Estija ėmėsi imigracijos „namų darbų“ (7)

Europos Sąjungos šalys po karštų diskusijų dėl 60 tūkstančių ES teritoriją pasiekusių pabėgėlių iš Šiaurės Afrikos ir Artimųjų Rytų šalių paskirstymo gerai supranta, kad jų „išdalinimas“ Europos valstybėms tėra laikinas sprendimas. Tačiau biurokratinis ES sprendimų priėmimo mechanizmas sukasi lėtai, o pabėgėliai, Šiaurės Afrikos pakrantėse sulipę į palaikius kontrabadininkų laivelius, į Europą Viduržemio jūra plūsta vis sparčiau. Italijos pakrančių apsaugos tarnyba, padedant ES sienų apsaugos operacijoje „Triton“ dalyvaujantiems kitų šalių laivams, vos per dvi dienas jūroje išgelbėjo ir į ES atgabeno daugiau nei 1 300 migrantų. Jie papildys pabėgėlių stovyklas, o vėliau turbūt vėl bus paskirstyti po Europos Sąjungos šalis. Taigi, gali būti, kad prie 325 pabėgėlių, kuriuos Lietuva įsipareigojo priimti per dvejus metus, vėliau prisijungs nauji prieglobsčio prašytojai.

Estija sutiko priimti 150 pabėgėlių, tačiau laukdama jų, regis, geriau nei Lietuva atliko namų darbus. Estijos vidaus reikalų ministerija užsakė tyrimą apie galimus pavojus šalies saugumui vykdant tarptautines pabėgėlių perkėlimo programas. Kurį laiką jo rezultatai buvo prieinami tik Estijos pareigūnams, tačiau neseniai tyrimo išvados buvo paskelbtos viešai. Pasak jas apžvelgusio šalies dienraščio „Eesti Ekspress“, svarbiausia iš jų yra ta, kad Estijos valdininkai nepajėgs nustatyti, kas būtent nori patekti į Estiją kaip pabėgėliai. Konstatuojama, kad imigracija gali padidinti nusikalstamumą. Estijos teisingumo ministerijos atstovai pataria ruoštis galimiems nužudymams dėl garbės ir kitiems iki šiol Estijoje nematytiems nusikaltimams. Tyrimo „Galimi pavojai Estijos saugumui dalyvaujant tarptautinę apsaugą įgijusių asmenų perkėlimo programose“ išvadose sakoma, kad su pabėgėlių atvykimu susiję nemažai grėsmių.

Pasitelkia ir žvalgybą

Tyrimai rodo, kad daugelis šalių (Danija, Airija, Prancūzija, Suomija, Norvegija, Rumunija) aiškiai mato dėl pabėgėlių kylančius pavojus savo saugumui. Suomijoje, Belgijoje, Olandijoje, Danijoje, Čekijoje, Portugalijoje, Prancūzijoje ir Rumunijoje labiausiai būgštaujama dėl grėsmės viešajai tvarkai, taip pat – visuomenės sveikatai. Kai kurios šalys (Austrija, Belgija, Čekija, Suomija, Vokietija, Didžioji Britanija, Norvegija) priimdamos pabėgėlius naudojasi savo saugumo tarnybų galimybėmis. Pavyzdžiui, Danija pernai atsisakė priimti 104 pabėgėlius (30 proc. prieglobsčio prašiusių asmenų). Šioje šalyje visi perkėlimo programose dalyvaujantys pabėgėliai tikrinami Danijos žvalgybos, o tam tikrų valstybių piliečius papildomai tikrina saugumo policijos pareigūnai.

Tyrimą atlikę Estijos vidinės gynybos akademijos Migracijos tyrimų centro specialistai apklausė ne tik saugumo ir asmenų perkėlimo ekspertus pačioje Estijoje, bet ir aštuoniose užsienio šalyse. Taip pat buvo išnagrinėta ir praktinė prieglobstį pabėgėliams suteikiančių kai kurių Europos valstybių patirtis. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad nedidelė ir kontroliuojama imigracija yra naudinga visuomenei bei šalies ekonomikai: kvalifikuoti darbuotojai ir užsienio investuotojai padeda gerinti ekonomikos produktyvumą. Tačiau masinė emigracija gali kelti pavojų visuomenės saugumui, ypač jei pabėgėlius priimanti pusė nepakankamai žino apie atvykstančius asmenis.

Pavojingiausia, pasak ekspertų, yra tai, kad pabėgėlių dokumentai dažnai būna netvarkingi arba jų išvis nėra. Gali pasitaikyti ir klastojimo bei apgaulės atvejų: pavyzdžiui, jau žinoma, kad „Islamo valstybės“ teroristai stengiasi apgaule prasmukti į Europos šalis. Dėl pabėgėlių priėmimo didesnis finansinis krūvis teks Estijos socialinių reikalų ministerijai, tikėtinas ir spartesnis nusikalstamumo augimas. Pavyzdžiui, Danijoje gyvenančių pabėgėlių vyrų nusikalstamumo lygis 73 proc. didesnis nei vidutinis visų šalies vyrų. 2006 metais šios šalies įkalinimo įstaigose, kuriose laikomi jauni nusikaltėliai, 7 iš 10 kalinių buvo imigrantai, o 40 proc. jų – pabėgėliai. Vokietijoje imigrantų nusikalstamumo lygis maždaug 5 kartus didesnis nei pačių vokiečių. Švedijoje ir Ispanijoje beveik trečdalį visų nusikaltimų padaro imigrantai.

Už apskritojo stalo

Estijos vidaus reikalų ministerijos užsakytą tyrimą aptariant prie įvairių šios šalies institucijų atstovų apvaliojo stalo, Saugumo policijos pareigūnai atkreipė dėmesį, kad problemų dėl pabėgėlių turi beveik visos kaimyninės šalys, tarp jų – Danija, Švedija ir Suomija. Tai esą rodo, kad pabėgėlių integracija jose nepavyko. Iš pradžių reikia priimti penkis žmones, vėliau – dešimt, ir taip toliau. Esą protingiausia ir rezultatyviausia būtų veiksmų dėl pabėgėlių imtis išorėje, tai yra už pačios Estijos ribų. Estijos užsienio reikalų ministerijos atstovas išreiškė nuomonę, kad Estija galėtų pastatyti profesionalų mokymo centrą kurioje nors kitoje šalyje.

Savo ruožtu Socialinės apsaugos ministerijos atstovė palygino pabėgėlius su neįgaliaisiais, nes ir vieni, ir kiti turi specialiųjų poreikių, ir pasiskundė, kad pabėgėliams sunku surasti būstą: municipalinių butų visiems nepakanka. Vienas šios ministerijos darbuotojas pareiškė, kad šalies savivaldybės norėtų, jog atvyktų tokie pabėgėliai, kurie „būtų panašūs į mūsų žmones ir, pageidautina, mokėtų rusiškai“, tačiau jo kolega paprieštaravo, kad pirmenybės teikimas rusų kalbai kaip labiausiai pageidaujamai bendravimo su pabėgėliais priemonei yra „siaubingas dalykas“, nes prie rusakalbių šalies gyventojų prisidėtų dar daugiau žmonių, kurių ryšys su Estija yra silpnas.

Pasitarimo dalyvius labai domino ir klausimas, kuo pasibaigs pabėgėlių perkėlimas: pavyzdžiui, ar priimtus asmenis po kurio laiko bus galima grąžinti atgal, jei situacija jų kilmės šalyse jau nebekels jiems pavojaus? Tačiau, pasirodo, bendras politinis požiūris yra toks – pabėgėliai turi likti juos primėmusioje šalyje, ypač tais atvejais, jeigu jie atvyko su vaikais.

Ragina ruoštis naujiems nusikaltimams

Tyrimo autoriai pastebėjo, kad Jungtinės Valstijos, priimdamos pabėgėlius, nusigriebia visą „grietinėlę“, o Europos Sąjungai atitenka tai, kas lieka. Ekspertų teigimu, iš visko sprendžiant, Estijai kvalifikuotos darbo jėgos nebeliks, teks tenkintis nekvalifikuota. Pavyzdžiui, vienas prieglobsčio ieškantis gydytojas iš Sirijos iš karto pasakė, kad neplanuoja pasilikti Estijoje.

Teisingumo ministerijos valdininkai perspėja, kad Estijai reikia ruoštis tokiems nusikaltimams, kaip rasinė prievarta, nužudymai dėl garbės ir prievartinės santuokos. Taip pat jie užsimena apie Afrikoje paplitusią mergaičių lytinių organų žalojimo praktiką. Specialistai teigia, kad Norvegijoje aiškiai didesnę teismų pripažintų kaltais ir laisvės atėmimo bausmes atliekančių asmenų dalį sudaro išeiviai iš Kosovo, Maroko, Somalio, Irako ir Irano, taip pat Azijos šalių. Tyrime nurodoma, kad Suomijoje 2008 m. buvo užregistruota daug nusikaltimų, kuriuos įvykdė imigrantai: 77 iš jų buvo Irako, 58 – Somalio, 48 – Turkijos piliečiai.

Tačiau nusikalstamumas nėra „vienkryptis“, pabrėžia tyrimo autoriai. Dažnai imigrantai patys nukenčia. Pavyzdžiui, Danijoje 49 proc. somaliečių per praėjusius metus tapo kokio nors nusikatimo aukomis, Suomijoje tokių buvo 47 proc. Šiaurės šalyse imigrantai dažnai siejami su smurtu šeimose, pasitaikė nužudymų dėl garbės ir kitų engimo toje pačioje etninėje bendruomenėje atvejų. Nors tyrimas dėl su pabėgėliais siejamų galimų pavojų tėra tik pirmasis žingsnis praktinio pasirengimo jų perkėlimui į Estiją kelyje, toks „namų darbas“ yra gana svarbus: jis brėžia naujų problemų, kurioms reikia ruoštis jau dabar, nagrinėjimo ir sprendimo kryptis. Belieka tikėtis, kad kaimynės pavyzdžiu paseks ir Lietuva.