savo programas reikalavimą rašyti valdovų ir popiežių vardus originalius! Kuo paaiškinti tokį karalių ir popiežių pakantumą jų prigimtinių vardų išdarkymui? Karaliai tikriausiai nė nežino, kaip čia, Lietuvoje, nedorai elgiamasi su jų vardais. Gal ir daugelis popiežių nežinojo. Bet štai lenkas popiežius Jonas Paulius II, lankydamasis Lietuvoje, tikriausiai patyrė, kad jis lietuvių vadinamas Jonu Pauliumi, ne itališkai Diovanni Paolo II ar lenkiškai Jan Pawel.

Lietuviai, rašydami kitakalbius vardus ir pavardes sulietuvintus, tuo nerodo nepagarbos jų turėtojams ir tautoms. Tačiau pono Tomaševskio (atsiprašau – pana Tomaszewskiego) lenkų grupuotė daro viską, kad lietuvių tautai sukliudytų tvarkyti savo kalbą pagal jai būdingus dėsnius.

Taigi svetimųjų tikrinių vardų lietuvinimas apima du pakeitimus. Pirmas pakeitimas – jų perrašymas lietuviškais rašmenimis, kad skaitytojas galėtų įmanomai tiksliau suvokti žodžio garsinę sudėtį, o rašančiajam nekiltų ypatingų problemų išgirstą vardą užrašyti – nereikėtų mokytis kitų kalbų rašybų ar ieškoti jų atitinkamuose žodynuose ir enciklopedijose. Antrasis pakeitimas – tai žodžio priderinimas prie lietuvių kalbos gramatikos, jeigu jis savo forma skiriasi. Pavyzdžiui, lietuviškai parašytas vardas Jadvyga savo forma nesiskiria nuo lenkiškos formos Jadwiga, Putkamerova – nuo Puttkamerowa, Karolina nuo vardo Karolina, Skarga – nuo pavardės Skarga. Tačiau kitų linksnių galūnės bus skirtingos. Argi lenkų ir kitų tautų politiniai „lingvistai“ norėtų, kad lietuvių kalboje nebūtų keičiamos ir kitų linksnių galūnės ar net kirčiavimas? Jei ne, tai kodėl toks dėmesys ir ypatinga malonė teikiama vyriškosios giminės svetimvardžių vienaskaitos vardininkui? Kokie pretenzingi kinai ar anglai galėtų reikalauti iš lietuvių prie šių kalbų žodžių apskritai nedėti jokių galūnių, jeigu vadovautųsi lenkų principu.

Žvilgsnis į istorinę raidą

Kol lietuviai neturėjo savo rašto, į kalbą atėję svetimieji žodžiai – tiek bendriniai (agurkai, parakas, kaladė, gatvė, amatas, kunigas…), tiek tikriniai (Ona, Antanas, Jonas, Viktoras…) – iš karto būdavo pritaikomi prie lietuviško garsyno ir gramatinės sandaros. Tik ėmus kurtis kalbos rašytinei atmainai, kilo kolizija: pirmieji lietuviškų raštų autoriai negalėjo tuojau apsispręsti, kaip rašyti svetimvardžius. Tuos svetimvardžius, kuriuos buvo girdėję gyvojoje sakytinėje kalboje, jiems buvo nesunku rašyti sulietuvintus. Matyt, tuo metu lietuvių kalboje jau tvirtai buvo įsigalėję vardai Adomas, Jonas, Martynas, Mikalojus, Petras, Povilas, Tamošius. Todėl ir Martyno Mažvydo raštuose jie parašyti visai lietuviškai. Tiesa, kiek svyruota dėl raidės O: vietoje jos parašoma kartais ir A, bet tai šnekamosios kalbos atspindys. Tuo metu apskritai vakarinėse lietuvių šnektose vyko ilgojo balsio A virtimas į balsį O.

Mažiau įsigyvenę kalboje vardai iš dalies išlaiko kurias ne kurias kitų kalbų rašto ypatybes.Užuot rašęs Abraomas, M. Mažvydas rašė Abrahamas, vietoj Lukas, Markus, buvo Lucas, Marcus. O visiškai naujus vardus jis tiesiog perkeldavo iš kitų kalbų tekstų: nepridėdavo nė lietuviškų galūnių, kaip antai: Basaan (vietovardis), Bethlehem (vietininkas), Jerusalem, Hierusalem ir Hierosolymas, Nephtalim (vietovardžio kilmininkas), Sabaot(h), Sinai (Sinajus).

Gana netoli svetimųjų vardų rašybos ir gramatinimo pažengta 1599 m. Mikalojaus Daukšos iš lenkų kalbos verstoje Jokūbo Vujeko (Wujek) Postilėje (Postilla catholicka). Kaip vergiškai laikytasi to meto lenkiškos svetimųjų žodžių rašybos, galima suvokti jau iš antraštės: postilla ir catholicka. Čia apibūdinti tos įvairovės nė nebandome: vienas ir tas pats gausiau pavartotas svetimvardis turi net po kelis skirtingus parašymus. Kiek daugiau negu M. Mažvydo raštuose svetimvardžiai gauna kuriuose ne kuriuose linksniuose galūnių.

Svetimvardžių gramatinimo „nedrausmingumą“ iliustruosime dviejų žodžių pavyzdžiu. Štai vietovardį Betliejus, rašomą labai įvairiai, vardininko linksnyje palieka be galūnės – Bethleem, galininkui prideda galūnę – Betleemą, o vietininko linksnis ištisai vartojamas su galūne -e: Bethleeme, Betthleheme (iš viso 11 atvejų).

Žodžio Jeruzalė, rašomo įvairiai (Jeruzalem, Hierusalem ir kt.), vardininkas 12 kartų yra be galūnės, o du kartus turi galūnę -a. Kilmininko linksnis čia 20 kartų be galūnės, o 9 kartai su galūne -o. Vietininko linksnis taip pat dvejopas: 12 kartų turi galūnę -e, o tik 4 kartus pavartota be galūnės. Be galūnės tik du kartus rastas ir naudininko linksnis.

M. Daukšos Postilė pateikia dar vieną įdomų svetimvardžio atvejį. Pradedant M. Mažvydo ir kitų M. Lietuvos lietuviškais raštais, ir M. Daukšos Postilėje buvo vartojamas vardas Christus. Tačiau šiame leidinyje tris kartus yra prasprūdusios formos su K: Kristaus, Kristusop ir dg. vard. Kristusai (Indeks-slownik do „Daukšos Postilė“. T. II (O-Ž). – Poznan, 1977. P. 490-491). Šie nukrypimai nuo bendrojo nusiteikimo rašyti vardą autentiškai su CH nėra visai atsitiktiniai: jie liudija, kad tada lietuviai šnekamojoje kalboje čia tarė K. Panašiai, gal net dar ryškiau, tą matome, kaip Postilėje vartojamas tautos ir valstybės (tada žodžio Čekijos nebūta) pavadinimas: du kartus parašyta su CH (Czechu…), o šešis kartus – su K (Cziaku, Czekuose…).

Postilėje dvejopai rašoma ir reformacijos pradininko Martyno Liuterio pavardė bei iš jos padaryti vediniai. Laikantis vokiškos rašybos, joje vartojamas raidžių TH junginys (Lutheris). Kai originalo rašybos nepaisoma, raidės H nelieka (Luteris). Toks pat dvejopumas išlieka ir būdvardyje liuteriškas (lutheriszkas ir luteriszkas). Tačiau žodyje liuteronas, išskyrus vienui vieną atvejį, kur parašyta su H, visur šios raidės nėra (luteronai…). Rašyti be H galėjo paskatinti ne lietuvių šnekamoji kalba, bet lenkų praktikuota rašyba.

Pateiktais vardų rašybos įvairavimo pavyzdžiais sunku būtų įrodyti, kad M. Daukša būtų sąmoningai sprendęs šiandien mums tokį aktualų dalyką. Sąmoningas šių vardų lietuvinimas pasireiškė tik po gero šimto metų Mažojoje Lietuvoje. Karaliaučiuje 1701 m. išleistas Kėdainiuose dirbusio reformatų senjoro Samuelio Bitnerio verstas „Naujas Testamentas Wieszpaties musu Jėzaus Kristaus“, kur,  kaip matome, jau antraštėje Kristaus vardas sulietuvintas. Tuo tarpu 1680 m. to paties S. Bitnerio sudarytoje knygutėje „Pradžia pamoksla del mažu veykialu“ parašyta dar senoviškai – Jezusa Christusa. Dar ryškiau atsisakyta originalo rašybos rankraščiu likusiame 1719 m. Johano Heinricho Lizijaus (J.H. Lysius) parūpintame dvikalbiame Martyno Liuterio „Mažajame katekizme“, kur vokiškame tekste rašoma M. Lutheri, o lietuviškame – Mertino Lutteraus (žr. A. Sabaliauskas. Lietuvių kalbos tyrinėjimo istorija 1980-2010 m. – Vilnius: Liet. k. institutas, 2012. -P. 610). Tokį demonstratyvų vokiškos ir lietuviškos rašybos skirtumą galėjo lemti 1706 m. Karaliaučiuje išleistas Mykolo Merlino (Michael Moerlin) traktatas „Pagrindinis lietuvių kalbos principas“. Traktatas, tiesa, daugiausia kalba apie žodyno ir gramatikos lietuviškumą, dėl rašybos nieko nesakoma. Tačiau nuo šių gana lengva peršokti prie reikalo nerašyti raidžių th junginio. Vokiečių kalbai jis tinka, nes tas junginys pažymi savotišką aspiruotą priebalsį, kurio lietuvių kalba netaria. Tad lietuviškai rašomame žodyje raidė H tokiu atveju yra nereikalinga. Taigi tada buvo iš esmės atrastas lietuvių kalbai teiktinas fonetinis svetimvardžių rašymo principas!Kaip plačiai jis buvo taikomas kitiems svetimvardžiams, be specialaus tyrinėjimo sunku ką sakyti: šie du vardai M. Lietuvos lietuvininkų raštuose rašyti visą laiką sulietuvinti.

Didžiojoje Lietuvoje vardo Kristus sulietuvintas variantas imtas nuosekliai vartoti bene pirmiausia Motiejaus Valančiaus 1848 m. išleistoje „Žemaičių vyskupystėje“. Tuo metu autorius buvo Žemaičių seminarijos rektorius. Nežinia, kas paskatino M.Valančių šį vardą lietuvinti. 1850 m. tapęs Žemaičių vyskupu ir išplėtojęs literatūrinę veiklą, jis toliau diegė šią vardo fomą. Galima spėti, kad jo paskatinti kiti žemaičiai taip pat suskato rašyti Kristus, ne Christus ar Christusas. Lietuviškosios vardo atmainos įsitvirtinimą katalikų raštuose D. Lietuvoje vertėtų atsidėjus patyrinėti.

