VU pasiūlyta jungtis prie Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (0)

V. Jadzgevičiaus nuotr.

V. Jadzgevičiaus nuotr.

Jungtinių Tautų organizacijos – Tarptautinės telekomunikacijų sąjungos (International Telecommunication Union – ITU) – generalinis sekretorius Houlin Žao šiandien susitiko su Vilniaus universiteto rektoriumi prof. Artūru Žukausku.

VU rektorius svečiui papasakojo apie pirmojo Lietuvos palydovo „LituanicaSAT-1“, kurį sukūrė VU mokslininkai, sėkmę, pristatė pagrindines universiteto plėtojamas mokslines sritis. Generalinis sekretorius, sužavėtas moderniomis VU laboratorijomis, rektoriui pasiūlė apsvarstyti narystės ITU galimybę. Šiuo metu organizacijai priklauso daugiau nei 90 akademinių institucijų.

„Šis įtakingo pasaulinės telekomunikacijų organizacijos vadovo vizitas Vilniaus universitete patarnaus populiarinant Lietuvos telekomunikacijų mokslo laimėjimus tarptautiniu mastu, didinant Lietuvos mokslininkų žinomumą, tikimės ir daugiau įvairių tyrimų, projektų“, – sakė rektorius prof. A. Žukauskas.

Vakar H. Žao viešėjo Vilniaus universiteto Fizikos fakultete, VU Lazerinių tyrimų centro atviros prieigos centre „Naglis“, aplankė VU Telekomunikacijų mokslo centrą. Generaliniam sekretoriui pristatyti universiteto mokslininkų laimėjimai naujausių belaidžių telekomunikacijų technologijų srityje, ryšio paslaugų kokybę ir patikimumą užtikrinantys tyrimai.

Tarptautinė telekomunikacijų sąjunga yra specializuota Jungtinių Tautų institucija. Ji įkurta kaip Tarptautinė telegrafo sąjunga 1865 m. Paryžiuje. Jau beveik 145 metus ITU koordinuoja pasaulinį radijo ryšio spektro naudojimą, skatina tarptautinę kooperaciją satelitų orbitų pasirinkimo atžvilgiu, prisidėjo prie komunikacijų sistemos tobulinimo besivystančiose pasaulio šalyse.

ITU būstinėje Ženevoje, kur stovi labiausiai mokslui nusipelniusių asmenybių biustai, norima įrengti ir žymiojo Lietuvos mokslo atstovo, VU auklėtinio, daugiapakopių raketų ir raketinės artilerijos idėjų pradininko K. Semenavičiaus atminimą. H. Žao specialiai apžiūrėjo XVII a. išleistą garsųjį veikalą „Didysis artilerijos menas“, kurio autorius dėl novatoriškumo pateko į žymiąją „Britų enciklopediją“.

Kategorijos: Lietuvoje, Mokslas, Mokslo naujienos, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: