Vilniaus miesto apylinkės teisėjas leido oficialiuose dokumentuose įrašus ne valstybine kalba! (nutartis) (59)

teisejas-gintaras-seikalis-alkas.lt-koliazas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis | alkas.lt koliažas

Lietuvoje vardų ir pavardžių rašyba nelietuviškais rašmenimis dar neįteisinta, o teismai jau priiminėja sprendimus, leidžiančius dokumentuose rašyti pavardę su raide „w“. Liepos 30 d.tokį akibrokštą pateikė Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, prieš septynetą metų sugebėjęs savo nutartyje Seimo narius išvadinti marginalais ir sulyginti su „mambu-jambu“ genties čiabuviais.

Vilniaus miesto apylinkės teismas vakar patenkino pareiškėjos, norėjusios pasikeisti savo pavardės rašybą santuokos liudijime, prašymą. Vilniaus miesto civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas išduoti naują santuokos liudijimą, kuriame būtų raidė „w“ – kaip yra pareiškėjos vyro belgo pavardėje Pauwels.

Tokį sprendimą priėmė teisėjas Gintaras Seikalis.

Teismas konstatavo, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos: Lietuvoje yra registruotų asmenų, kurių pavardėse yra „w“ raidė, o pareiškėjos atveju, atsisakius tai padaryti, Europos Žmogaus Teisių Teismas gali tai pripažinti diskriminacija.

Teismo nuomone, „asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi prioritetą prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą, neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare“. Nutartyje teigiama, kad, nebesant valstybes skiriančios ribos, negalima riboti asmens įstatyminės teisės pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei).

Nutartis per 7 dienas dar gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui.

Beje, tokį sprendimą priėmęs teisėjas Gintaras Seikalis jau buvo spėjęs pagarsėti originaliais sprendimais. 2008 metais jis, nagrinėdamas buvusio Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininko Alvydo Sadecko ieškinį dėl garbės ir orumo pažeidimo savo nutartyje pakrikštijo Seimo narius „marginalais“. Sulygino parlamentarus su „mambu-jambu“ genties čiabuviais, išvadino tuščiagarbiais, kurie puikuojasi „blizgučiais, meilužėmis bei medžioklėmis Afrikoje“.

Lietuvės ir belgo porai bylinėtis teisme padėjo lenkės Malgožatos Runevič-Vardyn vadovaujama viešoji įstaiga Europos žmogaus teisių fondas.

Lietuvos kalbininkas Kazimieras Garšva siūlo atkreipti dėmesį, kad ši su Valdemaro Tomaševskio ir jo partija siejama įstaiga nuolat ragina piliečius nesilaikyti įstatymų. Iš ES projektų išsilaikanti kontora leidžia ir dalija lankstinukus, kuriuose detaliai aiškina, kaip apeiti šalies įstatymus ir pasikeisti vardą ir pavardę į lenkišką. Fondas teismui buvo apskundęs net Valstybinę kalbos inspekciją, mat ši leidžia ant tualetų rašyti užrašą su dviguba „v“ – t.y. WC.

„Toks sprendimas rodo teismo nekompetenciją. Joks teisėjas neturi teisės įvedinėti naujos tvarkos, keisti abėcėlės, taip pat ir asmenvardžių rašybos. Jei teisėjas nesilaiko Lietuvos įstatymų, sakančių, kad Lietuvoje vardai ir pavardės dokumentuose rašomi tik lietuviškais rašmenimis, jį prezidentė turėtų nušalinti“, – įsitikinęs K.Garšva.

Beje, Lietuvos ES teismai už dabar galiojančią vardų ir pavardžių rašymo tvarką niekuomet nepeikė. Europos Teisingumo Teismas dar 2011 metų gegužę pasisakė, kad mūsų šalyje galiojanti tvarka vardus ir pavardes dokumentuose rašyti tik lietuviškais rašmenimis ES teisės nepažeidžia. Lietuvą ES teismui buvo apskundusi jau minėto Europos žmogaus teisių fondo steigėja ir vadovė – Lietuvos pilietybę turinti M.Runevič-Vardyn.

respublikos-logo

Nutartis

Alkas.lt pateikia visą teisėjo G. Seikalio nutartį:

VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMAS

N U T A R T I S

2015 m. liepos 30 d.

Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Gintaras Seikalis, sekretoriaujant Ernestai Perednienei

dalyvaujant pareiškėjui B. P., pareiškėjų atstovui adv. Modestui Sriubui, suinteresuoto asmens atstovui Ramūnui Valatkai, išvadą duodančios institucijos atstovams Jūratei Palionytei, Sauliui Česnavičiui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal pareiškėjų B. P. ir E. P. pareiškimą suinteresuotiems asmenims LR Teisingumo ministerijai, Vilniaus miesto savivaldybės administracijai, išvadą duodančios institucijai Valstybinei lietuvių kalbos komisijai dėl įpareigojimo pakeisti pavardę santuokos liudijime

nustatė:

Pareiškėjai pareiškime prašo pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto CMS 2014-12-03 sprendimą dėl pavardės rašymo Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1) ir įpareigoti pakeisti pareiškėjos pavardę į P. bei išduoti naują santuokos liudijimą. Nurodo, kad Vilniaus miesto CMS 2014-03-15 išdavė santuokos liudijimą pareiškėjai Ernestai, kuriame nurodė jos pavardę P., o vyrui palikta pavardė originalo forma, t.y. P. Vilniaus miesto CMS 2014-12-03 priėmė sprendimą dėl pavardės rašymo Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1), kuriame atsisakė pakeisti pareiškėjos pavardę į P. Pažymi, kad Lietuvos Konstitucinis Teismas yra nurodęs, kad nelietuviškus vardus ir pavardes kai kuriais atvejais galima rašyti naudojant ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus lotyniškus rašmenis. Mano, kad piliečio teisė į privatų gyvenimą tai ne tik teisė į vardą ir pavardę, bei ir galimybė juos pakeisti. Pareiškėja, negalėdama naudotis originalia pavarde patiria nepatogumų, užkerta kelią pareiškėjai puoselėti savo kultūrą, religiją, diskriminuoja pareiškėją bei sukeliamų administracinių, profesinių ir asmeninių nepatogumų. Kelionių metu pasieniečiams ne kartą teko aiškinti, kodėl santuokos liudijime nurodytos skirtingos pareiškėjų pavardės, notarų biure taip pat teko dokumentuose taisyti klaidingai nurodytą pareiškėjos pavardę, pareiškėjai sudėtinga paaiškinti sutuoktinio giminaičiams, kodėl po santuokos sudarymo sutuoktinių pavardės nurodytos skirtingai.

Suinteresuotas asmuo Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija teismui pateiktu atsiliepimu prieštaravo pareiškėjų pareiškimo tenkinimui. Nurodė, kad pagal LR teisės aktus numatyta vardų ir pavardžių rašymo asmens dokumentuose tvarka. Mano, kad tiek sutuoktinių, tiek kitų šeimos narių pavardės gali skirtis dėl daugelio aplinkybių, tiek po santuokos sudarymo nepasirinkus sutuoktinio pavardės, tiek esant skirtingoms priesagoms. Mano, kad prašymas pakeisti pareiškėjos santuokos liudijimą susijęs su vidaus teisine situacija ir jai neturi būti taikomos ES teisės normos. Be to, ir pagal ES teisės aktus bei teismų praktiką pavardės rašymas kitais rašmenimis gali būti pateisinamas, jeigu tai judėjimo laisvės apribojimas pagrįstas objektyviomis priežastimis ir yra proporcinga teisėtai siekiamam tikslui.

Suinteresuotas asmuo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos teisės departamento civilinės metrikacijos skyrius pateiktu atsiliepimu prašė pareiškimą atmesti. Nurodė, kad LR Konstitucijoje įtvirtinta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Numato, kad įstatymų leidėjas nėra įtvirtinęs galimybės vardus ir pavardes lietuviškuose dokumentuose rašyti ne lietuvių kalbos rašmenimis. Pažymi, kad priebalsė „w“ sulietuvintai rašoma priebalse „v“, kas ir buvo padaryta pareiškėjos atveju.

Išvadą teikianti institucija – Valstybinė lietuvių kalbos komisija atsiliepime nurodė, kad pareiškėjų pareiškimo patenkintinas prieštarautų Lietuvoje galiojantiems teisės aktams. Pažymi, kad pagal CK 3.282 str. nuostatas civilinės būklės aktai įrašomi lietuvių kalba. Lietuvių kalboje nesant priebalsės „w“ ji yra keičiama į lietuvišką priebalsę „v“.

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Iš šalių paaiškinimų bei byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta kad Vilniaus miesto CMS 2014-03-15 išdavė santuokos liudijimą pareiškėjai Ernestai, kuriame nurodė jos pavardę P., o vyrui palikta pavardė originalo forma, t.y. P. (b. l. 6). Vilniaus miesto CMS 2014-12-03 priėmė sprendimą dėl pavardės rašymo Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1), kuriame atsisakė pakeisti pareiškėjos pavardę į P. (b. l. 7-8).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 14 straipsnyje nustatyta, kad valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Lietuvos Respublikos Aukščiausioji Taryba 1991 m. sausio 31 d. priėmė nutarimą „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“, kuriame nustatė, kad lietuvių ir nelietuvių tautybių Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės pasuose rašomi lietuviškais rašmenimis. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, kuris pagal Konstitucijos 102 straipsnį yra įgaliotas spręsti, ar įstatymai ir kiti Seimo aktai neprieštarauja Konstitucijai, 1999 m. spalio 21 d. nutarimu nustatė, kad toks reglamentavimas, kai visų Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės asmens dokumentuose yra rašomi lietuviškais rašmenimis, neprieštarauja Konstitucijai. Konstitucinis Teismas pirmiau nurodytame nutarime nurodė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas – tai dokumentas, patvirtinantis Lietuvos Respublikos pilietybę ir asmens tapatybę. Pase rašomi piliečio vardas, pavardė, kiti duomenys. Pagal Konstitucijos 14 straipsnį lietuvių kalba yra valstybinė kalba. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas reiškia, kad lietuvių kalba yra konstitucinė vertybė. Valstybinė kalba saugo tautos identitetą, integruoja pilietinę tautą, užtikrina tautos suvereniteto raišką, valstybės vientisumą ir jos nedalomumą, normalų valstybės ir savivaldybių įstaigų funkcionavimą. Valstybinė kalba yra svarbi piliečių lygiateisiškumo garantija, nes leidžia visiems piliečiams vienodomis sąlygomis bendrauti su valstybės ir savivaldybių įstaigomis, įgyvendinti savo teises ir teisėtus interesus. Konstitucinis valstybinės kalbos statuso įtvirtinimas taip pat reiškia, kad įstatymų leidėjas privalo įstatymais nustatyti, kaip šios kalbos vartojimas užtikrinamas viešajame gyvenime, be to, turi numatyti valstybinės kalbos apsaugos priemones. Lietuvių kalba, pagal Konstituciją įgijusi valstybinės kalbos statusą, privalo būti privalomai vartojama visose viešojo gyvenimo srityse. Konstitucinis Teismas sprendė, kad Lietuvos Respublikos piliečio pasas yra oficialusis dokumentas, patvirtinantis asmens ir valstybės nuolatinį teisinį ryšį, t. y. asmens pilietybę, o pilietybės teisiniai santykiai yra viešojo valstybės gyvenimo sritis, taigi asmens vardas ir pavardė asmens pase turi būti rašomi valstybine kalba. Priešingas aiškinimas paneigtų lietuvių kalbos, kaip valstybinės kalbos ir kaip konstitucinės vertybės, statusą.

Konstitucinis Teismas 2009 m. lapkričio 6 d. priėmė sprendimą, kuriuo išaiškino savo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ atitikimo Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ motyvuojamosios dalies 4 punkto nuostatą „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir motyvuojamosios dalies 7 punkto nuostatą „jeigu teisės normomis būtų nustatyta, kad šių piliečių vardai ir pavardės Lietuvos Respublikos piliečio pase rašomi kitokiais, ne lietuviškais rašmenimis, būtų ne tik paneigtas konstitucinis valstybinės kalbos principas, bet ir sutrikdyta valstybės ir savivaldybių įstaigų, kitų įmonių, įstaigų bei organizacijų veikla“. Konstitucinis Teismas pateikė sprendimą tuo aspektu, ar, Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja ir kai egzistuoja pirminiai užsienio valstybėse išduoti asmens tapatybę patvirtinantys dokumentai, kuriuose asmens vardas ir (arba) pavardė įrašyti nelietuviškai. Šis Konstitucinio Teismo išaiškinimas taip pat aktualus nagrinėjamoje byloje, nes jame Konstitucinis Teismas aiškinosi, ar nurodytos motyvuojamosios Konstitucinio Teismo nutarimo dalies punktai reiškia, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase įrašius asmens vardą ir pavardę valstybine kalba, to paties paso kitų įrašų skyriuje galima nurodyti asmens vardą ir pavardę kitokiais, ne lietuviškais, rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jei Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje asmens vardas ir pavardė būtų rašomi nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, šiame piliečio pase išliktų ir oficialus asmens tapatybės patvirtinimas valstybine kalba, o asmens vardo ir pavardės įrašas paso kitų įrašų skyriuje nelietuviškais rašmenimis neturėtų būti prilygintas įrašui apie asmens tapatybę valstybine kalba. Konstitucinis Teismas konstatavo, kad piliečio paso kitų įrašų skyriuje įrašius asmens vardą ir pavardę nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja, nebūtų paneigti iš Konstitucijos kylantys imperatyvai, kad „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ ir kad viešajame valstybės gyvenime turi būti vartojama valstybinė kalba. Taigi Lietuvos įstatymų leidėjas turi diskrecijos teisę nustatyti, kad to paties paso kitų įrašų skyriuje asmens vardą ir pavardę galima įrašyti nelietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma, kai asmuo to pageidauja. Tokiu atveju įstatymų leidėjas turėtų nustatyti asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos paso kitų įrašų skyriuje nevalstybine kalba pagrindus, inter alia tai, kokiais objektyviais kriterijais vadovaujantis asmens vardas ir pavardė Lietuvos Respublikos piliečio paso kitų įrašų skyriuje gali būti rašomi ne lietuviškais rašmenimis ir nesugramatinta forma. Taigi Lietuvoje egzistuoja teisinės prielaidos sukurti teisinį reglamentavimą, pagal kurį asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose, nei tas, kuriame asmens vardo ir pavardės įrašas yra oficialus, skirtas asmens tapatybei nustatyti, būtų įrašytas nesugramatinta forma, ne lietuviškai rašmenimis.

Nors Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje buvo nurodęs, kad „kol šis teisinis reglamentavimas nėra įgyvendintas teisės aktais, nėra galimybės tenkinti kasatorės reikalavimo, tačiau, Lietuvos Respublikos įstatymų leidėjui nustačius konkrečias taisykles, pagal kurias asmens vardas ir pavardė kituose paso įrašų skyriuose galės būti rašomi nelietuviškais rašmenimis nesugramatinta forma asmeniui to pageidaujant, kasatorė turės galimybę kreiptis dėl tokių įrašų atlikimo jos asmens tapatybę patvirtinančiame dokumente“. Kita vertus, nuo šios išvados priėmimo jau praėjo keli metai.

Europos Žmogaus Teisių Teismas 2004 m. byloje Juta MENTZEN (taip pat žinoma kaip MENCENA) prieš Latviją nurodė, kad „Teismas atkreipia dėmesį, kad Latvijos valdžios institucijos, įrašydamos pareiškėjos pavardę pase, transkribavo afrikatą „tz“ kaip „c“, ir pavardei parinko kaitybos galūnę… Teismas tik norėtų atkreipti dėmesį į tai, kad vizualus adaptuotos ir originalios rašytinės formos yra pakankamai didelis, todėl eiliniam asmeniui gali kilti klausimas, ar šios pavardės sutampa… Todėl Teismas sutinka su pareiškėjos argumentu, kad tokiu atveju jai gali kilti keblumų ir nepatogumų socialiniame ir profesiniame gyvenime. Dėl to Teismas pakartoja, kad teisė į privatų gyvenimą pagal Konvencijos 8 straipsnį apima teisę palaikyti santykius su kitais žmonėmis ir gyventi įprastą socialinį gyvenimą. Dėl šios priežasties, kai pareiškėja ir jos sutuoktinis naudojasi savo pasais, kuriuose jų pavardės rašomos skirtinga forma, tam tikrais atvejais jiems sunku išlaikyti požiūrį į save kaip į vieną vienetą.“ Nors šioje konkrečioje byloje buvo nutarta, kad pareiškėja neįrodė, kad toks ribojimas nebuvo būtinas demokratinėje visuomenėje ir nustatė, kad toks ribojimas yra proporcingas siekiamam tikslui, tačiau nagrinėjamoje civilinėje byloje yra nustatytos kitos aplinkybės. Svarbu tai, kad Teismas akcentavo privataus gyvenimo svarbą, kuriuo remiasi pareiškėjai nagrinėjamoje byloje.

EŽTT taip pat yra konstatavęs, kad skundžiami suvaržymai susiję su „privataus gyvenimo ribojimais“ pagal Konvencijos 8 straipsnį, pirmiausia akcentavo svarbų bendrąjį principą, kad nors Konvencijos 8 straipsniu iš esmės siekiama apsaugoti individą nuo savavališko valdžios institucijų kišimosi, be šio negatyviojo įsipareigojimo, gali egzistuoti valstybės pozityviosios pareigos, neatskiriamos nuo veiksmingos privataus gyvenimo apsaugos. Šios pareigos gali apimti priemonių, skirtų užtikrinti pagarbą privačiam gyvenimui netgi individų tarpusavio santykių srityje, priėmimą. Priemonių (negatyviųjų ar pozityviųjų valstybės įsipareigojimų kontekste) pasirinkimas iš esmės patenka į valstybės diskreciją (vis dėlto EŽTT vertina, ar jos buvo pakankamos ir kaip jos pritaikytos konkrečioje situacijoje). EŽTT, svarstydamas, ar valstybė įvykdė savo pozityviąsias pareigas pagal Konvencijos 8 straipsnį, nagrinėjo, ar buvo nustatyta teisinga įvairių susikirtusių interesų – privatumo, turtinių, tinkamo teisingumo vykdymo – pusiausvyra (proporcingumo aspektas.

Šiuo konkrečiu atveju, atsižvelgiant į visas pareiškėjų nurodytas aplinkybes, į tai, kad išvadą duodančios institucijos atstovai pareiškimo tenkinimui neprieštaravo, tik pažymėjo, jog trūksta įstatymų leidėjų iniciatyvos ir aiškaus įtvirtinimo, kad lotynų rašmenys leidžiami asmens dokumentuose, atsižvelgiant į tai, kad daug Lietuvos piliečių yra sudarę santuoką su kitataučiais, į tai, kad asmens privataus ir šeimos gyvenimo neliečiamumas turi būti prioritetas prieš valstybės pageidavimą saugoti kultūrinį identitetą neatsižvelgiant į naujai susiklosčiusias sąlygas Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, į laisvą piliečių judėjimą, į tai, kad ES valstybių narių sienos nebėra valstybes skiriančios ribos, ribojant asmens įstatyminę teisę pasirinkti savo pavardę (neprieštaraujančią viešajai tvarkai ir gerai moralei), į tai, kad pareiškėjai sukeliami dideli nepatogumai turint skirtingai rašomą jos ir sutuoktinio pavardę, į tai, kad pareiškėjams vaikų pavardė visuomet skirsis nuo tėvo arba motinos pavardės, taip suvaržant ir apribojant jų teises bei teisėtus interesus (pastarosioms santuokos liudijime įrašytoms skirtingai), teismas mano, kad šioje byloje yra pagrindas nukrypti nuo teismų praktikos (kuri nėra gausi sprendžiamu klausimu) ir panaikinti CMS sprendimą, kuriuo atsisakyti pareiškėjos pavardėje naudoti lotyniškąjį rašmenį „w“. Tokia teismo išvada paremta ir tuo, kad Gyventojų registrų tarnybos prie LR vidaus reikalų ministerijos duomenimis nustatyta, kad Lietuvoje yra registruoti asmenys, kurių varde ar pavardėje naudojama lotyniškas rašmuo „w“ (b. l. 9). Tuo tarpu pareiškėjos atveju atsisakius tai padaryti pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją tai gali būti pripažintina kaip diskriminacija (vieno asmens atveju įrašius lotyniškus rašmenis asmens dokumente, kitu atveju – atsisakius tai padaryti). Todėl pareiškėjų pareiškimas tenkintinas visiškai.

Vadovaujantis LR CPK  448 str., 293 str. 1 p. teismas 

nutaria: 

pripažinti negaliojančiu ir panaikinti Vilniaus miesto CMS 2014-12-03 sprendimą dėl pavardės rašymo Nr. A133-9361/14(3.3.2.11-TD1) ir įpareigoti Vilniaus miesto CMS pakeisti pareiškėjos pavardę santuokos liudijime pakeisti į P. bei išduoti naują santuokos liudijimą.

Nutartis per 7 dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas

Gintaras Seikalis

PAPILDYTA:

Liepos 31 d. kalbėdamas „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius pareiškė, kad savivaldybė nemato priežasčių skųsti teismo sprendimo, kuriuo sostinės savivaldybės Civilinės metrikacijos skyrius įpareigotas lietuvei Pauels (Pauwels) išduoti santokos liudijimą su „w“ jos pavardėje.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , .

59 komentarai

  1. Įstatymų nesilaikančiam teisėjui įteikime šluotą – tegul šluoja gatves, nes teisėju toks dirbti nebegali.

  2. jei VIENAS TEISĖJAS,
    “drąsiai” spjauna į konstituciją,
    negi taip
    sunku kitu jį pakeisti?

    Ar jau keis(im) Konstituciją?

    Nieko čia baisaus, – upės teka…
    Bet galiojant ir esant kalbai valstybinei – LIETUVIŲ,
    rašmenys irgi yra TIK LIETUVIŠKI..

    Taip 🙂

  3. Visos raidyne esančios raidės yra lygios, todėl į asmens dokumentus įsileidus vienos pavardės kokią nors raidę tektų įsileisti ir visas kitas ES šalių pavardžių raides, nes priešingu atveju būtų asmens su ta pavarde diskriminacija… Tad naujos raidės pavardėse teisėtai galės atsirasti tik tokiu atveju, kai jos bus lietuvių kalbos raidyno raidėmis. Taigi, akivaizdu, kad teismas savo sprendimu svetimą ‘w’ į Lietuvos pilietės pavardę įsileido nepagrįstai, sprendimas naikintinas.