Nėra tyrinėta nė svetimvardžių vartosena lietuviškuose raštuose po 1863 m. sukilimo, kai po jo pralaimėjimo Rusijos imperijoje buvo uždrausta lietuviška spauda lotynišku ir net gotišku raidynu. Vokietijoje ir JAV spausdinamos knygos ir čia prasidėjusi periodika labai mažai galėjo rūpintis svetimvardžių rašybos problematika. Jeigu kurie svetimieji vietovardžiai ir asmenvardžiai buvo lietuvinami, tai buvo daroma visai stichiškai. Tik Vincas Kudirka, būdamas jautrus lietuvių kalbos norminimo reikalui, 1890 m sudarytoje instrukcijoje „Statrašos ramščiai“ (antraštėje taip parašyta – ramščiai) vieną punktą skyrė ir nelietuviškiems tikriniams vardams: „Svetimus vardus ir pavardes rašome taip, kaip ištariama, o kabėse (skliausteliuose. – A.P.) pridedame kaip rašoma tam tikroje kalboje: Liuis (Lewes), Smails (Smiles) ir t.t.“ (cituojama iš: J. Palionis. Lietuvių literatūrinės kalbos istorija. –Vilnius: Mokslas, 1979. – P. 229).

Atkreiptinas dėmesys, kad V. Kudirka prie svetimųjų vardų ir pavardžių vardininkų nedėjo galūnių, o prie kitų linksnių nuo kamieno galūnė atskiriama apostrofu. Būta sunku viską apgalvoti ir įvertinti!

Gal su V. Kudirkos teikimu lietuvinti svetimųjų tikrinių vardų rašybą reikėtų sieti vieną išskirtinį M. Lietuvos lietuvininkų leidinį – Martos Raišukytės (1871-1933) verstą Henriko Pestalocio pedagoginį romaną „Lynhardas ir Gertruda“ (Tilžė, 1898). Vertime visi asmenvardžiai sulietuvinti. Vokiškai Lienhard, Gertrud, vertime -Lynhardas, Gertruda. Autentiškai autorius rašomas Johann Heinrich Pestalozzi, M. Raišukytė parašė Endrikis Pestalocas. Šiandien rašytume Pestalocis ir Gertrūda. M. Raišukytė pastarajame varde rašė U ne todėl, kad paliko originalią raidę: tada dar raidė Ū nebuvo visuotinai vartojama ilgajam balsiui žymėti.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. V. Labutis, A. Paulauskienė, A. Piročkinas. Diskusijų laida, virtusi puolamąja
  2. A. Piročkinas. Ar įmanomas lenkiškas įrašas Lietuvos piliečio pase?
  3. Spaudos konferencija „Dėl klaidingų Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos konstitucinio įstatymo interpretacijų“ (video, tiesioginė transliacija)
  4. A. Piročkinas. Lenkų politikai sprendžia lietuvių kalbos problemas
  5. Z. Zinkevičius. Lietuvos piliečių pavardes rašyti lenkiškomis raidėmis – nesąmonė
  6. G. Songaila. Ko siekia veikėjai mėginantys įteisinti nelietuvišką rašybą Lietuvos piliečių pasuose?
  7. Šešių Seimo frakcijų atstovai pateikė alternatyvų siūlymą dėl asmenvardžių ir kreipėsi į VLKK
  8. Spaudos konferencija: Ar išdrįs valdančioji koalicija pažeisti Lietuvos Respublikos Konstituciją? (video)
  9. O. Strikulienė. Stop! Valstybinė kalba važiuoja į mėsinę
  10. K. Garšva. Kodėl žmogaus teisių komitetas nori pažeisti Lietuvos Respublikos teritorinį vientisumą ir kiršinti tautas?
  11. Seimo nariai neišdrįso svarstyti antikonstitucinio vardų ir pavardžių įstatymo projekto (nuotraukos, video)
  12. Mitingo dalyviai Seimo narius paragino nepalaikyti prieš valstybinę kalbą nukreiptų įstatymo projektų (nuotraukos)
  13. A. Butkus. Savi ir „kitataučiai“ Lietuvos piliečiai
  14. K. Garšva. Kada Lietuvos ir Lenkijos santykiai bus geresni?
  15. J. Vaiškūnas. Ar Valstybinė lietuvių kalbos komisija atlaikys politikų spaudimą? (video)

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 70

  1. Antanas says:
    10 metų ago

    Ar mūsų valdžiažmogiams rūpi lietuvių kalba, Lietuvos istorija ir aplamai lietuvių kultūra?.. Išdrįsiu suabejoti…

    Atsakyti
  2. tikras lietuvis says:
    10 metų ago

    Puikus straipsnis – daugiau tokių!

