Kultūros ministerijoje atidaryta paroda „Sugrįžimai“ veda išeivijos rašytojų keliais (0)

Nika Niliūnas | lrkm.lt nuotr.

Kultūros ministerijoje pirmadienį atidaryta paroda „Sugrįžimai“, kviečianti pažvelgti į lietuvių išeivių rašytojų kultūrinį literatūrinį gyvenimą Vokietijoje ir Austrijoje 1944–1950 metais. Šis visos Lietuvos kultūrai svarbus laikotarpis atskleidžiamas per unikalią archyvinę medžiagą – fotografijas, dokumentų, rankraščių, laiškų nuotraukas.

Daugelis kultūros ir meno žmonių 1944-aisiais, artėjant antrajai sovietų okupacijai, pasitraukė į Vakarus. Vokietijoje ir Austrijoje atsidūrė apie 70 procentų Lietuvos rašytojų draugijos narių. Svetur glaudėsi ne tik vyresnieji rašytojai, bet ir ką tik baigę universitetus arba nuo universiteto ir gimnazijos suolo pakilusi, siekianti žodžio ir minties laisvės jaunesnioji karta. Išstumtieji iš savo žemės ėmėsi kultūrinės, literatūrinės bei visuomeninės veiklos.

„Nauja ekspozicija mus pirmą kartą nukelia į prarastą ir vėl atrastą praeitį. Penkiasdešimt metų mūsų beveik nepasiekė išeivijos kūrybinis palikimas, menininkų gyvenimo istorija ir patirtis. Šioje parodoje kiekvienas atrasime naujo ir labai svarbaus. Didžioji dalis mūsų rašytojų paliko Tėvynę ne savo noru ir kūrėė, deja, ne Lietuvoje. Reikia tik įsivaizduoti, kiek neteko Lietuva. Juk svetur save atiduoti, dirbti, kurti daug sunkiau”, – kalbėjo parodos atidaryme kultūros ministras Šarūnas Birutis.

Poeto Kazio Bradūno dukra Elena Bradūnaitė sakė, jog šiuo metu ypač svarbu surinkti kuo daugiau išlikusios archyvinės medžiagos, susijusios su lietuvių menininkais išeivijoje, nes JAV gyvenanti jaunoji karta vis mažiau domisi protėvių palikimu ir dažnai tinkamai jo neįvertina ir taip archyvai nyksta.

Maironio lietuvių literatūros muziejaus darbuotoja Virginija Paplauskienė bene daugiausia nuveikė daug kartų vykdama į Jungtines Amerikos Valstijas rinkti ir tyrinėti išeivijos rašytojų kūrybą ir gyvenimą. Ji surinko, susistemino archyvinę fotodokumentinę medžiagą, laiškus, kitą lietuvių rašytojų palikimą, kurio didžiausiu rinkiniu Lietuvoje  gali pasigirti Maironio lietuvių literatūros muziejus. Šįmet V. Paplauskienė, remiama Kultūros ministerijos ir Kultūros tarybos, vyks į Jungtines Valstijas susipažinti su neseniai mirusio poeto, vertėjo Alfonso Nykos–Niliūno archyvu.

Pasak Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės Aldonos Ruseckaitės, šiame muziejuje saugoma apie 180 tūkstančių su išeivija susijusių eksponatų, lietuvių rašytojų asmeniniai archyvai, pavyzdžiui, 2004 m. remiant Kultūros ministerijai į Lietuvą pargabentas poeto Bernardo Brazdžionio archyvas.

Parodos „Sugrįžimai“ ekspoziciją parengė Maironio muziejaus Išeivių literatūros skyriaus muziejininkės Agnė Kelpšaitė, Alvyra Brazaitienė, Reda Žekienė. Dailininkė Inga Zamulskienė. Projekto autorė bei vadovė Virginija Paplauskienė. Ekspozicijos sudarymą parėmė Kultūros ministerija.