Mityba lemia akademinius vaiko pasiekimus (0)

Totallandscapecare.com nuotr.

Visuomenės sveikatos biuro duomenimis, vaikų sveikatos būklė kasmet vis prastėja – dažniausiai mokyklinio amžiaus vaikus kamuoja regos, skeleto-raumens sistemos, kraujotakos ir kvėpavimo bei virškinimo sistemos sutrikimai. Specialistų nuomone, būtent šio sutrikimo lengviausia išvengti – tereikia subalansuoti mitybą ir ugdyti vaikui tinkamus valgymo įpročius.

„Moksliniai tyrimai rodo, kad vaikystėje besiformuojantys mitybos įpročiai lemia būsimą suaugusio žmogaus sveikatos būklę, todėl ypatingą dėmesį vaikų mitybai skirti reikėtų nuo pat kūdikystės, o tinkamus įpročius ugdyti ne tik namuose, bet ir mokykloje, kitose viešose vietose, kur mėgstama lankytis su vaiku, – sako Lina Nikonovaitė, restoranų tinklo UAB „Amber food“ rinkodaros vadovė. – Naujos technologijos palengvino maisto ruošimą namuose, todėl atsirado galimybė maitintis greičiau ir paprasčiau – deja, mityba dažnu atveju tapo nevisavertė, nesubalansuota augančiam vaiko organizmui, nepakankama arba per gausi riebalų ir cukraus.“

Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, Europoje kas antras žmogus turi antsvorio, o apie 20–30 proc. jų yra nutukę. Suaugusiųjų Lietuvos žmonių gyvensenos tyrimo duomenimis, antsvorio turinčių žmonių kasmet daugėja, o tai tiesiogiai veikia vaikų sveikatą, mat teisingos mitybos principų nesilaikantys tėvai šiuos įpročius perduoda savo atžaloms.

Nustatyta, kad vaikai, valgantys mažiau nei tris kartus per dieną, dažniau serga skrandžio ligomis ir virškinimo sutrikimais, tuo tarpu subalansuota mityba ne tik panaikina skrandžio problemas, bet ir lemia fizinę bei protinę vaiko raidą ir gebėjimą mokytis. Jungtinėje Karalystėje leidžiamame žurnale „BMC Public Health“ (liet. „BMC Visuomenės sveikata“) publikuoti ketvirtos klasės moksleivių mitybos tyrimo duomenys rodo, kad blogiausiai mokėsi tie vaikai, kurių maisto racione trūko baltymų, taip pat – leksikos, teksto suvokimo, aritmetikos ir bendrųjų užduočių rezultatai buvo blogesni tų, kurie prasčiau maitinosi smegenų vystymosi laikotarpiu.

Pasak s L. Nikonovaitės, formuoti tinkamus mitybos įpročius nesudėtinga, tereikia aktyvesnio tėvų įsitraukimo – maistu rūpintis ne tik pusryčių ar vakarienės metu, bet ir pasidomėti, ką vaikas valgo priešpiečiams ar pietums. Anot jos, mitybos taisyklių paisyti reikėtų ir savaitgalį: „Į restoranus užsukę tėvai mėgsta vaikams patiems leisti užsisakyti norimą patiekalą, todėl mažieji dažnai kopijuoja suaugusius ir užsisako ne visai jų amžiui tinkamą maistą“, – atkreipia dėmesį L. Nikonovaitė.

Pagal sveikos mitybos rekomendacijas, pusryčiams vaikas turi gauti 20–25 proc., pietums – 30–40 proc., pavakariams ar priešpiečiams – 10–15 proc., o vakarienei – 20–25 proc. rekomenduojamo paros maisto raciono kaloringumo. Toks pagrindinis vaikų maitinimo organizavimo principas numatytas ir Maitinimo tvarkos apraše, skirtame ikimokyklinio ugdymo, bendrojo ugdymo mokykloms ir vaikų socialinės globos įstaigoms, kurį patvirtino Sveikatos apsaugos ministras.