    Atsakyti
  3. Juokingiausias says:
    10 metų ago

    Pats juokingiausias tai ne Christaus, bet apaštalo žydo Marko vertinys lietuviškame biblijos tekste _MORKUS (kaip morka )

    Atsakyti
  4. Esmė says:
    10 metų ago

    ESME -tai gi visai ne užsienio valstybių piliečių pavardžių rašyba, bet tai, kad įstatymą rengiamasi priimti tik dėl vienos tautybės-lenkų LIETUVOS VASTYBĖS PILIEČIŲ išskirtinių rašybos taisyklių .
    Tai jau labai panašu į žydų -tiems nuosavybė buvo atkurta vienu ypu ir pasibaigus įstatymo nustatytiems terminams

    Atsakyti
    • Antanas says:
      10 metų ago

      Kalbant apie tai, kokie “lenkai” gyvena taip vadinamame Vilniaus krašte ir kokia kalba jie šneka, reikėtų pasiskaityti, ką tuo klausimu savo laiku rašė Lenkijos (!) kalbininkė profesorė Halina Turska, tyrinėjusi to krašto gyventojų kalbą. Ji nustatė, kad dauguma “Vilenščyznos” gyventojų šneka ne lenkiškai ir ne kokia nors lenkų kalbos tarme, o kalbà, kurią patys vadina “po prostu” (paprastai). Išvadų nepateiksiu, nes jos labai jau aiškios. Ir dar. “Lenkiškiausio” Lietuvos rajono, Šalčininkų rajono, laikraštis “Šalčia” leidžiamas lietuvių ir rusų kalbomis. Lenkų kalba – ne. Atspėkite, kodėl.

      Atsakyti
      • Juozas says:
        10 metų ago

        todėl, kad ten nieks nemokas tikros lenkų kalbos?

        Atsakyti
        • Antanas says:
          10 metų ago

          Taisyklingai lenkiškai Šalčininkuose šneka tik polonistai, t.y., lenkų kalbos specialistai, bet jų ten yra palyginti nedaug. Net lenkų mokyklos mokiniai po pamokų tarp savęs šneka tokia baisia lenkų kalba, kad net man, lietuviui, ta jų kalba rėžia ausį…

          Atsakyti
          • Juozas says:
            10 metų ago

            O mūsų lietuviškų mokyklų mokiniai tarpusavyje šnekasi tik taip, kad niekam ausies nerėžia?!

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Juozai, reikia skirti įvairių tautų, tame tarpe ir Lenkijos lenkų, jaunimo žargoną (slengą) nuo lenkų kalbos ir “lenkų” kalbos, kuria šnekama Šalčinkuose… Pačio klausimas, kaip sakoma, ne į temą.

          • Juozas says:
            10 metų ago

            Jei Tamstai ir kitiems “tautininkams” iš tiesų rūpėtų lietuvybės klausimai, tai turėtum4t (pabandyt bent! )paveikt jaunimą, pirmiausia – PIRMIAUSIA – lietuviškų mokyklų, kad BENT NESIKEIKTŲ … rusiškai. Rusiškai! Juk jie apie sovietmetį tik iš tėvų girdėję yr.

            Na, niekaip negaliu suprasti, Jūs man paaiškinkit:

            Anot Jūsų būti lenku Lietuvoje – didžiausia garbė, privilegija ar dar kas tokio išaukštinančio! 🙁

          • Antanas says:
            10 metų ago

            “Juozai”, dabar viską tą patį tik, maldauju, lietuviškai, nes tikrai nieko nesupratau. Ačiū!
            P.S. Aš, beje, esu ne tautininkas, o lenkų kilmės lietuvis. Bet čia tarp kitko…

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Puiku, kad save laikai lietuviu, o visa kita – nesvarbu.
            Tik lenkų Lietuvoje kažin ar yra, nes LDK laike jiems keltis į Lietuvą buvo draudžiama, o vėliau atvykę kolonizuoti po karo išvyko (Jonas Paulius II yra sakęs Lietuvos “lenkams”: ” jūs esate ne lenkai, jūs – lietuviai, tik lenkiškos kultūros). Todėl yra lenkakalbių ir kenkakultūrių lietuvių, kuriuos Lenkija siekia vadinti lenkais.
            Man prisiminė toks Vinokuras, kuris, nuolat gaudamas nuo mūsų tada, kada pradeda žydomasonines giesmes, jau išmoko ir save vadina … žydų kilmės lietuviu (iš Baltarusijos atvykusį savo “tautietį” Karakorskį jis vadina bulbašu). 🙂
            Jei manytume, kad žydai – tauta, tai būtų kaip ir nieko, bet dabar juokinga, nes žodis žydas reiškia blogietį (nemaišykim su judėjais ar jehudimais).

          • Juozas says:
            10 metų ago

            LKŽ rašoma: Žydas – žydų tautybės žmogus.

            NeduokDie perskaitys tuos “tikro lietuvio” teiginius koks Arkadijus Vinokuras ar Markas Zingeris – tikrai atras neapykantos kurstymo elementų…

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Tu perskaitei tik pirmą ten nurodytą reikšmę (kurią parašė kalbininkai, nors kas tauta, o kas ne nustato ne kalbininkai, o filosofai, o jie žydų nepripažįsta tauta nuo Lenino su Stalinu laikų dėl to, kad neturėjo savo teritorijos – tą galėjai išskaityti ir mano duotame judėjų išminčių išaiškinime, kur sako, kad ivrimas – tas, kuris visada veikia priešingai nei visuomenės dauguma, taigi tai – ne apie tautą, nes tauta yra savos nuo amžių amžinųjų teritorijos bendruomenė), o neperskaitei kitų, gal, 19 žodžio žydas reikšmių, kurios TIK NEIGIAMOS.
            Kam dirbi, vatnyke?

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            P.S. nei vinokurams, nei zingeriams, nei kitiems žydomasoninio tipo veikėjams nepavyko manęs įveikti, nors buvo man iškėlę 5 bylas ir visas pralaimėjo. Todėl abu jie dabar yra nuolat mano kritikos objektai. Pvz., Markas Zingeris labai apsipazorino, kada puolė kaltinti Londone sulaikytą krepšinio sirgalių antisemitizmu, bet aš jam įrodžiau, kad to nėra ir Londono teismas tai patvirtino. Yra ir kitų iš jų, pvz.,toks Donskis, kurį irgi nuolat pjaudavom už žydomasoninius išpuolius prieš Lietuvą (jam būnant europarlamentaru), bet nebūtų tas filosofu, tai mums, komentatoriams, atsilygino mus pavadindamas: Laisvasis intelektualus interneto šaulys, už ką mes nepykstame. 🙂 Vinokuras savo “tautietį” Karakorskį, atvykusį iš Baltarusijos, vadina bulbašu. Tai kodėl ne tautiečiu, a? 🙂 Todėl, kad jie nėra jokia tauta, o pats žodis žydas reiškia blogietį, dėl ko izraelitas nė už ką žydu nepasivadins – jie save vadina jehudimais (neasimiliuotaisiais). Jehudimų tauta yra kuriama Izraelyje nuo 1948m., o iki tol tokios tautos nebuvo – buvo tikinčiųjų judėjų dvi genčių gyvenvietės (Izraelis ir Judėja), kurios aplinkinių kitatikių musulmonų buvo sutriuškintos ir sunaikintos. Nekyla klausimas kodėl “žydai” vis kitoje šalyje kalba vis kita kalba? Todėl, kad jie neturi jokio ryšio su judėjais, gyvenusiais Izraelyje ir Judėjoje, kurių senovinės giesmės, beje, parašytos kitos tautos – aramėjų kalba. Tai kokia gali būti tauta, jei net savo kalbos niekada neturėjo?

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Dar paskaityk Izraelio sostinės Tel Avivo universiteto profesoriaus Šlomo Zando išaiškinimus apie tai, kad rusų ir žydų tautos buvo išrastos 19a.

      • Kemblys says:
        10 metų ago

        Antanai, ką tu nori pasiekti rašydamas savo įrodinėjimus ‘alke’?
        Kol lietuviai neįgis vidinės jėgos, tol jie nesimokys lietuvių kalbos. Tavo tie aiškinimai jiems neįdomūs. Esmė ne sulenkinto krašto žmonėse, o lietuvių vidiniame silpnume. Reikia stiprinti lietuvių Tautą, kitaip jų nesulietuvinsime.
        Mokslo paragavę patys lietuviai kalba ‘tarptautiškai’.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          10 metų ago

          Jei galima – į klausimą klausimu. O pats ko sieki rašinėdamas į “Alką”? Aš, pvz., esu “pencinykas”, neturiu ką veikti, tai ir keverzoju… O pats?

          Atsakyti
          • Kemblys says:
            10 metų ago

            Keverzok, įrodinėk, spjaudyk ant valdžios, aiškink esamą padėtį su šauktukais…
            Aš ieškau žmonių, kurie norėtų stiprinti lietuvių Tautą.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            O jis dirba rasiejiniams.
            Ir gauna algą.
            Todėl beveik niekada nekomentuoja iš esmės (tam reikia šį bei tą žinoti, mokėti analizuoti, suvokti ką lietuviai rašo), todėl laikosi įsikibęs lietuvių “lietuvinimo”. 🙂

      • Saulės Vilna says:
        10 metų ago

        Tai, kad poprostu visai nereiškia kalbėti paprastai. Rusų mokslininkai V.Ivanovas ir V.Toporovas nustatė, kad taip buvo vadinama pirmoji LDK kanceliarinių raštų kalba. Taigi tas pavadinimas “poprostuo” radosi, kai lenkų čia nebuvo nė kvapo… Šiame žodyje slypi lietuvių rašyti, raštas; latvių rasyti žodžių šaknis. Tad žodis poprostuo reiškia kalbėti raštiška, rašto kalba, taigi yra baltiškas apslavintas žodis.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          10 metų ago

          Nesiruošiu ginčytis su gerbiamais V.Ivanovu ir V.Toporovu, juo labiau, kad nesu mokslininkas, bet terminas “po prostu” buvo ir yra naudojamas “Vilenščyznoje” kaip apibūdinimas vietinių gyventojų tarpusavio bendravimo kalbos, kuris lenkiškai reiškia “paprastai”. Į kalbininkės prof. Halinos Turskos klausimus, kokia kalba jie, t.y., Vilniaus krašto vietiniai gyventojai šneka, atsakymas būdavo – “po prostu” (paprastai).

          Atsakyti
          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Kaip gali nelenkiškas žodis ką nors reikšti lenkiškai. Logika (!!!)… Tas pats yra su žodžiu tūteišas. Jis taip pat nelenkiškas žodis ir reikšmę jo negalima laikyti lenkiškai reiškiančia “vietinis”. Viskas yra primesta lenkinimo tikslais – laikas atsipeikėti…

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Gerbiamoji, progai pasitaikius susiraskite kokioje nors bibliotekoje “Wielki słownik polsko-rosyjski” (Warszawa-Moskwa, 1967), p.p. 745, 1080 ir pasižiūrėkite žodžių “po prostu” ir “tutaj” bei “tutejszy” reikšmes. Be abejo, šie žodžiai bus ir kituose lenkų kalbos žodynuose, bet aš namie turiu tik šitą ir jį rekomenduoju kaip labai neblogą žodyną. Malonaus skaitymo!!!