  4. LosAngeles:

    Ir jis dar darbe?? Nepaliuosuotas…. Nu taip, tikrai kad nepriklausoma ir demokratine Lietuva. Nuo jos niekas nepriklauso. Teismai, kurie turi vykdyti teisinguma, priimdineja nutarimus vadovaujantis savo norais o ne istatymais. Nu neblogai. Vieni isteisina Vilniaus OMON vadus, kiti leidzia rasyti dokumentus kaip kas nori… Tai kas toliau, ko laukti is ‘nepriklausomu’ teismu dar???

  5. Kemblys:

    Jei piliečiai nepasitikės teisėsauga – valstybė žlugs. Giliai kasasi po mumis.

  6. Prasideda anarchija?!:

    Manau, kad šis teisėjas turi būti nedelsiant pašalintas iš pareigų už samoningai priimtą sprendimą, prieštaraujantį galiojantiems įstatymams. Įstatymų turi laikytis visi, ypatingai teisėjai!

  7. jo:

    Čia jau net komentuoti ar ginčytis argumentais neįmanoma, nes vyksta tiesiog nežabota buduliška savivalė, chuliganizmas: Lietuvos įstatymai, TM atsiliepimas, VLKK komisijos išvada ir EŽTT sprendimai ignoruojami, lyg vyktų okupacija. Toks teisėjas turėtų būti traktuojamas kaip priešas, kaip okupantas ar kaip chuliganas.
    Metrikacijos skyrius, Teisingumo ministerija ir Valstybinė lietuvių kalbos komisija privalo skųsti nutartį.
    Yra buvę ir anksčiau absurdiškų akibrokštų, pvz., irgi remiantis kvailais paaiškinimais pirmoje instancijoje buvo nenubaustas kažkoks N.Vilnios budulis išniekinęs Lietuvos vėliavą, bet paskui valdžios institucijos pasitaisė.

  8. Bartas:

    Manau , kad viskas pasibaigs niekuo. “Teisėjas’ dirbs . Mano Tautiečiai esantys “alke” , kaip ir aš parėkausim, nesutiksim , o kirkilai , butkevičiai su šiaulienėmis užtars ir paglostys.
    Pritariu Kembliui ; giliai kasa niekšeliai.

  9. PILIETIS:

    Lietuvos Konstitucija privaloma visiem tiek teisėjams tiek besiteisiantiems piliečiams, Tiek valdininkui R.Šimašiui.

  10. Antanas:

    Leisti rašyti papildomame paso lape nors ir arabiškai (kaip daro latviai) ir baigti vieną kartą tą politinio š. malimą!!!

  11. Nedaryti jovalo asmens tapatumą nustatančiame dokumente, – jokio rašymo nelietuviškai kitų įrašų skyriuje. Juk kas tokiu atveju kitoms šalims, pvz. Lenkijai, neleis nusistatyti, kad Lenkijoje jų pavardes rašyti lenkiškai, t.y. taip, kaip jos yra užrašytos kitų įrašų skyriuje. Taigi, Lietuvos piliečių pavardės asmens dokumente rašytinos tik lietuviško raidyno rašmenimis.

    • Antanas:

      Iš didelio rašto, Tamsta, išėjai iš krašto… Lenkijos spauda mūsų politikų pavardes jau seniai rašo lenkiškai: Linkewiczius, Butkewiczius ir t.t. Ir ką? Ir nieko! Ne apie tai kalba!!! Viso šito jovalo esmė ta, kad vietiniai taip save vadinantys “lenkai Lietuvoje”, tiksliau, jų vadukai, nori rašyti lietuviškuose asmens dokumentuose savo pavardes lenkiškomis raidėmis (?!). Mūsų gi valdžiažmogiai niekaip negali išstenėti paprasčiausios minties: Lietuvos Respublikoje visa oficiali raštvedyba vedama valstybine kalba (!). O dėl įrašų paso papildomuose lapuose nematau nei problemos, nei grėsmės lietuvių kalbai. Latviai taip daro ir nei nutautėjo, nei išnyko. Visame kame turi būti sveikas protas.

      • Kalba eina apie pavardės rašymą dokumentuose, o ne spaudoje. Kai imsi skirti šiuos dalykus ir suprasi asmens dokumento teisinę bei politinę pusę, tada ir klampynę nelietuviško rašymo, kad ir ne pirmame dokumento lape, išvysi… Jokios išimtys dėl valstybinės kalbos nedarytinos.

