R. Baškienė: Ar savivaldybės imsis esminių sprendimų, kad žmonės nenusigertų? (3)

Rima Baškienė | asmen. nuotr.

2015 m. gegužės 21 d. LR Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kad ne tik koncertų, teatro spektaklių,  bet ir visų  švenčių, masinių renginių, parodų bei  kitų renginių, skirtų nepilnamečiams metu, nebūtų prekiaujama ir nebūtų vartojamas alkoholis. Įstatyme nurodoma, kad Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ne tik švenčių, masinių renginių, bet ir parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu.

Šiais  Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimais Savivaldybių tarybos yra skatinamos  būti blaivybės puoselėtojomis, siekti, kad visi (arba bent jau keli) jų savivaldybėse vykstantys renginiai būtų blaivūs.

Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimai įsigalioja nuo 2015 m. rugsėjo 1 d. Savivaldybių institucijos iki 2015 m. rugpjūčio 31 d. privalo priimti šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Živilė Vyštartaitė kalbina šio įstatymo iniciatorę LR Seimo narę Rimą Baškienę.

Šiandien visuomenei sunku įsivaizduoti miestų šventes ir kitus renginius, kuriose nebūtų vartojamas alkoholis. Šios tradicijos įsigalėjusios mūsų tautoje. Kokios priežastys skatina imtis alkoholio vartojimą mažinančių veiksmų? 

Esame sena, šioje žemėje nuo amžių gyvenanti tauta, iš kartos į kartą saugojusi ir gynusi savo žemę, kalbą ir tradicijas. Mūsų protėvių puoselėtoje kultūroje niekada nebuvo alkoholio kulto. Senosios mūsų tautos tradicijos visada pašiepdavo girtuoklius. Tai byloja  mūsų tautos patarlės: „Kas jaunystėj girtuokliauja, tas senatvėj elgetauja“,  „Su girtuokliu susidėsi, kaip į dilgėles atsisėsi“ ir t. t.

Vydūnas skelbė, kad tik blaivi tauta gali išlikti. Iki šiol išlikome, tačiau vis labiau skęstame alkoholio liūne. Kas atsitiko mūsų tautai, kad, Pasaulinės sveikatos organizacijos duomenimis, nusiritome į trečiąją vietą pagal didžiausią alkoholinių gėrimų suvartojimą? Kartu  atslinko ir visos girtavimą lydinčios negerovės. Blogėja sveikatos rodikliai. Alkoholis yra tapęs neatsiejamu švenčių, festivalių atributu, dėl jo didėja nusikalstamumas. Viešai demonstruojamas alkoholio vartojimas daro neigiamą įtaką nepilnamečiams, blogėja kultūros renginių įvaizdis. Dirbdama Seimo Narkomanijos ir alkoholio prevencijos komisijoje žinau ne tik statistiką, bet ir problemas, su kuriomis susiduria priklausomybes nuo alkoholio ar kitų psichotropinių medžiagų turintys žmonės ir jų aplinka. Todėl nieko nedaryti – jau  negalima.

Dešimtys tūkstančių Lietuvos piliečių pasirašė peticiją, raginusią pakeisti atitinkamus LR alkoholio kontrolės įstatymo straipsnius ir uždrausti prekiauti alkoholiniais gėrimais, juos vartoti ar jų turėti viešuosiuose  renginiuose, kuriuose dalyvauja asmenys, jaunesni nei 18 metų.  Peticiją inicijavo dainų autorius ir atlikėjas Andrius Mamontovas bei kultūros mecenatas Ramūnas Karbauskis.

2015 m. gegužės 21 d. LR Seimas priėmė Alkoholio kontrolės įstatymo pakeitimus, kad ne tik koncertų, teatro spektaklių, bet ir visų  švenčių, masinių renginių, parodų ir kitų renginių, skirtų nepilnamečiams, metu nebūtų prekiaujama alkoholiu ir jis nebūtų vartojamas. Savivaldybių tarybos turi teisę riboti ar uždrausti prekybą alkoholiniais gėrimais ne tik švenčių, masinių renginių, bet ir parodų, koncertų, teatro spektaklių, cirko ir kitų renginių metu. Aš, kaip šio įstatymo pataisų autorė, visada sakiau, kad savivaldybių tarybos turi būti blaivybės puoselėtojomis, siekiančiomis, kad visi jų savivaldybėse vykstantys renginiai būtų blaivūs, kad atėję į juos žmonės galėtų džiaugtis kultūra, rodytų gražų pavyzdį jaunimui. Priimta išties daug gerų įstatymų, ribojančių alkoholio prekybą ir naudojimą, svarbu – jų įgyvendinimas, visuomenės požiūrio formavimas, jaunimo ugdymas.