          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Matyt, kad nesuvokiate, ką pasakau. Ne tas žinių lygis… “Wilno nasza” tipo lektūra rašo, kad ir Vilnius Lenkijos, tai nejaugi tuo turėtume tikėti… Linkėčiau gilinti baltistikos žinias užuot jas skleidus iš Lenkijos žodynų.

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Čia, Tamsta, taip juokauji?! Juk parašei: “Kaip gali nelenkiškas žodis ką nors reikšti lenkiškai”. Bet “po prostu” ir “tutejszy” – tai lenkų kalbos žodžiai!!! Gal pačiai reikėtų atsipeikėti ir nerašinėti čia nesąmonių?

          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Jau aiškinau, kad jie savo šaknimis – baltiški, o yra tik aplenkinti (apslavinti). Tai, kad juos Lenkija įsirašė į savo žodyną kaip savus, jų kilmės lenkiška nedaro. Matyt, su pačiu kalbas vesti tokiu klausimu yra tas pats, kas su pliku peštis…

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Su turinčiais mąstymo problemų nediskutuoju. Mano gilios užuojautos Tamstai ir Tamstos artimiesiems.

          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Kas daro ant tako, tai ant kito sako… Tad tiek yra ir tevertos tokių tos “gilios užuojautos”…

          • Antanas says:
            10 metų ago

            ???

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Antanai,
            žodis po prostu yra kilęs iš lietuviškojo (=indoeuropietiško) žodžio paprastai.
            Priesaga eišis irgi yra lietuviška: pažinojau tokį vaikiną, kurio pavardė buvo Medeišis. Taigi iš lietuviškos priesagos yra padarytas žodis tuteišis.

          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Alkas, Saulės Vilna
            Dėl priesagos -eiš-is / eis-is baltiškumo galiu tik pridurti, kad ši priesaga randama ir žiemgalių kunigaikščio varde Nam-eisis, taip pat yra Vil-eišių pavardėje bei, galbūt, ir latv. žodyje leišis (lietuvis). Tai rodytų, kad priesaga –eiš-is / eis-is galėtų būti laikytina žiemgališka ir atitiktų liet. priesagą –išk-is, latv. -ieša.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Viskas būtų taip, ale Nameisį, kažkodėl, nuspyrei į kunigaikščius.
            Negerai: jei jo pirmtaką Viestartą Livonijos kronikos vadino karalium (Rex), tai ir jam, Joniškyje užpieštam ant vienos visuomeninės sienos kartu su kitais reikšmingais vyrais, reikėtų tą titulą pripažinti.Bent jau iki Žiemgalos įsijungimo į Lietuvą? 🙂

          • Saulės Vilna says:
            10 metų ago

            Mat, dėl kunigaikščio ir karaliaus titulų aukštesniumo dar labai neaišku. Manau, kad kunigaikštis pagal baltų rikuotę yra daugiau dvasinis vadovas, o karalius – bausmių, kerštų svetimiesiems vykdytojas, jų baudėjas. Be to, pagal E.Gudavičių buvo dvi Žiemgalos. Taigi gali būti, kad Nameisis buvo kitos Žiemgalos negu Viestartas valdovas arba jis – jų abiejų dvasinis valdovas, o Viestartas jų karo vadas – karalius. Taigi, dėl “nuspyrimo Nameisio į kunigaikščius” didelis klausimas…

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Ne ne – Nameisis buvo tiesiog vėlesnis Žiemgalos valdovas nei Viestartas.

  5. Bartas says:
    10 metų ago

    O aš girdėjau , kad tas “poprostu” kilęs iš žodžių popų raštas. Na kaip ?

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      O man tas žodis panašus į lietuvišką – paprastai.

      Atsakyti
      • Bartas says:
        10 metų ago

        Gerai , tebūna taip.

        Atsakyti
  6. Saulės Vilna says:
    10 metų ago

    Pirmoji LDK kanceliarinė kalba buvo vadinama “poprostuo”. Dabar rusų mokslininkai jai yra davę senosios slavų bažnytinės kalbos pavadinimą. Taigi LDK kanceliarijoje buvo naudojama ta pati bažnytinė kalba, kuria popai skelbė baltų gyvenamoje teritorijoje pravoslaviją. Senoji baltų pasaulėžiūra buvo tokia, kad su Dievu buvo kalbama ne raštu, o tiesigiai ženklų kalba, kurią suprato tik žyniai. Dievo žodžių skelbimas iš raštų atliekamas popų ėmus evangelizuoti baltus jiems buvo nepriimtinas – buvo prilyginamas šarlatanavimui. Todėl baltai tuo piktinosi ir kalbėdami tarpusavyje ėmė ją vadinti “poprašte”, latvių kalbos tarmėse “popraste”, t.y. popų raštų kalba. Tad pavadinimas “poprostuo” yra gilią baltų senovę, jų slavizaciją bylojanytis paveldas.

    Atsakyti
    • tikras lietuvis says:
      10 metų ago

      Puikus komentaras.

      Atsakyti
    • Antanas says:
      10 metų ago

      Niekur nerandu žodžio “paprastas” aiškinimo, kad jis būtų kilęs iš žodžių junginio “popas + raštas”. Gal galėtumėte nurodyti bent vieną rimtą šaltinį? Ačiū.

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 metų ago

        Ne to ieškai:
        žodis paprastas nėra iš popų, nes giminiuojasi su žodžiu prastas.
        Jų aiškinimu žodis po prostu yra iš popų.

