Gerieji pavyzdžiai rodo: kai mokslas ir verslas glaudžiai bendradarbiauja, laimi visi – tyrimų centrai užsitikrina pakankamą finansavimą, įmonės skaičiuoja pelną, daugėja darbo vietų, įnešamas svarus indėlis į valstybės gerovę. Ko reikia, kad Lietuvoje atsirastų vaisingas dialogas tarp mokslininkų ir verslininkų? Atsakymo į šį klausimą ieškojo KTU alumnų Verslo klubo nariai.
Vasario 12 d. KTU „Santakos“ slėnyje įvyko antrasis Kauno technologijos universiteto (KTU) alumnų asociacijos įkurto Verslo klubo susitikimas.
Klubui priklauso gerai Lietuvoje ir užsienyje žinomų įmonių, organizacijų – „Lietuvos energija“, „Danske Bank“, „DnB“, „Comfort Heat“, „Samsonas“, „Acme Europe“, „Kauno gatvių apšvietimas“, „Domus Lumina“, „Vičiūnų grupė“, „Palemono keramika“, „Technopolis“ – vadovai ir darbuotojai, ekonomikos ir finansų ekspertai.
Nustebino mokslo pažanga
Verslo atstovams prieš diskusiją „Kokią pridėtinę vertę mokslas kuria verslui?“ savo veiklą pristatė KTU „Santakos“ slėnyje įsikūrusio Sveikatos telematikos instituto direktorius prof. Arminas Ragauskas, Medžiagų mokslo instituto direktorius prof. Sigitas Tamulevičius ir Realaus laiko kompiuterinių sistemų centro direktorius Egidijus Kazanavičius.
Prieš dešimtmetį ir seniau KTU baigę absolventai neslėpė nustebimo – įranga, tyrimų galimybės ir vystomi projektai pažengė toli į priekį. Jie domėjosi, kaip didžiulį mokslinį potencialą galima išnaudoti verslui.
Iš viso KTU veikia 10 mokslo institutų.
Ne duoti, o bendradarbiauti
„Nieko gero nebus, jei tik mokslas duos verslui arba atvirkščiai. Turi būti bendradarbiavimas, o ne davimas“, – pradėdamas susitikimą sakė KTU rektorius Petras Baršauskas.
Jam antrino KTU alumnų asociacijos prezidentas Dalius Misiūnas, pasidžiaugęs, kad su Universitetu vykę konstruktyvūs pokalbiai virto konkrečių projektu – „Lietuvos energija“ ir KTU steigs bendrą tyrimų centrą.
„Reikia universitetams ir verslui bendrauti, kalbėtis, tada viskas vyksta natūraliai. Šiandien vyksta antrasis alumnų Verslo klubo susitikimas, o jau numatytas ir trečias, ir ketvirtas. Svarbu, kad praktika gimdytų taisykles, o ne atvirkščiai. Kur susitinka idėjos ir pinigai, ten gali įvykti daug stebuklų“, – sakė „Lietuvos energijos“ generalinis direktorius D. Misiūnas.
Siūlo daugiau tūkstantį tyrimų
Nacionalinio inovacijų ir verslo centro (NIVC), kuris koordinuoja slėnių „Nemunas“ ir „Santaka“ veiklą, direktorius Edmundas Šalna pabrėžė, kad, siekiant sėkmingo verslo ir mokslo bendradarbiavimo, reikia išgirsti rinkos poreikį – ko reikia verslininkams.
NIVC veikia „vieno langelio“ principu, siekiant kuo labiau paprasčiau ir aiškiau perteikti mokslo pažangą ir galimybes verslui. Įmonių paslaugoms – daugiau nei tūkstantis įvairių tyrimų.
„Baigėsi sovietmečio laikai, kai užtekdavo užsidėti „pliusą“. Šiandien svarbus efektyvumas. Tačiau be jūsų pasakymo, ko reikia, nėra prasmės kurti kažką naują“, – sakė E. Šalna.
Įvertins jaunųjų mokslininkų darbus
Diskusijoje „Kokią pridėtinę vertę mokslas kuria verslui?“ dalyvavę verslo atstovai džiaugėsi KTU atvirumu ir pastangomis bendrauti su verslu, įsiklausyti į jo poreikius. Pripažinę, kad verslas privalo remti mokslinius tyrimus, jie pasigedo didesnio mokslininkų vykdomų tarptautinio lygio, inovatyvių tyrimų, teikiamų paslaugų pristatymo.
„Trūksta mokslo, mokslininkų veiklos atvirumo, todėl dažnai verslas nežino į ką investuoti. Būtina tarpusavyje keistis informacija, kaip darome KTU Verslo klube, kad viskas vyktų greičiau ir efektyviau“, – akcentavo verslininkai.
Vieno iš Verslo klubo iniciatorių KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto dekanė Edita Gimžauskienė visus pakvietė į sekantį susitikimą, kuris vyks jaunųjų mokslininkų darbų parodoje-konkurse „KTU Technorama“. Keturioliktą kartą gegužės pabaigoje vyksiantis renginys šiemet peržengs Lietuvos sienas ir taps tarptautinis.
