V. Vaitkevičius. Apie kovo 11-ąją, Aleksandrą Stulginskį ir nepatogų paveldą

Vykintas Vaitkevičius | asmeninė nuotr.

Bičių ir bitininkystės tyrinėjimai atvedė į Laumenų kaimą prie Kaltinėnų, į Antano Pociaus namus. Juose su nuostaba klausiausi pasakojimų apie senovės lietuvių bitininkavimą ir kartu – nekasdieniškos, įtraukiančios šiuolaikinio gyvenimo dramos. Joje prigimtinė kultūra, pilietiškumas persipynė su istorija, paveldosauga ir politika. Apie tai kalbu ne vien todėl, kad 1885 m. kovo 11 d., t.y. lygiai prieš 130 metų prie Laumenų prigludusiame Kutalių kaime gimė Lietuvos Respublikos prezidentas Aleksandras Stulginskis, ne vien todėl, kad čia dar rymo gimtoji jo troba, ne vien todėl, kad Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė dėjo ir deda pastangas, siekdama įamžinti žymaus valstybininko atminimą. Apie tai kalbu dėl visų paminėtų priežasčių ir dar daugelio kitų, kurios mus šiandien moko, stiprina ir įkvepia.

Peržiūrėjęs A. Pociaus saugomus raštus, laiškus ir straipsnių iškarpas, kurios atspindi bendruomenės siekį pagerbti, įamžinti Prezidento A. Stulginskio atminimą, dar ir dar kartą įsitikinau, kokia nepatogi ir neparanki gali būti tikra, brangiausia mūsų istorija ir paveldas, jei nežada lengvo uždarbio, ir net priešingai, reikalauja darbo, pastangų bei pasišventimo.

1991 m., netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo, Prezidentui A. Stulginskiui skirtas stogastulpis Bilionių kolūkio pirmininko Sigito Eimanavičiaus rūpesčiu buvo pastatytas kryžkelėje prie Bartkiškės, Šakių ir Kutalių kaimų ribos. Metams bėgant medinis paminklas pakrypo, prašydamas talkos, tačiau svarstymai apie jo būklę ir likimą greit virto vietos, kurioje jis turėtų būti, paieška. Į ją įsitraukė A. Pocius ir visa 2010 m. rudenį suburta Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė, kuriai šiandien priklauso 47 nariai.

Nors garbūs Lietuvos archyvų ir muziejų atstovai visi kaip vienas tvirtino, jog neišliko duomenų apie Prezidento gimtinę, dirstelėjus į Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomus 1924–1925 m. Bartkiškės dvaro parceliacijos, 1932 m. Kutalių kaimo skirstymo į viensėdžius ir kitus dokumentus atrodo, jog jie vertingi ir iškalbingi. Svarbiausia, šie ir visi kiti šaltiniai suteikia istorinį pagrindą Prezidento A. Stulginskio rašytiems atsiminimams bei sakytinei istorijai, kurios žinias 2010–2011 m. surinko vietos bendruomenės nariai.

Nuo XVIII a. rašytiniuose šaltiniuose minimi Kutaliai yra istorinė Bartkiškės dvaro valda. Tai XX a. pirmoje pusėje išaugęs kaimelis – žinoma, kad 1872 m. Emilija Chelkauskienė ėmė pardavinėti Bartkiškės dvaro žemes Misaičių, Šakių, Kutalių, Baravykų gyventojams; keičiantis dvaro šeimininkams tai tęsėsi iki pat Pirmojo pasaulinio karo pradžios. Tačiau kita Bartkiškės dvaro viensėdijų dalis buvo nuomojamos ir viename iš tokių ūkių 1885 m. kovo 11 d. (senuoju stiliumi – vasario 27 d., būtent ši data yra įrašyta bažnytinių metrikų knygoje) į pasaulį atėjo dvyliktasis Domininko Stulginskio (Valiuškos) ir Marijonos Vadeikaitės-Stulginskienės vaikas. Remiantis A. Stulginskio prisiminimais, Stulginskiai Kutaliuose gyveno dvylika metų, apie 1876–1888 metus. Ką šiandien galima pasakyti apie Prezidento gimtinę?

1821 m. Kutaliuose buvo trys sodybos (dūmai), jų skaičius per amžių nepasikeitė. Tą patvirtina 1894–1895 m. carinės Rusijos karinio topografinio žemėlapio M 1: 21 000 duomenys; Prezidentas A. Stulginskis gimė viename iš šių trijų ūkių (1–2 pav.).

1 pav. 1894–1895 m. carinės Rusijos topografinio žemėlapio M 1: 21 000 iškarpa ir trys Kutaliams priskirti ūkiai: 1 – Noreikų, 2 – Jucevičių, 3 – Ruzgių | V. Vaitkevičiaus nuotr.

2 pav.Trijų Kutaliams priskirtų ūkių padėtis šiandien – perkloti, sulyginti 1894–1895 ir 2005 m. topografiniai žemėlapiai. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

XX a. pirmos pusės žemės reformos dokumentai ir planai rodo, kad sąlyginai pirmąja pavadinta sodyba oficialiai priklausė ne Kutaliams ir Bartkiškės dvarui, o buvo ir tebėra taisyklingame, dar Valakų reformos laikus menančiame Laumenų kaimo žemių stačiakampyje. Šis ūkis – sena Noreikų šaknis. 1991 m., statant Prezidentui A. Stulginskiui paminklą Bartkiškės kryžkelėje Alfonsas Noreika (1917–1992) kalbėjęs, kad ne toje vietoje stogastulpis statomas – Prezidentas gimęs Kutaliuose, senojoje Antano Ruzgio troboje.

Sąlyginai antrąja pavadinta sodyba – istorinis Jucevičių ūkis. Sprendžiant iš to, kad Juozapas Jucevičius (1910– ?) buvo vadinamas Juciumi Liesinčiumi, tai senieji miško sargo ar eigulio namai. XIX a. pabaigoje vienas paskutinių Bartkiškės dvaro savininkų Aleksandras Tamkevičius padovanojo šią viensėdiją Antanui Jucevičiui (Juozapo tėvui), tačiau tą liudijančio akto nepaliko. J. Jucevičius savo vaikams Vaclovui ir Irenai Jucevičiūtei-Trapkauskienei dalinosi senelio prisiminimais, kad Kutalių kaimas garbingas – senojoje Antano Ruzgio troboje esąs gimęs Prezidentas A. Stulginskis.

Ir štai trečioji sodyba, į kurią nukreiptos kaimynų akys. Domininkas Pocius (1845–1944) iš Laumenų pasakodavęs sūnui Domininkui (1895–1982), jis – Antanui, kad Stulginskius šiame ūkyje pakeitė Ruzgiai. Prezidento tėvai gyvenę skurdžiai, turėjo daug vaikų, nuomavo kelis hektarus žemės, jų vaikai ganė ūkininkų gyvulius… Stulginskiams išėjus, čia įsikėlė Stanislovas Ruzgys, kilimo nuo Raseinių. Jis turėjęs sūnus Kazimierą (? –1948) ir Antaną (1910– ?), pastarasis apie 1952–1954 m. pasistatė naują gyvenamąjį namą, o senąją trobą pavertė tvarteliu. Vėliau prie šio pastato dar buvo priglausta daržinė (3 nuotr.).

3 pav. Kutaliai, Šilalės r., istorinė Bartkiškės dvaro valda. Trys vietos gyventojų kartos pasakoja, kad senojoje troboje gimė Prezidentas Aleksandras Stulginskis (pastatas nuotraukos kairėje, vėliau sujungtas su daržine kairėje ir malkine dešinėje, apdengtas vienu stogu) | V. Vaitkevičiaus nuotr.

4 pav. Senosios Ruzgių trobos detalės: rytinė sąspara 2015 m. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Antroji A. Ruzgio žmona Antanina Lapinskaitė (1920–2011) prisimena, kad remdamasis savo tėvu A. Ruzgys pasakodavo senosios trobos istoriją, apie Prezidentą A. Stulginskį. Iš kaimynės Onos Jokubauskaitės-Noreikienės (1926– ?) šias kalbas yra girdėjusi ir dabartinė Ruzgių ūkio šeimininkė Vladislava Geštautienė.

Neturiu įrodymų, tačiau nuojauta kužda, ir tokios galimybės atmesti negalime, kad Antanas Ruzgys senosios savo trobos nenugriovė būtent dėl jos istorinio pasakojimo.

Tiksliai nežinoma, kada pastatyta senoji Ruzgių troba. Žemos namų durys, senovinis rąstų suleidimo būdas, mediniai kaiščiai (4–5 nuotr.) rodo, kad troba galėjo būti pastatyta ir gyvenama XIX a. antroje pusėje. Trys vietos gyventojų kartos mena, kad būtent čia gyveno D. ir M. Stulginskių šeima ir gimė būsimasis Lietuvos prezidentas A. Stulginskis.

Troba buvo vienagalė, pastatyta ant stambių akmenų pamato, 6,2 x 9 m dydžio, apie 2,3 m aukščio. Stogo konstrukcija pakeista, sujungta su XX a. antroje pusėje pastatyta daržinės dalimi. Pagrindinis įėjimas į namus – pro plačias duris iš pietų, nuo kelio pusės. Į ūkinį kiemą buvo einama pro gerokai siauresnes duris, prie jų išliko plokščias raudonas slenksčio akmuo. Iš priemenės būta dviejų durų į gyvenamą galą, kuriame išliko senoviniai balkiai: šiaurės rytinėje dalyje būta galinės 2,15 x 5 m dydžio patalpos (vadinama bakava) su maždaug 1 x 1 m dydžio langu; pietrytinėje dalyje – 4 x 5 m dydžio kambario su antruoju tokio paties dydžio langu.

5 pav. Senosios Ruzgių trobos detalės: akmenų pamatas ir pietvakarinės sienos lango vieta. 2015 m. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

Aktyvių kaimo žmonių bendruomenė Lietuvos valdžios atstovams seniai pranešė, rašė ir skambino apie Prezidento A. Stulginskio atminimą ir trobą Kutaliuose. Aš jokių naujų atradimų nepadariau, tik skyriau laiko nedideliam istoriniam tyrimui. Kaltas čia abejingumas ir medinio paveldo… nepatogumas.

Susidaro įspūdis, kad jis nepatogus visiems – šeimininkams, naudotojams, valdininkams. Architektūrinę, memorialinę, istorinę, nesvarbu kokią dar vertę turėtų brangūs ir saugotini mediniai statiniai, nesvarbu kur jie stovėtų – kaime, mieste, kapinėse ar lygiame lauke, dauguma jų stokoja dėmesio, laukia nesulaukia paramos ir rūpestingų rankų (6–8 nuotr.).

6 pav. Barzdžiai, Kretingos r. Vienas iš daugelio etnokultūrinę vertę ir teisinę apsaugą turinčių senovės žemaičių namų. 2011 m. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

7 pav. Didieji Žalimai, Kretingos r. Nuotraukos tolimajame plane – įgriuvusi slapta patalpa, kurioje dešimtmetį gyveno ir mirtį pasitiko vienas paskutinių Lietuvos partizanų Pranas Končius-Adomas (1911–1965). 2014 m. | V. Vaitkevičiaus nuotr.

8 pav. Balandiškis, Radviliškio r. Kultūros paminklu paskelbtas Lietuvos partizanų rėmėjų ir ryšininkų Sajų gyvenamasis namas, kuriame vyko 1949 m. visos Lietuvos partizanų vadų susitikimo posėdžiai. 2010 m., susirūpinę pastato likimu, visuomenininkai čia pastatė medinę stoginę. 2009 m. | G. Lukošaičio nuotr.

Šiandien už kelių šimtų metrų į rytus nuo istorinio Stulginskių ūkio kuriamas Prezidento A. Stulginskio gimtinės parkas (9 nuotr.; LKS94: 398388, 6162761) – nauja graži ir jauki atminties vieta. Aš savo pasakojimą baigiu ne siūlymu ar reikalavimu kuo greičiau gimtajai Prezidento trobai suteikti teisinę apsaugą. Jokiu būdu ne! Žinau, kad niekas kitas šių namų neišsaugos, tik vietos bendruomenė. Ji – viena iš nedaugelio Lietuvoje susibūrė tam, kad įamžintų Lietuvos valstybės kūrėjo atminimą, kad saugotų ir jei prireiks – gintų mūsų kultūros paveldą. Už šias pastangas visai Aktyvių kaimo žmonių bendruomenei – Laumenų, Kutalių, Šakių, Bartkiškės ir Žilių gyventojams – privalome su didžiausia pagarba padėkoti.