        Atsakyti
        • Antanas says:
          10 metų ago

          Rusiškai – ” просто”, lenkiškai – “prosto, po prostu” ir reiškia “prastai, paprastai”!!! O kuo čia dėti rusų popai?! Iš kur tai ištraukėte? Nurodykite bent vieną rimtą šaltinį! Tamstų aiškinimai man, istorikui (gal ir prastam, bet visdėlto istorikui!), primeną girto ežiuko sapaliones…

          Atsakyti
          • Antanas says:
            10 metų ago

            P.S. Tarp kitko, seni rusų bažnyčios raštai, o taip pat plačiai žinomas V.Dalio žodynas žodį “простой” (prastas, paprastas) kildina iš žodžio “пустой” (tuščias). Ir jokių užuominų apie popus (?!)…

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Visiška nesąmonė, nes tai yra dviejų skirtingų ir net negiminingų prasmių žodžiai.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Kartu turėk omenyje, kad slavai ir jų kalba išsivystė iš baltų, kuri tik viena tėra tiesioginė indoeuropiečių kalbos palikuonė.
            Todėl visi jų žodžiai yra kildintini, pirmiausia, iš baltų kalbos.

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Pats, Tamsta, esi nesąmonė… Ginčykis su V.Daliu (jei tokį pažįsti), o ne su manim!!!

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Neteko pažinti (numirė man dar negimus). 🙂
            Skaityk lietuviškus šaltinius:
            http://etimologija.baltnexus.lt/?w=prastas
            Lie. prastas tikru baltišku žodžiu pripažino K. Būga (RR II, 110–111) ir V. Kiparskis. Slavų žodžių (r. простой ir kt.) paprastai paaiškinima baltų klabų duomenimis (Fasmeris, 3, 380). plg. lie. ap-stas ir ap-stùs, ãt-stas, *nuõ-stas ‘nutolęs’, plg. la. nuô-stan ‘į šalį’ [94] ir lie. nuõ-stais ‘be naudos’. Čia reikia pridėti ir pa-stas ‘paskutinis’. Lie. prãstas įeina į tą pačią darybinę eilę (priešdėlis ir veiksmažodžio kamienas *stā-/ *sto- ‘stovėti’) [95].

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Sakei, kad esi lietuvis, o bandai prastumti netautos šaltinius.
            Nerimta, žinote. 🙂

          • Antanas says:
            10 metų ago

            O tai lietuviai turi naudotis tik lietuviškais šaltiniais?! Pats arba esi fašistas, arba pačiam su galva nelabai gerai…

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Aš tai sakau pačiam kaip lietuviui.
            Ar jau pats nebe lietuvis? 🙂
            Dėl objektyvumo, taip sakant.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Beje, Antanai, ką pats laikai fašistu? 🙂
            Jie, kiek man žinoma, buvo Italijoje.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Ne mano ta mintis, todėl man prašome jos nekišti.

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Fašizmas užgimė Italijoje, o fašistų, tų išsigimėlių, buvo ir yra daug kur ir ne tik Italijoje… O aš – ne lietuvis, aš – žydas. O ką? Žydas tai ne žmogus?

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Mėtai pėdas.
            Bet man, gi, neįdomu kokia tavo kilmė.
            Žydas, pats pavadinimas, nėra gražus – apie tai buvo čia kalbėta ir grįžti neverta.
            Aš visus, kurie dirba Lietuvai, jai augina savo vaikus, ją gina, laikau lietuviais.
            Pats tu save įvardijai lietuviu ir toliau būk juo.
            O visa kita – nesvarbu.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Beje, izraelitai nėra blogiečiai – nesuprantu kodėl juos kai kas nori vadinti taip (žydais)?:
            http://litalita.com

  7. Saulės Vilna says:
    10 metų ago

    Norint suprasti “kuo čia dėti popai”, reikia žinoti, kaip buvo skleidžiama krikščionybė bei suprasti iki tol buvusią baltų pasaulėžiūrą ir religinę praktiką. Jau yra aiškinta, bet dar pakartosiu, kad skleidžiant krikščionybę evangelijas kaip Dievo žodžius popai skelbė raštu parašytus, o ne tiesiogiai, kaip buvo įprasta daryti pagal senąją baltų pasaulėžiūrą, kai paties Dievo sakomi, rodomi ženklai, jo valia galėjo būti perduoti tik per žynius. Dėl to į popų taip skelbiamą iš raštų, atseit, taip pat Dievo žodį, baltai ilgai žiūrėjo skeptiškai, kritiškai ir tarpusavyje tai ėmė laikyti ne Dievo žodžiais, o pačių popų raštais ir vadinti popraščiais, na, pvz., kaip metų raštai yra vadinami metraščiais. Kartu su krikščionybe visuomenėje įsigalėjo ir popraščių kalba, o taip kalbančius šia kalba imta vadinti kalbančiais popraščiu. Šiam baltiškam žodžiui apslavėjus atsirado dabartinis tūteišų “poprostuo”, lenkų “po prostu”, bet jau su pamiršta minėta senąją jo bališkąja reikšme.

    Atsakyti
    • Antanas says:
      10 metų ago

      Prašom nurodyti bent vieną rimtą šaltinį, nes tai, ką, Tamsta, rašai , yra kažkokios katino baikos…

      Atsakyti
      • tikras lietuvis says:
        10 metų ago

        Taip taip ir būtinai lietuvišką (dar latviškas tiktų). 🙂

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 metų ago

          Nes aš manau, o ir epaveldas įrodo, kad po prostu yra kilęs iš baltiško žodžio paprastas.

          Atsakyti
      • Antanas says:
        10 metų ago

        Prašom pateikti bent vieną rimtą šaltinį!!! Kitaip viskas yra tik vaikiškos pasakos…

        Atsakyti
        • tikras lietuvis says:
          10 metų ago

          Tik baltišką, nes priešiškų baltams valstybių šaltiniai nebus objektyvūs.

          Atsakyti
        • Saulės Vilna says:
          10 metų ago

          Literatūros apie krikščionybės priėmimą Centrinėje ir Pietryčių Europoje bei Rusijos krikštą ir rusų kalba yra devynios galybės. Jeigu netiki tuo kas sakoma, tai skaityk minėtą literatūrą, taip pat išstudijuok rusų mokslininkų, ypač V.Ivanovo, V.Toporovo darbus kalbotyros, etnografijos, mitologijos srityje .

          Atsakyti
          • Antanas says:
            10 metų ago

            Tai kad pagal “tikrą lietuvį” labai jau būtų netautiška remtis nelietuvių ir dar kažkokių rusų darbais!!!
            P.S. “Alko” skaitymą ir straipsnių komentavimą baigiu, nes matau, kad “Alką” skaito ir komentuoja kažkokie nacionaliniai idiotai… Vargas tau, Jeruzale!

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Ach ach – čiut aparpuolio negavau: tikėjausi pagausinęs lietuvių tautą dar vienu tikruoju nariu ir … še tau boba ir devintinės … 🙂

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Papildau: iš kur pats trauki kokius tai rusus? 🙂
            Aš tokių nežinau:
            1. Rasiejoj anie save vadina rusiškais (русские);
            2. Žodžio RUSKije pavertimas lietuvišku vyksta tokia tvarka
            – paliekama šaknis RUSK ir
            – pridedama galūnė – is.
            Gaunasi – ruskis. 🙂
            Negalima išmesti k raidės, nes bus jau kitas žodis.

          • Antanas says:
            10 metų ago

            Idiotas!

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            🙂 🙂
            Būkime pažįstami, nes aš – tikras lietuvis.
            🙂 🙂

          • Bartas says:
            10 metų ago

            O ką lietuviškai reiškia”idiotas”. Antano bijau klausti. Anas pikc.

          • tikras lietuvis says:
            10 metų ago

            Ir anas – netgi ne Antans, o nebeaišku kas. 🙂

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Maskirovka
Ukrainos balsas

Maskvos maskirovka

2025 07 06
Frankas-Valteris Šteinmejeris ir Gitanas Nausėda
Lietuvoje

G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

2025 07 06
Apdovanojimų įteikimas Prezidentūroje
Lietuvoje

Valstybės dienos proga Prezidentas įteikė valstybės apdovanojimus

2025 07 06
Globojančių šeimų festivalis | SADM nuotr.
Gamta ir žmogus

Vaikų globos savaitę užbaigė naujas Lietuvos rekordas

2025 07 06
Valdovų rūmų muziejus | M. Kaminsko nuotr.
Istorija

Valstybės dieną Valdovų rūmuose – šventinių renginių programa

2025 07 06
Šiauliai
Kultūra

Šiauliai kvies jungtis į šventinę bendrystę

2025 07 05
A. Stulginskiui skirta paroda
Istorija

Istorinėje Prezidentūroje atidaroma A. Stulginskiui skirta paroda

2025 07 05
Baltijos esperantininkų dienos Kaune | Lietuvos esperantininkų sąjungos nuotr.
Kalba

Baltijos esperantininkų dienos Kaune

2025 07 05

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Saulės audros: nematoma grėsmė iš dangaus (I)
  • Maskvos maskirovka
  • Gyventojai vis drąsiau kalba apie panikos priepuolius
  • G. Nausėda susitiko su Vokietijos Prezidentu

Kiti Straipsniai

dr. Dainius Razauskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus

2025 07 06
Šarūnas Birutis | LRKM nuotr.

K. Urba. Komentaras LRT „Aktualijų studijos“ laidai tema „Ar Lietuvai reikia kultūros kanono?“

2025 07 03
Šauktiniai | KAM, I. Budzeikaitės nuotr.

Šauktinių sveikatos draudimas bus apmokamas valstybės

2025 07 01
Seimo ir Konstitucinio Teismo pastatai, priekyje – Lietuvos žmonių siluetai su trispalve ir užrašu „Suverenitetas priklauso Tautai“ (Konstitucijos 2 str.)

Seime – apskritojo stalo diskusija „Tauta ir Konstitucinis Teismas: kaip atkurti pasitikėjimą?“

2025 07 01
Seimas

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Vandens gręžinys

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

Skaitytojų nuomonės:

  • Klausimėlis: apie Švieži kopūstai: viena galva ir trys receptai
  • Jutiklį išrado apie „Sengirės fondo“ globoje – rekordinis sklypas Trakų r.
  • Nerimsta darbštuoliai apie D. Razauskas: Kas išvaduos iš baudžiavos? Tik Dievo sūnus
  • Tamsta optimistas... apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
  • Soriukas, klaida! apie Valstybės išlaidos auga, o Sporto rūmų ateitis – vis dar be sprendimo
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Ramutis Kairaitis | R. Kairaitis. „VIP Viešosios informacijos partneriai“ nuotr

Koks maistas pavojingiausias širdžiai?

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai