Pirmą kartą japoną Yusuke Yasuda pamačiau per Vilniaus universiteto 435 metų jubiliejui skirtą koncertą „Vivat, Academia“ Lietuvos nacionalinėje filharmonijoje. Už nugaros buvo girdėti nuostabos kupini šnabždesiai: nejaugi kitatautis groja VU folkloro ansamblyje „Ratilio“? Tačiau koncerto klausytojams tikrai nepasivaideno – metus VU Komunikacijos fakultete studijavęs Yusuke tikrai dalyvavo šio ansamblio veikloje.
Sudomino būtent „Ratilio“
„Perskaitęs visų VU ansamblių aprašymus, pagalvojau, kad „Ratilio“ man būtų gera vieta išmokti ir praktikuoti lietuvių liaudies muziką. Taigi rudens semestro pradžioje nuėjau į perklausą. Man buvo duotas smuikas, kuriuo tiesiog turėjau pagroti. Kadangi Japonijoje daug grodavau, klausydavau liaudiškos muzikos per „Youtube“, nesunku buvo tą padaryti. Pasirinkau airių liaudies muzikos kūrinėlį. Taip tapau „Ratilio“ nariu“, – prisimena pašnekovas. Vaikinas ansamblyje ne tik grodavo smuiku, bet ir šokdavo. Prisipažįsta norėjęs dainuoti, tačiau to negalėjęs dėl lietuvių kalbos barjero. „Kadangi niekaip negalėdavau prisiminti lietuviško teksto, galiausiai pasidaviau“, – šypteli Yusuke.
Dėl intensyvių studijų pavasario semestre jam teko paaukoti savo veiklą VU folkloro ansamblyje „Ratilio“, nes repeticijoms paprasčiausiai nebeliko laiko. „Gaila, kad negalėjau dalyvauti tarptautiniame folkloro festivalyje „Skamba skamba kankliai“ kaip „Ratilio“ narys, nes nelankiau repeticijų“, – apgailestauja Yusuke.
Pašnekovas su dėkingumu kalba apie šį VU folkloro ansamblį ir jo narius, draugiškai priėmusius į savo būrį, nors Yusuke ir nemokėjo lietuviškai: „Jie kalbėjo su manim angliškai, stengėsi bendrauti. Man šiame kolektyve buvo labai gera, jauku, tad itin vertinu šią suteiktą galimybę.“
Vietoj klasikinės muzikos pasirinko liaudies
Yusuke domisi europietiška liaudies muzika. Vaikystėje smuiku grodavo klasikinę, bet ji vaikinui nebuvo tokia įdomi, taigi baigęs mokyklą liovėsi groti. Kai pradėjo studijuoti universitete, vėl užsinorėjo. Pašnekovą žavi liaudies muzika, ypač airių. Tačiau jam patinka ir lietuviško folkloro skambesys, kuris, anot vaikino, yra paprastas. „Apskritai lietuvių liaudies muzika, palyginti su airių, nesudėtinga ir daug lengvesnė už klasikinę. Japonijoje liaudiškos muzikos negrojame smuiku. Turime savus tradicinius instrumentus, kurių čia tikrai nerasite. Kadangi ilgai grojau klasikinę muziką, žinau, kokia ji nelengva. Man jūsų liaudišką muziką buvo nesunku išmokti. Be to, dažnai reikia kartoti tą pačią melodiją. Šokėjams dėl to lengva šokti“, – apie mūsų folklorinės muzikos ypatumus kalba Yusuke.
Kuo mūsų folkloro ansambliai skiriasi nuo Tekančios Saulės šalies ir kaip jie atrodo japono akimis? Japonijoje vyrai ir moterys nešoka poromis, ir vienas su kitu neturi jokio fizinio kontakto. „Man tai buvo taip keista. Kai šokau pirmą kartą, šiek tiek nervinausi ir jaudinausi. Negalėdavau žiūrėti į savo partnerės veidą. Tačiau ši sąveika tarp lyčių mane žavi. Manau, galbūt dėl to lietuvių vyrai moka bendrauti su moterimis“, – įspūdžiais ir samprotavimais dalijasi Yusuke. Jį nustebino ir skirtingų kartų atstovų dalyvavimas liaudiškuose ansambliuose. Kiekvieną ketvirtadienį ant Tauro kalno vykdavo liaudiškų šokių vakaras, kuriame mielai dalyvaudavo ir Yusuke: „Į šį vakarą susirenka skirtingų kartų žmonės. Taigi turėjau progą su jais pabendrauti. Man tai buvo labai įspūdinga.“
Studijos paremtos laisvųjų menų principu
Akita International universitetas, kuriame studijuoja Yusuke, skatina savo studentus metams išvykti pastudijuoti į užsienį. Vaikinas norėjo studijuoti žiniasklaidos dalykus, nes jo universitete jai nėra skiriama daug kursų. Beje, ten ir studijos kitokios nei pas mus, nes paremtos laisvųjų menų (lot. artes liberales) principu – studijuojamos skirtingų mokslo rūšių disciplinos: „Geroji pusė ta, kad įgauni supratimą apie daugelį dalykų, blogoji – kad neįgyji konkrečios specialybės.“ Taigi jis siekė išvykti į bet kurią Europos šalį. Lietuvą pasirinko ne tik dėl mūsų liaudies muzikos, bet ir todėl, kad pašnekovo universitete studijavo lietuvis iš Kauno, su kuriuo susipažino. Jo pasakojimai apie Lietuvą labai sudomino Yusuke.
Vilniaus universiteto pasirinkimą nulėmė ne tik abiejų mokslo institucijų bendradarbiavimas, bet ir Komunikacijos fakulteto siūloma studijų programa, kuri japoną sudomino. Savo sprendimo jis tikrai nesigaili. Studijos čia buvo kitokios nei Japonijoje: „Mano universitete taisyklės gana griežtos, ypač kalbant apie lankomumą. Jeigu praleidi tris paskaitas, galutinis įvertinimas mažinamas vienu balu. Čia lankymas neprivalomas, neužduodama tiek daug namų darbų kaip mano universitete. Pas jus ir mažiau paskaitų. Dėl to net savotiškai džiaugiuosi, nes galėjau gilintis į lietuvių liaudies muziką.“ Studentą sužavėjo ir Vilniaus universiteto pastatai, architektūra, mat Akita International universitetas, palyginti su mūsų, dar labai labai jaunas – jis įkurtas tik prieš dešimtmetį.
Nors pašnekovas jau sėkmingai išlaikė visus egzaminus, tačiau į gimtinę grįžti neskuba. Jis planuoja šiek tiek pakeliauti po Europą… dviračiu. Jo kelionės galutinis tikslas – pietvakarinė Prancūzija, kur vyks didelis liaudiškos muzikos ir šokių renginys.