Šiaulių rajono savivaldybė tapo pirmąja Lietuvoje, kurioje visuose kultūros renginiuose nebus galima prekiauti alkoholiniais gėrimais, o neblaivūs žmonės į juos nebus įleidžiami. Šventės be alkoholio –  iššūkis, pavyzdys visai Lietuvai.  Papasakokite plačiau apie šią idėją.  

Džiugu, kad vis dažniau pavyksta išgirsti gerų žinių, kad tai viena, tai kita šventė vyksta blaivioje aplinkoje, kad prioritetu tampa kultūros renginių kokybė. Į alkoholio pramonę nebežiūrime kaip į vieną iš svarbiausių mūsų ekonomiką lemiančių veiksnių, o švietėjiškoje aplinkoje vis dažniau propaguojamas sveikas, blaivus gyvenimo būdas.

Šiaulių rajono savivaldybė turi gražų pavyzdį – Naisius, čia renginiai jau seniai vyksta be alkoholio, ir tokių renginių naudą, išskirtinumą pajuto žmonės, todėl į renginius susirenka tūkstančiai laimingų šeimų. Susirenka bendrauti, džiaugtis, tobulėti.  Nuo vietinės valdžios požiūrio priklauso labai daug. Džiaugiuosi, kultūros mecenato Ramūno Karbauskio iniciatyvomis ir veikla bei Šiaulių rajono vadovų siekiu, kad rajono žmonės gyventų kultūringai ir blaiviai. 

Aktyviai veikiate ne tik kultūros, blaivybės puoselėjimo klausimais, švietimas – Jums labai svarbi darbo sritis.  Ar pakankamas valstybės dėmesys jaunosios kartos ugdymui ? 

Tenka liūdnai konstatuoti, kad visuomenėje nuolat didėja nepasitenkinimas esama švietimo padėtimi, kad valstybės dėmesio jaunosios kartos ugdymui nepakanka, nes Valstybės švietimo strategijoje įtvirtintas siekis, kad nacionalinės išlaidos švietimui ir mokslui, kaip bendrojo vidaus produkto (BVP) dalis, artėtų prie 6 proc. (tai įtvirtinta ir Europos Tarybos rekomendacijose ir apie tai buvo rašoma šios Vyriausybės programoje), visiškai nevykdomas. BVP dalis švietimui ir mokslui kasmet mažėja – 2015 m. valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimų dalis šiai sričiai sumažėjo iki 4,6 proc. ir šio rodiklio reikšmė yra pati žemiausia per pastaruosius metus  (pvz., 2010 m. buvo – 6,2 proc., 2009 m. – 7,3 proc.).

Vyriausybė, tvirtindama Lietuvos stabilumo programą, švietimo išlaidoms nuo BVP 2020 metams planuoja skirti tik 3,9 proc. Numatant ilgalaikes švietimo programas ir tam skiriamas išlaidas, matant BVP ir moksleivių skaičiaus pokytį, labai atsakingai turi būti įvertinama būtinybė didinti mokymosi aprėptį, gerinti pedagogų socialines garantijas bei ugdymo kokybę, plėtoti neformalųjį vaikų ugdymą, įgyvendinti jaunimo pilietinio, tautinio, lituanistinio ugdymo ir prevencines  programas. O kur dar mokslo ir studijų reikmėms ar mokinių profesiniam orientavimui būtini asignavimai ? Moksleivio krepšelio keitimas klasės krepšeliu turi būti pagrįstas ne tik idėja, bet ir jos įgyvendinimui skirtomis lėšomis ir t. t. Nesiimant skubių priemonių Lietuvos švietimo kokybei kelti ir toliau paliekant švietimo sistemą savieigai, tai gali turėti ilgalaikių neigiamų pasekmių išsilavinusios visuomenės kūrimui. Būtina atkurti mokytojo prestižą, siekti, kad tik kvalifikuoti pedagogai dirbtų vaikų darželiuose ir mokyklose, nes jiems patikime didžiausią užduotį – žmogaus išugdymą. Reikia visų – ir vyriausybės, ir savivaldybės, ir visuomenės sutelkto darbo ir požiūrio, kad  švietimas taptų mūsų valstybės prioritetu.