Antradienis, 1 liepos, 2025
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Naujienos Lietuvoje

Paaiškėjo šešios 2014 metų Lietuvos mokslo premijos

www.alkas.lt
2015-02-04 10:43:06
0
Paaiškėjo šešios 2014 metų Lietuvos mokslo premijos

LMA nuotr.

LMA nuotr.
LMA nuotr.

Vasario 2 d. Lietuvos mokslo premijų komisija pranešė, kad buvo paskirtos šešios 2014 metų Lietuvos mokslo premijos.

Humanitarinių ir socialinių mokslų srityse apdovanotas Vincentas Drotvinas už mokslo darbą „Mažosios Lietuvos raštijos paveldo (leksikografijos) tyrimai“.

Darbą sudaro dvi dalys: pirmoji – Michaelio Morlino traktatas „Principium primarium in lingva Lithvanica“ (1706), ir antroji – Jokūbo Brodovskio rankraštinis vokiečių-lietuvių kalbų žodynas „Lexicon Germanico=Lithvanicum“ (1740). V. Drotvino išsami traktato analizė atskleidė, kad M. Morlinas pagrįstai gali būti laikomas pirmuoju kalbos kultūros teoretiku, o jo neigiamas požiūris į barbarizmais užterštą raštų kalbą ir siūlomi rašomosios kalbos tobulinimo principai traktuojami kaip pažangūs reiškiniai, aktualūs ir mūsų dienomis. Žodyno rengėjo studijoje pateikiama J. Brodovskio gyvenimo apžvalga, apibūdinama žodyno istorija ir dabartinė būklė, aptariama žodyno makrostruktūra, leksikografinio metodo bruožai apibūdinamas gramatinės informacijos pateikimas, lietuviškų atitikmenų ir jų semantikos aiškinimas.

Fizinių mokslų srityje skirtos dvi premijos. Pirmoji  jų Daumantui Čipliui, Romualdui Rimeikai, Vytautui Samulioniui už darbų ciklą „Aukštadažnės akustinės bangos feroelektriniuose kristaluose, plačiatarpiuose puslaidininkiuose ir nanostruktūriniuose dariniuose”.

Darbų autoriai vieni pirmųjų pasaulyje pažangius aukšto dažnio tūrinių ir paviršinių akustinių bangų metodus pritaikė modernių šiuolaikinių medžiagų – feroelektrinių fosforo chalkogenidų, multiferoikų, polimerų ir elastomerų su nanointarpais, III-osios grupės elementų nitridų bei nanostruktūrinių porfirinų ir grafeno plėvelių – tyrimams. Buvo atlikta kompleksinė akustinių, akustoelektrinių ir akustooptinių reiškinių šiuose dariniuose studija. Tyrimai išplėtė žinias apie jų fundamentaliąsias savybes, akustinių bangų sklidimo ir sąveikos juose procesus ir parodė taikymų šiuolaikinės elektronikos, medžiagotyros, sensorikos srityse galimybes.

Antroji šios srities premija skirta Ramūnui Garunkščiui ir Antanui Laurinčikui už darbų ciklą „Dzeta funkcijos. Universalumas, nuliai ir momentai“. 1859 m. B. Riemannas genialiai susiejo pirminių skaičių išsidėstymo tvarką su dzeta funkcijos nulių išsidėstymo tvarka. Laikui bėgant atsirado naujų dzeta funkcijų taikymų ir jų svarba matematikoje nuolat augo. Šiame darbe iš esmės praplėsta universalių dzeta funkcijų klasė, išspręsta universalumo efektyvacijos problema, atrasta nauja ir netikėta deta funkcijų nulių klasifikacija.

Biomedicinos ir žemės ūkio mokslų srityse taip pat skirtos dvi premijos.

Pirmoji – Giedriui Sasnauskui, Gintautui Tamulaičiui ir Mindaugui Zarembai už darbų ciklą „Nauji taikiniui specifinių endonukleazių sąveikos su DNR reguliacijos ir katalizės mechanizmai“. Šiomis endonukleazėmis vadinami fermentai, gebantys ties tam tikrais taikiniais karpyti genetinę gyvųjų organizmų medžiagą – DNR. Jas galima palyginti su mikroskopinėmis žirklėmis, karpančiomis DNR „siūlus“. Šių „žirklių“ dėka atsirado genų inžinerijos metodai, leidžiantys kirpti ir jungti įvairių organizmų DNR, sukėlę tikrą biomedicininių tyrimų ir biotechnologijos pramonės revoliuciją. Šiuo metu žinoma daugiau nei 4000 DNR karpančių fermentų, atpažįstančių daugiau nei 300 skirtingų DNR taikinių. Darbo autoriai siekė šiai didžiulei molekulinių įrankių kolekcijai surasti platesnį pritaikymą nei DNR karpymas mėgintuvėlyje. Tačiau tam buvo būtina žinoti, kaip šie baltymai „sukonstruoti“, kaip jie suranda ir atpažįsta DNR taikinius ir kaip reguliuojamas jų veikimas. Atlikti tyrimai parodė, kokia įvairi yra DNR karpančių fermentų sandara, DNR taikinių atpažinimo mechanizmai, katalizuojamos reakcijos ir aktyvumą valdantys „užraktai“. Tačiau svarbiausia, kad sukauptos žinios leido pasiūlyti naujų būdų, kaip šiuos fermentus patobulinti – didinti jų tikslumą, valdyti aktyvumą ir pasitelkti juos naujoms užduotims atlikti.

Antrosios šios srities premijos laureatai – Pavelas Duchovskis, Aušra Brazaitytė, Giedrė Samuolienė ir Akvilė Viršilė.  Darbų cikle „Augalų fiziologijos tyrimai: raidos, streso, produktyvumo ir kokybės valdymas“ pristatomi augalų fiziologijos darbai, teikiantys biologinę motyvaciją agronominių priemonių taikymams auginimo technologijose; pristatoma požiūrių į augalų žydėjimo iniciacijos procesus sistema; fotofiziologiniai darbai, leidžiantys kurti naujos kartos lempas, skirtas efektyviam augalų auginimui bei jų kokybės gerinimui uždarose sistemose bei šiltnamiuose; pristatomi ekofiziologiniai darbai, skirti klimato ir aplinkos veiksnių stresinio poveikio augalams tyrimui bei jo daromos žalos mažinimui. Šie augalų fiziologijos tyrimai leidžia pažinti augalo struktūrų formavimo bei funkcionavimo mechanizmus, o žinias naudoti augimo ir raidos procesams valdyti.

Premija  iš technologijos mokslų srities skirta Rimvydui Simučiui, Donatui Levišauskui, Vytautui Galvanauskui už darbų ciklą „Pažangūs biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodai. Kūrimas ir taikymai“. Darbai apima tyrimus, susijusius su biotechnologinių procesų modeliavimo, optimizavimo ir valdymo metodų kūrimu ir jų taikymu bioreaktoriams valdyti. Nors pažangios valdymo sistemos pastarąjį dešimtmetį sparčiai plito svarbiuose pramonės sektoriuose, dėl jų taikymo biotechnologiniams procesams valdyti kilo sunkumų. Pagrindinė to priežastis – sudėtinga procesų dinamika, ribota matavimo priemonių technika, nestacionarūs darbo režimai. Mokslininkų grupės sukurtuose metoduose valdymo uždaviniai sprendžiami kompleksiškai ir apima tokius etapus: valdomų procesų matematinių modelių sudarymas; procesų valdomų parametrų optimizavimas; procesų būsenos įvertinimas, monitoringas, klaidų analizė ir jų šalinimo būdai; valdymo algoritmų realizavimas pasitelkiant netiesinių, adaptyvių ir netiesioginio valdymo sistemų kūrimo metodus.

Premijos bus teikiamos kovo mėnesio pradžioje. Jų dydis – 101 400 Lt (780 BSI).

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Iškiliausiems mokslininkams paskirtos Lietuvos mokslo premijos

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Naujienos

Seimas
Lietuvoje

Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus

2025 06 30
Gintautas Paluckas
Lietuvoje

TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas

2025 06 30
Vandens gręžinys
Lietuvoje

Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

2025 06 30
Pinigai
Lietuvoje

Pensijų anuitetų išmokas gauna 5 tūkst. gyventojų

2025 06 30
Europos Sąjunga | 123RF.com nuotr.
Lietuvoje

Lietuva ruošiasi pirmininkavimui ES Tarybai

2025 06 30
Seimas
Lietuvoje

Seimas patikslino Laisvės gynėjo sąvoką

2025 06 30
Vytautas Didysis
Kultūra

2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

2025 06 30
Lukas Savickas ir Marija Jakubauskienė | alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Priimti Akcinių bendrovių įstatymo pakeitimai

2025 06 30

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Juodonyse – XXIV prigimtinės kultūros seminaras „Prigimtinė kultūra ir šiuolaikinis dvasingumas“
  • Seimas baigė pavasario sesiją, skaičiuoja darbus
  • TS-LKD ir liberalai: G. Paluckas diskredituoja Ministro Pirmininko pareigas
  • Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Kiti Straipsniai

Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

Lietuvoje lankosi Europos mokslo tarybos prezidentė M. Leptin

2025 06 11
Mokiniai

Trumpės mokslo metai, siūloma reguliuoti mokymosi krūvį

2025 05 21
Į „Mokslo mikrofoną“ Saulių atvedė smalsumas: „Jei apie mokslą kalbėsime tik rimtai, nesusikalbėsime“ | LMT nuotr.

Į „Mokslo mikrofoną“ Saulių atvedė smalsumas: „Jei apie mokslą kalbėsime tik rimtai, nesusikalbėsime“

2025 04 01
Raminta Popovienė

Būsimiesiems studentams – paroda „Karjera & studijos Lietuvoje 2025“

2025 03 28
H. Kauzonė: jaunieji tyrėjai keičia pasaulį

H. Kauzonė: jaunieji tyrėjai keičia pasaulį

2025 03 25
Ūkininkai konferencijoje | agrokoncernas.lt nuotr.

Kartų kaita ūkiuose: jaunieji ūkininkai drąsiau taiko naujoves

2025 03 24
Įteiktos 2024 metų Lietuvos mokslo premijos | smsm.lrv.lt nuotr.

Įteiktos 2024 metų Lietuvos mokslo premijos

2025 03 06
Profesinis mokymas

Žiemos priėmimas į profesines mokyklas – jau nuo vasario 5 d.

2025 02 04
smm.lt, A. Žuko nuotr.

Artėja 8 klasių mokinių pasiekimų patikrinimai

2025 01 29
Sutarties su MIT pasirašymo renginys

Lietuva pasirašė sutartį su Masačusetso technologijos institutu

2025 01 29

Skaitytojų nuomonės:

  • +++ apie K. Urba. Kultūros kongreso jubiliejaus pamokos
  • ... apie G. Jakavonis. Kodėl aš turėčiau bijoti Rusijos okupacijos?
  • Ji ieško JO(-s)? apie Pristatytas veiksmų planas dėl Vilniaus apylinkėse klaidžiojančio lokio
  • Rimgaudas apie 2030-ieji paskelbti Vytauto Didžiojo metais
  • Rimvydas apie M. Navys, M. Sėjūnas. JAV pralaimėjimas. Ar pergalė Irane?
 
 
 
 
 
Kitas straipsnis
Įvyko D.Čepuko knygos „Išprievartautoji“ sutiktuvės

Įvyko D.Čepuko knygos „Išprievartautoji“ sutiktuvės

Sekite mus Feisbuke

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt su Jūsų parama – už lietuvišką Lietuvą!

 fs22 mods | ket testai | Farming Simulator 25 mods | Inbank vartojimo paskolos | FS25 | fs25 mods | DARBO SKELBIMAI | lėktuvų bilietai

 

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
    • Pareiškimai
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Žinyčia
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai