Šalčininkų šauliai mokosi ginti tėvynę Lietuvą

Europos beveik septyniasdešimt metų nevargino agresyvios politikos keliamos teritorinės pretenzijos. Aneksuodama Krymo pusiasalį, Rusija suardė daug metų trukusią ramybę. Daugelis vakarų politikų, puoselėdami nepagrįstas iliuzijas ir nekreipdami dėmesio į aukščiausių rusų politikų paranojiškos psichologijos ypatumus, nenorėjo deramai atsižvelgti į Moldovos, Čečėnijos bei Gruzijos įvykius ir tik Krymo aneksija bei Rusijos sukurstytas pilietinis konfliktas Ukrainos pietryčiuose privertė pagaliau juos imtis agresorių stabdančių realių veiksmų.

Baltijos šalys ir Lenkija, turėdamos didžiulę santykių su Rusija patirtį, visada juto, kad ir prislopusias, tačiau kibirkščiuojančias, negęstančias, iškreiptos agresyvios politinės mąstysenos keliamas Rusijos grėsmes. Įsiplieskę nesveikos Rusijos ambicijos kontroliuoti imperijos erdvėje bei įtakos sferoje gyvenusias tautas, sustiprėję radikalų grasinimai aneksuoti svetimas teritorijas, Krymo aneksijos sveikinimai, valstybės propaganda privertė pagaliau ir Lietuvos politikus spręsti savos kariuomenės vystymo bei geresnio apginklavimo klausimus, skirti didesnes kariuomenei būtinas lėšas.

Nors tarptautinės padėties įtampa kelia susirūpinimą, galime džiaugtis, matydami padidėjusį Lietuvos piliečių rūpinimasi šalies saugumu. Pilietinės atsakomybės didėjimas ne vieno asmens dėmesį atkreipė į Lietuvos šaulių sąjungą. Juk būtent pastarosios patriotinės organizacijos nariai visuomet yra pasirengę Tėvynės labui imtis konkrečių veiksmų, esant reikalui net ir paaukoti save! Galime džiaugtis tuo, kad aktyviausiai stojimas į Lietuvos šaulių sąjungą vyksta sostinėje bei pietrytinėje valstybės dalyje, kur yra tam tikros problemos, susijusios su priešiškos propagandos veikimu. Lietuvos šaulių Sąjunga čia dirba ne tik su suaugusiais, bet ir su jaunąja būsimųjų piliečių karta. Puiku, kai reikiamu metu ir reikiamoje ėvynęvietoje atsiranda sepcialistas etuziastas, savo pasišventimu ir darbu, išradingumu bei akyvia veikla gebantis nuveikti konkrečius darbus. Šalčininkų jaunųjų šaulių kuopai daug metų vadovaujantis Eimantas Tamulynas, subūręs gerą bendradarbių būrį, sugeba nuolatos besikeičiančius įvairiataučius bręstančius būsimus piliečius sudominti savo kuopos veikla, įtraukti apie šimtą vaikų į įvairias pilietinės raiškos, valstybinių švenčių metu vykstančias, akcijas.

Šalčininkų jaunųjų šaulių kuopos dalyviai šiais mokslo metais jau penkis savaitgalius skyrė kovinio pasirengimo užsiėmimams. Iš jų ypač sudėtingos ir mokiniams įdomios buvo orientacinės pratybos bei keturias paras trukę išgyvenimo kursai. Užsiėmimų metu didesnę patirtį sukaupę jaunieji šauliai žiemos sąlygomis sugebėjo iš gamtoje randamų parankinių medžiagų susiręsti laikinojo tipo būstus, įrenginėti stebėjimo postus, nakvoti miškuose, topografinių žemėlapių pagalba nežinomoje teritorijoje surasti reikiamus objektus, atlikinėti naktines užduotis. Išgyvenimo kurso metu labiausiai patyrę ir užsigrūdinę jaunieji šauliai turėjo išmokti apsirūpinti maistu, nesinaudodami įprastomis priemonėmis susikurti ugnį, įveikti vandens ir kitokias gamtines kliūtis… Užsigrūdinęs ir Lietuvai atsidavęs jaunimas šių išbandymų metu ir poilsio akimirkomis dalinosi patirtais įspūdžiais, laimėjimais, prie sunkiai įžiebto laužo dainavo, aptarinėjo sekančių užsiėmimų tikslus.

Vykstančiuose jaunųjų šaulių kovinio pasirengimo užsiėmimuose visuomet didesnę stovyklos dalyvių dalį sudaro penktų – aštuntų klasių moksleiviai. Vaikai stovyklose papildo mokyklų būreliuose įgytas žinias, mokosi rikiuotės, žygio bei maskuotės taisykių. Mokiniai daug sportuoja, žaidžia sportinius žaidimus, dainuoja karines patriotines dainas. Jiems rodoma mokomoji filmuota medžiaga, tikri ginklai, vyksta šaudymo pratybos, jie gauna žinių apie karybą, ginkluotę, valstybės istoriją. Ypač vaikus žavi skelbiami naktiniai renginiai – aliarmai bei žygiai. Stovyklų metu tarp mokinių mezgasi ir draugystė. Labai greitai kovinio rengimo užsiėmimų metu paaiškėja, kurie moksleiviai yra atvykę ne tik smalsumo vedami, bet ir linkę rimtai dalyvauti Tėvynės labui skirtoje patriotinėje šaulių veikloje, kai kurie nori tapti ir profesionaliais kariais. Atėjus neramiems tarptautinės įtampos laikams netolimoje kaimynystėje, tokie darbai kelia džiugesį ir optimistišką požiūrį į Lietuvos ateitį.

Valstybė taip pat pradeda skirti daugiau dėmesio Jaunųjų šaulių veiklos puoselėjimui.