Skydo žvaigždynas Jano Hevelijaus atlase, 1690 m.
Mūsų krašto mokslo istorija pagrįstai didžiuojasi senąja Vilniaus universiteto astronomijos observatorija, įkurta 1753 m. Gera įranga, o ir atliktų darbų reikšmingumu tik nedaugelis Europos astronomijos centrų praeityje galėjo ją lenkti. Observatorijos pastatas – vertingas architektūros ir mokslo istorijos paminklas, senamiesčio puošmena. Statytas buvo dviem etapais; pirmojo architektas – garsus tiksliųjų mokslų profesorius Tomas Žebrauskas (1714–1758). Kiek vėliau observatorijos direktorius Martynas Počobutas (1728–1810) pastatydino Naująją observatoriją – priestatą vidiniame universiteto kiemelyje, anksčiau vadintame Vaistinės vardu. Darbai buvo užbaigti 1788 m., vadovaujant architektui Martynui Knakfusui (1740–1821). Priestato klasicistinį frizą papuošė Zodiako ženklų viduryje įkomponuoti Skydo ir Jautuko žvaigždynų simboliai. Abu susiję su Lietuvos istorija, nes pavadinti mūsų valdovų – Jono Sobieskio ir Stanislovo Poniatovskio garbei.
Jautuko žvaigždynas Paryžiaus observatorijos žvaigždėlapyje, XVIII a. pabaiga.
Šių žvaigždynų atvaizdus dar galima pamatyti vidinėse observatorijos patalpose, nutapytus ant dangčių, uždarančių lubų angas, naudotas kadaise astronominiams prietaisams pakelti į stebėjimo bokštelius.
Jautukas – Poniatovskių giminės herbo figūra; žvaigždynu Taurus Poniatovii įvardytas 1773 m. paties direktoriaus M. Počobuto; dėl jo autoriteto įtakos žvaigždynas buvo įtrauktas į žinomiausius žvaigždėlapius. Tačiau kai buvo nutarta sumažinti žvaigždynų skaičių iki 88, Jautukas dėl mažo ploto dangaus sferoje buvo išbrauktas iš žvaigždynų sąrašo. Deja, tai padaryta taip pat mūsų tėvynainio – klaipėdiškio F. V. Argelanderio ranka. Skydo žvaigždyną dangaus sferoje „pakabino“ garsusis Dancigo (Gdansko) astronomas Janas Hevelijus (1611–1687).
Valdovas Jonas Sobieskis, Vienos mūšio nugalėtojas. Marčelo Bačiarelio tapyba.
Žvaigždyną Scutum Sobiescianii jis dedikavo Lietuvos didžiajam kunigaikščiui ir Lenkijos karaliui Jonui Sobieskiui, laimėjusiam 1683 m. istorinę pergalę ties Viena prieš turkus. Be to, astronomas, įamžindamas valdovo vardą žvaigždėtojo dangaus skliaute, norėjo atsidėkoti jam už mecenatystę ir finansinę paramą, atstatant smarkiai nukentėjusią nuo gaisro observatoriją.
Vienos pergalė – svarbus įvykis Europos istorijoje. Tuokart krikščioniškoms šalims buvo iškilusi didžiulė Osmanų imperijos ekspansijos grėsmė. Įsitvirtinęs Balkanuose, sultonas pasiuntė 158 tūkstančių karių armiją, vadovaujamą vizirio Kara Mustafos, kad ji nukariautų Austriją. Popiežius kreipėsi į Abiejų Tautų valstybės valdovą, kviesdamas ginti krikščioniškąjį pasaulį. Jonas Sobieskis turėjo kovų su turkais patirtį, prieš dešimtmetį buvo laimėjęs svarbų Chocimo mūšį. Be to, ankstesnėje savo diplomatinėje tarnyboje buvo gerai išstudijavęs turkų papročius, jų kariavimo taktiką, net mokėjo jų kalbą. Karinė Vienos kampanija, net ir triskart mažesnėmis už priešo pajėgomis, buvo labai sėkminga. Rugsėjo 12 d. prie Kalenbergo vietovės Jonas Sobieskis netikėtai puolė Vieną užblokavusius turkus. Kruvinas mūšis truko visą dieną ir baigėsi visišku turkų sutriuškinimu. Tarp žuvusiųjų buvo 6 pašos, o viziris pabėgo į Belgradą ir buvo ten sultono įsakymu už skaudų pralaimėjimą nubaustas mirtimi. Šaunia pergale J. Sobieskis išgarsėjo visoje Europoje, buvo poetų liaupsinamas kaip Europos skydas prieš mahometonus.
Vilniaus senamiesčio puošmena – senoji astronomijos observatorija. Architektas Tomas Žebrauskas, 1752 m. L. Klimkos nuotrauka.
Popiežiui valdovas nusiuntė turkų stovykloje rastą žalią vėliavą, o lenkų ir lietuvių kariams išdalijo nemenką karo grobį. Priešo gurguolėje buvo aptiktos didelės atsargos maišų su kavos pupelėmis. Štai kodėl šiandien valdovą Joną Sobieskį geru žodžiu mini ne tik istorikai, bet ir …juodos kvapnios kavos mėgėjai. Nuo Vienos mūšio laikų šis puikus gėrimas tapo populiariu aukštuomenės sluoksniuose, o netrukus ir tarp meno bei mokslo žmonių. Kava – įkvepianti kūrybai, skatinanti minties polėkį, teikianti žvalumo… Juolab juodos kavos puodelis pravartus astronomams, žvaigždėtas naktis praleidžiantiems prie teleskopų. Vienas iš Sobieskio karių Vienoje atidarė pirmąją kavinę, kuri nuo tada vis valdoma lenkų.
Šiandien astronomai žino, kad nedideliame Skydo žvaigždyne yra keletas labai įdomių objektų: keli padrikieji ir vienas kamuolinis žvaigždžių spiečius, daug tamsiųjų debesų. Be to, ten – viena šviesiausių Paukščių Tako sričių, vadinama Skydo žvaigždžių debesiu.
Remia LIETUVOS KULTŪROS TARYBA
Reklama
Nėra susijusių.
Parašykite komentarą