Kauno rajonas populiarins elektromobilius (2)

Kauno raj. nuotr.

Kauno raj. nuotr.

„Nissan Leaf“ nedidelis, beveik nekelia triukšmo, tausoja aplinką, jam nereikia degalų. Šiais argumentais meras Valerijus Makūnas aiškino Kauno r. savivaldybės sprendimą įsigyti elektromobilį.

„Atmosferos tarša yra pasaulinė problema, todėl visuomenė privalo ieškoti būdų, kaip ją spręsti. Vienas kelių – populiarinti ekologiškas transporto priemones“, – tvirtino meras.
Kauno rajono savivaldybė jau keletą metų bendradarbiauja su elektromobilių entuziastais, traukos sistemas ir įkrovimo stoteles elektromobiliams gaminančios įmonės vadovais Vytautu ir Laurynu Jokužiais.

V. Makūnas pasidžiaugė, kad šalies Vyriausybės politika taip pat nukreipta į ekologiško transporto plėtrą, atsiranda daugiau elektromobiliams skirtos infrastruktūros didžiuosiuose miestuose.

Kauno rajono savivaldybė buvo pirmoji Lietuvoje, prie kurios pastato Savanorių prospekte 2011 metais buvo atidaryta europinius standartus atitinkanti elektromobilių įkrovos stotelė.

Kauno LEZ teritorijoje pernai įrengtos net 6 naujos vietos, kuriose kraunasi ne tik įmonės elektromobiliai – paslauga leista pasinaudoti ir pakeleiviams. Už įkrovimą svečiams mokėti nereikia. Penkiose vietose elektromobilius galima įkrauti vidutiniu greičiu. Šalia jų  įrengta ir bendrovės ABB gaminta greito įkrovimo stotelė.

Ateityje savivaldybė ketina plėsti įkrovos stotelių tinklą Kauno rajone. Pirmiausia jas numatyta įrengti didesnėse gyvenvietėse: Garliavoje, Ringauduose, Domeikavoje, Raudondvaryje, taip pat Karmėlavos oro uoste.

Ar tai reiškia, kad ateityje degalinės išnyks? „Nemanau, kad tai įvyks labai greitai. Tačiau tikiu, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje sparčiai daugės elektromobilių. Juk jie taip pat tobulėja ir pamažu pinga, plečiasi jų infrastruktūra“ – kalbėjo V. Makūnas.

Penkiavietis hečbekas „Nisasan Leaf“ vienu pakrovimu gali nuvažiuoti 160 km. Iš buitinio tinklo akumuliatorius galima pakrauti per aštuonias valandas, o greito įkrovimo stotelėse – 80 proc. per 30 min. Įkrova yra kol kas vienas rimčiausių šios transporto priemonės trūkumų.

Elektromobilis yra gerokai paprastesnis už vidaus degimo varikliu varomus automobilius. Didžiąją dalį kainos sudaro akumuliatoriai, kurie kasmet pinga. Daugelyje Europos šalių įvestos subsidijos perkantiems elektromobilius.

Tokia praktika ypač pasiteisino Norvegijoje, kur elektromobiliai sudaro maždaug 10 proc. visų automobilių. Japonai taip pat planuoja, kad iki 2020 m. elektromobiliai užims dešimtadalį rinkos.

Skaičiuojantys elektromobilio atsiperkamumą, visada vertina, kad benzininiu automobiliu įveikti 100 km mieste reikia mažiausiai 12 eurų, o elektriniu nereikia nė 2 eurų. Tačiau retas įvertina, kad elektromobilį įkraunant viešosiose stotelėse jo „degalai“ dažniausiai nekainuoja.

Kitas dalykas – „Nissan“ elektromobilių eksploatacijos kaštai iki 90 tūkst. kilometrų siekia vos 250 eurų. Nereikia keisti tepalų, žvakių, filtrų, kitų dažnai susidėvinčių dalykų. Reikia keisti tik padangas ir stabdžių trinkeles.

Galimybė kelionę į darbą sutrumpinti važiuojant viešajam transportui skirtomis juostomis, nemokamas pastatymas, taip pat yra vairuotojus džiuginantys dalykai.

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *