Kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune: kaip tai pasiekti? (1)

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Ar įmanomas kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis Kaune ir Kauno regione? Tokį klausimą savivaldybėje surengtoje diskusijoje su reklamos, dizaino, projektų valdymo specialistais ir verslininkais iškėlė Kauno miesto tarybos narė Ina Pukelytė.

Potencialo netrūksta

Neseniai atlikta Kauno miesto kultūros plėtros galimybių studija parodė, jog su kultūrinėmis ir kūrybinėmis industrijomis susijusiose mokslo programose Kaune mokosi net 4575 studentai. Kūrybiški specialistai rengiami 57 universitetinėse studijų programose, dar 15 programų siūlo kolegijos, o 19 – profesinio  rengimo įstaigos.

„Didžioji dalis programų rengia specialistus, kurie priskiriami meno ir medijų sritims. Galbūt iš šio apibrėžto lauko ir gali kilti kultūros ir kūrybinių industrijų proveržis?”, – retoriškai klausė VDU Edukologijos katedros vedėja Lina Kaminskienė.

„Kaunas galėtų būti labai geras mokymų centras, nes žmonės tikrai žingeidūs. Kaunas turi visą infrastruktūrą ir užsienio lektorius, kurie galėtų mokyti jaunus žmones. Patys organizuojame specializuotus mokymus ir žmonių susidomėjimas viršija mūsų lūkesčius. Tai rodo, jog kūrybos potencialas milžiniškas“, – kalbėjo bendradarbiavimo centro „Talent Garden Kaunas“ įkūrėjas Artūras Bulota.

Kūrybinės industrijos, kartais dar vadinamos kūrybine ekonomika, išreiškia menų susiliejimą su naujųjų medijų (informacijos ir komunikacijos) technologijomis bei žinių ekonomika. Kūrybinės industrijos – sintetinė veikla, reikalaujanti meninių, vadybinių, interpretacinių gebėjimų, kultūros bei informacinių technologijų išmanymo.

Būtina bendradarbiauti

„Vienas pagrindinių šios diskusijos tikslų buvo suvesti verslo, kūrybos ir viešojo sektoriaus atstovus į vieną vietą ir išsiaiškinti kiekvienos pusės poreikius. Tarpusavyje turime dirbti žymiai tampriau. Reikia šnekėti apie šiuolaikinės kultūros svarbą ne tik socialine, bet ir ekonomine prasme. Labai svarbi tinklaveika tarp mokslo ir verslo bei viešojo sektoriaus“, – pastebėjo I. Pukelytė.

„Man Kaunas visų pirma asocijuojasi su jaunų žmonių miestu, kuriame mokosi daug studentų. Kaunas – modernios ir, sakyčiau, alternatyvios kultūros židinys. Laikinoji sostinė dėl savo geografinės padėties, potencialo, kuris čia cirkuliuoja, turi milžinišką perspektyvą“, –  teigė kūrybos namų „Elitaz“ įkūrėjas Gediminas Jaunius, šiuo metu Vytauto Didžiojo universiteto Menų fakultete dėstantis kūrybinių industrijų programą.

Geri pavyzdžiai

Pasak G. Jauniaus, Kaunas turėtų išnaudoti visuomeninius įvykius, kurie galėtų būti tęstiniai ir  išjudinti kūrybinėse industrijose veikiančias įmones.

„Nereikia bijoti, kad  kauniečiai išsibėgios. Puikiausias pavyzdys yra „Žalgirio” arena. Kai ji atsirado, čia vyksta didžiausi koncertai, pasirodymai ir dabar visiems yra labai normalus įgūdis atvykti į Kauną pramogauti”, – sakė G. Jaunius.

Kauno senamiesčio draugijos valdybos pirmininkas Edmundas Kolevaitis teigė, jog jis Kauną mato kaip verslo ir tvarios ekonomikos miestą. Kaip vieną iš Kauno laimėjimų E. Kolevaitis įvardijo atgimusį miesto senamiestį.

Kūrybinės industrijos neatsiejamos nuo naujosios žiniasklaidos (naujųjų medijų), globalizacijos ir žinių ekonomikos. Kūrybinės industrijos apima tokius sektorius kaip reklama, meno vadyba, leidyba, fotografija, televizija ir radijas, interneto dizainas, autorinės teisės.

Kategorijos: Kultūra, Kultūros paveldas | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: