2015 m. balandžio 24 d. visas pasaulis kartu su armėnų tauta mini Osmanų imperijoje įvykdytą nusikaltimą, kurį didžioji pasaulio dalis įvardija, kaip genocidą.
Lietuvos Respublikos Seimo tarpparlamentinių ryšių grupės su Armėnijos Respublika nariai, reikšdami užuojautą armėnų tautai, išplatino pareiškimą, kuriame reiškiamas pritarimas Europos Parlamento 2015 m. balandžio 15 d. priimtai rezoliucijai dėl armėnų genocido 100-ųjų metinių, skatinančiai Turkiją, pasinaudojant žudynių šimtmečio paminėjimu, pripažinti armėnų genocidą ir taip atverti kelią turkų ir armėnų tautų susitaikymui.
Seimo nariai primena, kad 2005 m. Lietuvos Respublikos Seimas priėmė nutarimą, kuriuo Osmanų imperijos nusikaltimą pripažino genocidu. Tą patį padarė ir ne viena dešimtis pasaulio šalių.
1914 m. spalio mėn. buvo sukurtas specialus „Vykdantysis trejeto komitetas“, kuris ir organizavo armėnų naikinimą. „…Būtina visiškai likviduoti armėnų naciją, nepalikti mūsų žemėje nei vieno armėno. Net pats žodis „armėnas“ turi būti ištrintas iš atminties. Aš noriu, kad šioje žemėje gyventų tik turkai, kad jie būtų visiški jos šeimininkai“, kalbėjo daktaras Nazimas 1915 m. vasarį slaptame Centrinio komiteto posėdyje.
1915–1916 m. buvo sunaikinta apie 1,5 mln. armėnų – pradžioje inteligentija, kariai ir karininkai, vėliau – moterys, vaikai, senoliai.
Genocido pasekmes armėnų tauta jaučia ir šiandien – tai ne tik sunaikinta ženkli tautos dalis, tačiau ir išgyvenusieji neteko tėvynės ir išsiblaškė po pasaulį: sunaikinta 3 tūkst. metų senumo Armėnijos kultūra, sugriauti miestai, bažnyčios, vienuolynai, nusavintas turtas.
Kaip teigė Popiežius Jonas Paulius II, „Mec jehern (Armėnų genocidas) tapo preliudija vėlesniems siaubams; dviem pasauliniams karams, nesuskaičiuojamai daugybei regioninių konfliktų ir iš anksto apgalvotoms, organizuotoms žmonių naikinimo kompanijoms, dėl kurių milijonai tikinčiųjų neteko gyvybės.“
Balandžio 24 d., penktadienį, 12 val. Vilniaus arkikatedroje bazilikoje bus aukojamos Šventosios mišios armėnų tautos genocido šimtmečiui (1915–2015) paminėti. Šv. Mišias aukos J. E. Vilniaus arkivyskupas Gintaras Grušas ir J. E. Apaštališkasis nuncijus Lietuvoje arkivyskupas Pedro Lopes Quintana. Liturginės muzikos kūrinius atliks choras „Hover“ (Armėnija).
o Mažosios Lietuvos genocidas pripažintas?