R. Navickas. Kodėl Lietuva turi rūpintis pabėgėliais iš musulmoniškų Artimųjų Rytų? Argi tai ne jų turtingų kaimynų pareiga? (33)

Blogeris ZeppelinusSpaudoje prasidėjo isterika dėl tautos reakcijos į Lietuvai primetamus pabėgėlius iš egzotiškų kraštų, su kuriais ne tik mūsų šalis, bet ir visa Europa neturi nieko bendro.

Įvairaus plauko rašeivos nutaisę rūsčias minas postringauja apie mūsų pareigą gelbėti žmones, bėgančius iš savo krašto dėl įvairių negandų.

Tačiau blaivesnio proto lietuviams regint šią per kraštus besiliejančią isteriką kyla keli klausimai.

Pirma, kodėl bandoma pasukti reikalą taip, tarsi tas pabėgėlių priėmimas būtų kažkokia Europos ir jai priklausančios Lietuvos prievolė?

Berods, mes Artimuosiuose Rytuose bei Afrikoje nesame niekam nei įsipareigoję, nei skolingi? Tai iš kur tas isteriškas vekselius pateikusio nepatenkinto kreditoriaus tonas?

Kodėl tais pabėgėliais turi rūpintis Europa bei Lietuva? Negi jų kaimynystėje nėra artimų kultūriškai bei istoriškai turtingų stiprios ekonomikos šalių?

Kodėl Europa?Jau vien pažvelgus į žemėlapį sveiko proto žmogui kyla nesupratimas: KODĖL EUROPA?

Juk šalia Sirijos, Irako bei Eritrėjos, iš kurių į Europą veržiasi pagrindinis pabėgėlių srautas yra pilna musulmoniškų, praktiškai identiškos kultūros bei ta pačia arabų kalba šnekančių valstybių?

Ir ne kokių nors ubagėlių – visai priešingai, ten yra vienos turtingiausių pasaulio valstybių – Persų įlankos naftos karalystės.

Kuriose šeichai bei emyrai iš neturėjimo kur dėti pinigus statosi dangoraižius ant dirbtinių salų vandenyne, važinėjasi po dykumas Ferrariais bei išlaiko gausius haremus. Tos šalys nuolat užsiveža milijonus laikinų gastarbaiterių, kurie kai kada sudaro daugiau, nei pusę visų gyventojų.

Kitaip sakant, darbščių žmonių jiems reikia nuolat.

Ir štai, jų kaimynystėje nutiko kataklizmai, kurių pasėkoje iš namų bėga jų gentainiai, artimi jiems tiek kultūriškai, tiek istoriškai, tiek kalbiniu požiūriu.

Tai argi ne jų PAREIGA yra priglausti savo kaimynus? Žmonių jiems reikia, pinigų turi, kaip šieno – tai kame reikalas?

Kodėl Jungtinių Tautų vadukas gėdina Europos Sąjungos šalis dėl menko entuziazmo priimant milijonus svetimšalių iš Artimųjų Rytų bei Afrikos, bet nei žodžio priekaišto neturi jų kaimyninėms turtingoms valstybėms, kalbančioms ta pačia arabų kalba, kaip sirai ar irakiečiai?

Atrodytų, jog pirma mintis, kalbant apie bėgančius iš Sirijos bei Irako žmones, kad juos turi priglausti jų kaimynai?

Tačiau šį klausimą tiek tarptautinėje, tiek mūsų spaudoje stengiamasi nutylėti iš visų jėgų. Vietoje to visaip eskaluojant tariamos europiečių ir lietuvių prievolės temą.

Įdomu, kodėl?

Dingojasi man, jog mūsų užsienio politikos formuotojai turėtų aktyviau remtis pozicija, kad mes Artimuosiuose Rytuose niekam nesame skolingi, o pareiga rūpintis bėgančiais nuo bėdos žmonėmis pirmoje eilėje turėtų būti turtingų kaimyninių valstybių, priklausančių tai pačiai kultūrai bei religijai reikalas ir rūpestis.

O ne ES, Lietuvos, Australijos ar Lotynų Amerikos.

Manau, kad JAV, ES ir JTO galėtų spaudimu priversti visas tas Turkijas, Saudų Arabijas, Omanus, JAE, Bachreinus, Kuveitus, Iranu, Katarus ir kitokias Jordanijas pasidalinti visą pabėgėlių srautą iš jų kaimyninių šalių.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *