L. Zasimavičius. Kaip proteguodamas G. Landsbergį, A. Kubilius meškos paslaugą konservatoriams darė (13)

Linas Zasimavičius | asmeninė nuotr.

Paskutiniųjų savaičių laikotarpiu, Lietuvos politinę padangę drebina viena įdomiausių kada nors vykusių politinių partijų pirmininkų rinkiminių kampanijų Lietuvoje: Irenos Degutienės ir Gabrieliaus Landsbergio „kova“ dėl TS-LKD partijos pirmininko posto.

Šie naujo TS-LKD pirmininko rinkimai sugebėjo patraukti didelį žiniasklaidos ir visuomenės susidomėjimą. Tai šiai partijai galėjo būti politinis Renesansas po vis didėjančių politinių praradimų. Vis dėlto, buvusio partijos pirmininko, A. Kubiliaus pozicija rinkiminės kovos atžvilgiu, partijai gali sutrukdyti grįžti į stipriausios Lietuvos politinės jėgos poziciją.

Pasitraukimo iš partijos pirmininko posto kalbos pabaigoje, A. Kubilius išreiškė tiesioginę savo paramą ne kam kitam, o pirmus politinius žingsnius Europos Parlamente žengiančiam G. Landsbergiui. Daugelį TS-LKD partijos narių šis pirmininko žingsnis nustebino, kai kuriuos ir supykdė. Žiūrint iš politinės perspektyvos, A. Kubilius, būdamas vienu nepopuliariausių politikų Lietuvoje, nepasielgė labai apgalvotai. Žinoma, A. Kubiliaus autoritetas TS-LKD partijos viduje nedaug kam kelia abejonių. Juo žavsi tiek, krikdemiškasis, tiek liberalusis partijos sparnai.

Vis dėlto, iš paprasto Lietuvos rinkėjo perspektyvos žiūrint – nepopuliarusis A. Kubilius paskyrė savo įpėdinį – nacionalinėje politikoje labai mažą politinę patirtį turintį Lietuvos patriarcho anūką – Gabrielių Landsbergį. Negana to, Andrius Kubilius, ne kartą spaudoje tvirtino, jog yra pasirengęs padėti galimai ateityje išrinktam jaunajam partijos pirminkui visais iškilusiais klausimais.

Akivaizdu, jog proteguodamas G. Landsbergį A. Kubilius siekia išsaugoti savo tvirtą poziciją TS-LKD partijos viduje. Apie tai yra užsiminę ir patys TS-LKD nariai. Vienas jų – Vytautas Juozapaitis. Todėl, vargu ar galima kalbėti apie kokį nors partijos „atsinaujinimą“, jeigu partijos pirmininko rinkimuose triumfuos G. Landsbergis. Šio jaunojo politiko nedidelė patirtis nacionalinėje politikoje gali būti proga išvengti didesnių partijos vykdomos politikos pokyčių, pakeičiant, t.y atjauninant, tik partijos veidą.

Šie TS-LKD partijos pirmininko rinkimai nėra: už atsinaujinimą su G. Landsbergiu, arba stagnaciją su I. Degutiene. A. Kubiliaus padaryta tam tikra meškos paslauga – apvertė viską aukštyn kojomis. I. Degutienė, neretai kritikuojama liberaliojo partijos sparno, bet turinti stiprią ir profesionalią komandą užnugaryje, kol kas vienintelė gali pasiūlyti realias permainas partijos politikoje: arogancijos pabaigą ir realų, ne retorinį, atsigręžimą į skurstančią provinciją, o taip pat didesnį kritiškumą iš vakarų ateinančioms anti-krikščioniškoms moralės normoms. G. Landsbergis, būdamas perspektyvus ateities, bet vietinės politinės patirties stokojantis politikas, buvusio TS-LKD pirmininko netinkamai pastūmėtas į politinę kovą dėl partijos pirmininko posto, labai abejotina, jog sugebėtų atsispirti buvusio partijos vado įtakai ir prikelti partiją naujam gyvenimui.

Net jeigu G. Landsbergis ir laimėtų TS-LKD partijos pirmininko rinkimus, pati konservatorių partija, vargu, ar galėtų tikėtis prieškrizinių partijos pozicijų. Pasikeitusi, sušvelnėjusi arogantiška, pašaipi politinė retorika galbūt sustabdytų partijos populiarumo nuosmukį, tačiau vieno nepopuliariausių politikų šešėlis persekiotų G. Landsbergį dar ilgai. Tikrasis atsinaujinimas būtų įmanomas tik su I. Degutiene.