E. Meiženis. Lošimų bendrovės jaunimui neria lošimų kilpą (1)

Egidijus-Meizenis.Asm_.nuotr_-e1438339576991

Egidijus Meiženis | asmeninė nuotr.

Šiuo metu Lietuvoje nepilnamečiams asmenims draudžiama lošti. Ar lošimo organizatoriai imasi tinkamų veiksmų, kad būtų laikomasi šio įstatymo? Tikriausiai visi lošimo verslo atstovai vieningai sušuktų – „Taip!”.

Vieno televizijos kanalo žurnalistams dar šių metų pradžioje surengus žurnalistinį tyrimą apie tai, ar į lošimų automatų salonus gali patekti nepilnamečiai, paaiškėjo, kad realybė kiek kitokia nei tvirtina lošimų salonų savininkai. Valandą trukusio eksperimento metu šešiolikametis vaikinas be jokio vargo buvo įleistas į 5 lošimų salonus. Kalbinti verslo atstovai vienu balsu teigė, kad tokio tipo pažeidimų beveik nebūna, o asmens dokumentus turi pateikti visi be išimties.

Deja, nepilnamečiai gali netrukdomai lošti „B“ kategorijos lošimų automatų salonuose ir lažybų punktuose. Viena to priežasčių ūkio subjektų kontrole užsiimančių institucijų susilpninimas įgyvendinant Ūkio ministerijos Verslo priežiūros reformą, kurios pasekoje kontroliuojančios institucijos verčiamos tapti veikiau verslo konsultantu nei realios kontrolės vykdytoju. Kita problema ta, kad administracinių teisės pažeidimų imitavimas Lietuvos teisės aktuose net neapibrėžiamas, todėl policijos pareigūnai negali įgyvendinti pažeidimų imitavimo įtraukiant nepilnamečius asmenis.

Verslo atstovų teigimu, lošimų salonuose dirbantis personalas yra apmokomas, jam taip pat gali būti taikoma bausmė, jei lošimo salone atsiduria nepilnametis, tačiau pabrėžia mažų atlyginimų problemą ir didelę darbuotojų kaitą. Sunku suprasti, kodėl per 2014 metus 136 mln. litų pelno generuojantys „B“ kategorijos lošimų automatų salonų ir lažybų punktų savininkai, pateikia tai kaip rimtus argumentus.

Mano supratimu, išeitis labai paprasta. Lošimų namai, nesugebantys užtikrinti įstatymų laikymosi, turi sustabdyti savo veiklą, kaip ir kavinės, kurios nesugeba užtikrinti higieninių reikalavimų laikymosi. Šiai dienai susidaro vaizdas, kad „B“ kategorijos lošimo automatų salonai ir lažybų punktai jaučiasi nebaudžiami. Jų prioritetas tik vienas – pelno siekimas, nesvarbu kokiais būdais. Jie žino, kad asmenys pradėję anksčiau lošti, yra didesnėje rizikos grupėje tapti priklausomais nuo lošimų. Nepilnamečiai ir jaunimas iki 21 metų amžiaus turi silpnesnę savikontrolės skalę nei vyresnio amžiaus pradedantys lošėjai. Dėl to lošimų organizatoriai suinteresuoti nepilnamečių įtraukimu.

Dar 2014 m. birželio mėn. Seime užregistruotas LR Azartinių lošimų įstatymo pataisų projektas, kuriame numatoma galimybė lošėjams savanoriškai apsiriboti nuo lošimų, neįleidžiant jų į lošimo namus. Įteisinus šias pataisas, taip pat būtų įteisintas reikalavimas tikrinti visų klientų tapatybę, o tinkamas tokios įstatymo nuostatos įgyvendinimas užkirstų kelią lošti asmenims iki 18 metų. Deja, pastarajai priemonei verslo atstovai nepritaria, sakydami, kad tokia priemonė sunkiai įgyvendinama ir labai brangi. Minėtas projektas nėra sudėtingas ir sunkiai įgyvendinamas procesas.

Kategorijos: Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *