Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės (video, nuotraukos)

Vilniuje paminėtos sovietinę okupaciją pasmerkusios JAV deklaracijos metinės |lrs.lt, A. Petruliavičiaus nuotr.

Liepos 23 d. Vilniuje, Vašingtono aikštėje, vyko šventinis Jungtinių Valstijų deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos įvykdytą Baltijos šalių okupaciją, 75-ųjų metinių minėjimas.

Prieš 75 metus, liepos 23 dieną, paskelbtoje tuometinio JAV valstybės sekretoriaus Samnerio Veleso (Sumner Welles) vardu pavadintoje deklaracijoje „Kartu mes tikime laisve“ JAV pareiškė nepripažįstančios Baltijos šalių aneksijos. Šis pareiškimas tapo JAV penkis dešimtmečius vykdytos Baltijos šalių okupacijos nepripažinimo politikos pradžia. Atsisakydamos pripažinti Baltijos šalių aneksiją, JAV padėjo Lietuvai išsaugoti dalį diplomatinių atstovybių ir užtikrinti, kad mūsų šalies balsas būtų girdimas per visą okupacijos laikotarpį. Prie JAV S. Veleso deklaracijoje išsakytos pozicijos prisijungė ir Baltijos valstybių aneksijos nepripažino daugiau nei 50 pasaulio valstybių.

„Principinga JAV pozicija nepripažinti Baltijos šalių prievartinės aneksijos tapo žinia visam pasauliui, kad teisė negali būti įgyjama jėga. Deja, ir šiandien matome, kad tas pats kaimynas naudoja jėgą, siekdamas įgyti teisę į kitų tautų teritoriją. Todėl Lietuva didžiuojasi valstybėmis, kurioms per 75 metus laisvė išliko vertybe ir kurios gina ją iki šiol,“ – sakė minėjime dalyvavusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė.

Šalies vadovė pabrėžė, kad S. Veleso deklaracijoje įtvirtintos vertybės išlieka kaip niekad svarbios ne tik Ukrainai, Gruzijai, Moldovai, bet ir Baltijos šalims.

„Esame dėkingi mūsų partnerei ir draugei JAV, kuri padėjo Lietuvai išlaikyti tikėjimą, iškęsti okupaciją ir kurios palaikymą jaučiame ir šiandien,“ – Vašingtono aikštėje susirinkusiems šventės dalyviams sakė Prezidentė.

Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė kalbėdama minėjime padėkojo buvusiems ir esamiems Jungtinių Amerikos Valstijų vadovams bei žmonėms už partnerystę ir nuolatinį palaikymą.

„Dėkojame Jungtinėms Amerikos Valstijoms už šį mūsų šaliai nepaprastai didelę reikšmę turintį žingsnį. Noriu pabrėžti, kad nuolat jautėme, jog Jungtinės Amerikos Valstijos yra ištikima mūsų partnerė. Tą jaučiame ir dabar, esant sudėtingai geopolitinei situacijai“, – sakė Seimo Pirmininkė Loreta Graužinienė.

Minėjime taip pat dalyvavo pirmasis nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos vadovas Vytautas Landsbergis, krašto apsaugos, užsienio reikalų ministrai Juozas Olekas ir Linas Linkevičius, Seimo nariai.

Minint deklaracijos 75-ąsias metines, JAV Valstybės sekretorius Džonas Keris (John Kerry) išplatino pareiškimą, kuriame primena JAV įsipareigojimą Baltijos valstybių laisvei:

„Prezidento Obamos ir Jungtinių Valstijų žmonių vardu prisidedu prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos, mininčių Veleso deklaracijos, pasmerkusios Sovietų Sąjungos 1940 metais įvykdytą šių drąsių valstybių prievartinę aneksiją, 75-ąsias metines. /…/

1940 metų liepos 23 dienos deklaracija buvo daugiau negu laikinas simbolinis gestas. Nuo 1940-ųjų iki visiškos Baltijos šalių nepriklausomybės atkūrimo po pusės šimtmečio Estijos, Latvijos ir Lietuvos vėliavos tebeplevėsavo Vašingtone, kaip ir tų šalių tautos tikėjo, kad ateis diena kai laisvė sugrįš.

Per ilgus sovietinės okupacijos metus Jungtinių Valstijų įsipareigojimas Baltijos laisvei niekada nesusvyravo. Nuo tų laikų Amerika su susižavėjimu stebėjo, kaip Baltijos šalys kuria stiprias demokratines institucijas ir užima savo teisėtą vietą Europos bei transatlantinėje bendrijose.

Dabar, mums žengiant tolyn į XXI šimtmetį, mūsų bendri įsipareigojimai demokratinėms vertybėms, saugioms sienoms ir suverenių valstybių teritoriniam vientisumui išlieka nesvyruojantys ir gyvybiškai svarbūs kaip ir anksčiau.

Minint šią svarbią sukaktį, švenčiame Baltijos nepriklausomybę ir pagerbiame daugelį tų, kurie kentėjo ir aukojosi, kad ją užtikrintų. Amerikos žmonės sveikina savo draugus Baltijos šalyse kaip NATO sąjungininkus, ES narius ir partnerius, įsipareigojusius bendrai taikios, vieningos ir laisvos Europos vizijai“, – rašoma jo pareiškime.