        • Antanas:

          Įtariu, kad pačiam paranoja… Latviai rašo ir nieko neatsitinka. Jie, ko gero, kvailesni už mus…

          • Tai gal grįšk su savo delfiniu lygiu į Delfi, nes čia besekiodamas paskui mane dar “paranoja” užsikrėsi ir gali nebetikti net mužikiškam Lenkijos propagandos lygiui atstovauti. Ten su savo logika: “latviai rašo ir nieko neatsitinka”… tikriausiai galėtum tapti neįveikiamas. O jeigu kas, tai paspjaudai sau tokio kryptimi, kaip atrodo esi linkęs, ir pirmyn…

            • Be reikalo nervuojies:
              1. problema yra ir ji spręstina;
              2. latviai originaliai vardus, pavardes užrašė antrame paso puslapyje ir EŽTT tai priėmė už gerą;
              3. galima dar įnešti pataisymą, pvz., užrašyti antrame paso puslapyje, jog toks vardo pavardės traktavimas galimas naudoti TIK užsienyje, o Lietuvoje, sutinkamai Lietuvos įstatymams, galimas naudoti tik pirmame puslapyje įrašytas asmens vardo pavardės variantas.
              Beje, antrame puslapyje, užrašius vardą pavardę originaliai, kad ir kokia kalba tai bebūtų, būtinas tarimas.
              Tuomet viskas atsistoja į savo vietas: bobos, kurių vyrai užsienyje turi pavardę su raidėm, kurių nėra lietuvių kalbos raidyne, užsienyje, pvz., dėl testamento ir pan. reikalų, galėtų įrodyti savo asmens tapatumą.

              • Antanas:

                To “Kažin”: Na, jau išsispjaudei? Tai dabar pasiimk savo žaislus ir eik į savo smėlio dėžę!

              • Į tai atsakymas trumpas – tuo klausimu nieko neišmanai arba tyčia skiedi nesąmones su tikslu maišyti žmonėms protus, klampinti Lietuvą į chaosą… Juk, kiek man žinoma, dėl pavardžių rašymo antrame paso puslapyje EŽTT nėra pasisakęs apskritai. Taigi, cituok, ką konkrečiai apie tai yra pasakęs EŽTT arba…

                • Antanas:

                  Tau tas EŽTT kas? Tėvas? Motina? Aukščiausia instancija? Viešpats Dievas? Savo smegenų neturi? Anksčiau mums nurodymus kaip gyventi “nuleisdavo” Maskva, dabar – Briuselis. Savo galva gyventi niekaip negalim…

                  • Pirma, EŽTT ne aš vadovaujuosi, o jį nurodžiau tik todė, kad tas “tikriausiasis” lietuvis neišmanančiai niekindamas komentarą juo grindė savo samprotavimus.

                    Antra, teigi, kad viską sprendžia Briuselis, tai gal pagal tave ne Lietuvos valdžios valia, o Briuselio nurodymu ir “Rail Baltica” geležinkelio maršrutas tapo vedamu ne per sostinę, kaip kad daroma visose kitose ES šalyse, o per Kazlų Rūdą (!?)…, t.y. maršrutas nuvestas taip, kad Vilnius ir atitinkama dalis Lietuvos į Berlyną šiuo greituoju traukiniu važiuotų ne iš Kauno ar Vilniaus, o iš Balstogės ir tokiu atveju pajamas iš Lietuvos gyventojų pirktų bilietų gautų ne Lietuvos, o Lenkijos biudžetas. Tai kieno čia ta prolenkiška valia – Briuselio ar Lietuvos !

      • Vladas:

        Meluoji, niekšeli vatnike. Čia iš lenkų laikraščio: “Mogę powiedzieć, że oni (AWPL) definitywnie nie dostaną stanowiska w rządzie. Mogę to zagwarantować, ale poczekajmy na posiedzenie prezydium – powiedział dziennikarzom Butkeviczius przed posiedzeniem prezydium Litewskiej Partii Socjaldemokratycznej (LSDP).” Pažymėtina, kad raidės V lenkų abecelėje nėra.

        Czytaj więcej: http://www.polskatimes.pl/artykul/3551269,kryzys-polityczny-na-litwie-premier-koalicja-przetrwa-bez-awpl-polacy-nie-dostana-stanowisk,id,t.html

  12. Jau:

    jei jau Lietuvos teismai Medininkų žudynių žmogžudžius išteisino…. ko begalėtume tikėtis?

  13. Juozas:

    Susimildami, pasufleruokit kokia kalba čia PAVARDĖ parašyta:

    Į Vilnių atvyksta buvęs Lenkijos prezidentas A.Kwasniewskis

  14. jo:

    Paklausiau teisėjo ir advokato išvedžiojimus radijo laidoje… Arba jie yra debilai arba piktybiškai meluoja. Atvirkščiai aiškina EŽTT sprendimą Mencenos byloje. Taigi, EŽTT pasisakė, kad asmuo su lietuviškai parašyta pavarde turi turėti tokias pačias socialines, politines, ekonomines ir kt. teises. Jeigu kalbate apie “ėjimą į Europą”, tai reikia ne atsisakinėti lietuvių kalbos, o kovoti už lietuvių kalbos teises, kad Lietuvos pilietė nebūtų diskriminuojama kokio nors belgų notaro už tai, kad jos pilietės pase ir kituose dokumentuose pavardė parašyta lietuviškai.
    Baikite šiuolaikinėje Europoje mąstyti pagal buvusių šovinistinių nutautintojų į lietuvių sąmonę įkaltą aiškinimą, kad “lietuviškai Dievas nesupras”. Einant į Europą reikia ne naikinti lietuvių kalbą ar teisiniais sprendimais siaurinti jos vartojimą, o užtikrinti, kad lietuvių kalba išliktų valstybine kalba, o piliečiai su lietuviškais pasais (su pavardės įrašais lietuvių kalba) nepatirtų nepatogumų dėl lietuviškai parašytų pavardžių.

  15. jo:

    Keletas į laidą skambinusių klausytojų parodė, kad jiems į sąmonę labai stipriai įkaltas tas lietuvių kalbos niekinimo ir menkumo supratimas (lietuviškai Dievas nesupras). Turbūt dėl to skambinusi moteriškė piktinosi dėl pavardės Lanovojus (kilusios iš slavų Lanovoj). Moteriškė nors, atrodo, yra lietuvė, bet nesupranta, kad lietuvių kalboje (skirtingai nuo anglų k.) daiktavardžiai yra linksniuojami kaitant galūnę ir (skirtingai nuo rusų ar lenkų k.) lietuvių kalboje vardininko linksnis taip pat turi galūnę. Rusų kalboje panašiai kaip ir lietuvių k. linksniuoja lietuviškas ir kitas svetimos kilmės pavardes pridėdami galūnes: Пятрайтиса, Пятрайтису, Пятрайтисом… Lietuvių kalboje irgi yra linksniuojama: Lanovojus, Lanovojaus, Lanovojui, Lanovojumi… Kaip gali lietuviškai kalbantis žmogus nesuprasti tokių dalykų? Kodėl tokia moteriškė nekimba prie rusų linksniavimo, bet reiškia nepritarimą lietuvių k. linksniavimui ir galūnių kaitymui ir pritarimą oficialiam svetimų kalbų rašybos pase įteisinimui? Nejaugi elementarų mąstymą šitaip smarkiai trikdo įdiegtas mankurto mentalitetas, okupantų nuo prosenelių laikų diegtas lietuvių kalbos menkavertiškumo jausmas?

  16. Vladas:

    Išmintingas teisėjas, pagarba. Gaila, kad išmintingų žmonių Lietuvoje labai mažai.

  17. Vaitas:

    Akivaizdu, jog teisėjas Seikalis supainiojo teisės ir politinius interesus, pažeidė Konstitucijos apibrėžtas teisės normas. O kai kurie komentarai rodo, jog ne visi Lietuvos piliečiai linkę suprasti ir saugoti aukštuosius tautos idealus. Nesupratę – neįvertina kalbos paveldo, numanu, jog tai kitų kraštų, kitokie interesai.

  18. Manau, kad Seimo valdyba turėtų apsvarstyti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos šioje byloje teismui duotą išvadą, akivaizdžiai prieštaraujančią Konstitucijai – konkrečiai tautos teisei į suvereniteto raišką valstybine kalba, ir kreiptis į teismą dėl jos panaikinimo bei tuo pagrindu pateikti teismui atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-07-30 nutarties panaikinimo. Be to, sprendžiant šį klausimą Seimo valdyba privalėtų patikrinti, ar Komisijos atstovai Jūratė Pavilionytė teisme reiškė Komisijos ar savo asmeninę nuomonę. O tai, kad jos pozicija valstybinės kalbos vartojimo klausimu prieštarauja Konstitucijai ir daugumos nuomonei, visuomenei yra žinoma.

  19. Atgalinis pranešimas: P. Gylys. Raidė „w“: teisėjas G.Seikalis turi kartoti teisės studijas. Kartu su J.Sabatausku | Alkas.lt

  20. Atgalinis pranešimas: V. Stundys. Asmenvardžių rašymas dokumentuose: sąmoningai kuriamas teisinis chaosas?  | Alkas.lt

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: