Kultūros ministras Šarūnas Birutis įteikė Kultūros ministerijos Garbės ženklą „Nešk savo šviesą ir tikėk“ tautinių bendrijų veikėjai, rašytojai, vertėjai, ambasadorei dr. Halinai Kobeckaitei. Aukščiausias ministerijos apdovanojimas įteiktas už svarų indėlį ir ypatingus nuopelnus stiprinant kultūrų dialogą, puoselėjant tautinę ir religinę santarvę, ugdant visuomenėje humanistines vertybes.
„Sveikiname ne tik kultūros, bet ir kultūrų asmenybę, susijusią su įvairiomis kultūromis, vertusią knygas iš įvairių kalbų, vadovavusią Tautybių departamentui – jos didžiulis indėlis į labai sudėtingą darbą, kuriant toleranciją visoms tautinėms bendrijoms. Neretai pasigendame Jūsų išminties, Jūsų gebėjimo telkti įvairius žmones. Linkiu nešti savo šviesą ir skleisti savo patirtį, nes pasekėjų yra ir bus“, – sakė kultūros ministras Šarūnas Birutis.
Gruodžio 22 dieną Tautinių bendrijų namuose Vilniuje pasveikinti ir pagerbti Haliną Kobeckaitę susirinko jaunystės bičiuliai, pedagoginės, kultūrinės, mokslinės ir visuomeninės veiklos bendraminčiai, tautinių bendrijų vadovai.
Lietuvos tautinių mažumų bendruomenės šįmet aktyviai mini tautinio tapatumo atgimimo, tautinių mažumų bendruomenių susikūrimo 25 metų sukaktis. Halina Kobeckaitė yra viena iš aktyviausių Lietuvos tautinio atgimimo procesų iniciatorė, 1988-1990 m. buvo renkama Sąjūdžio Seimo, Sąjūdžio Vilniaus miesto tarybos nare. Savo veikla ugdė visuomenėje pagarbą įvairioms Lietuvos tautoms, toleranciją ir supratimą, skatino tautinių bendrijų atstovus remti Nepriklausomybės siekius, telkė juos jungtis į organizacijas, saugoti ir puoselėti savo kalbą, kultūrą, papročius. Jos pastangomis buvo suburta šalies karaimų bendruomenė, 1988 m. įkurta Lietuvos karaimų kultūros bendrija, o H.Kobeckaitė išrinkta jos pirmininke. 1988 m. buvo viena aktyviausių darbo grupės, kūrusios pirmąjį Tautinių mažumų įstatymą (1989), narė. 1990 m. tapo pirmąja Tautybių departamento prie LR Vyriausybės generaline direktore.
H. Kobeckaitė – rašytoja, nuo 1990 m. Lietuvos rašytojų sąjungos narė. Parašė straipsnių, knygų estetikos, kultūros teorijos, karaimų istorijos klausimais, tokių kaip ,,Menas ir estetinis auklėjimas“ (1989), ,,Lietuvos karaimai: totorių ir karaimų įsikūrimo Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje 600 metų jubiliejaus leidinys“ (1997).
Literatūros vertėja H. Kobeckaitė savo aktyviu kūrybiniu darbu plėtoja ir skatina kultūrų dialogą visuomenėje, pristatydama mūsų šalies visuomenei azerbaidžaniečių, kazachų, turkmėnų, uzbekų rašytojų romanus, apysakas ir kt. prozos kūrinius.
H. Kobeckaitės darbas bei ilgametė aktyvi visuomeninė veikla įvertinti Lietuvos valstybiniais apdovanojimais – 1997 m. Gedimino 3 laipsnio ordinu, 2003 m. ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Komandoro kryžiumi, 2013 m. Nacionalinio lygybės ir įvairovės forumo apdovanojimu nominacijoje „Už visą gyvenimą puoselėtą toleranciją“, taip pat Estijos valstybiniu apdovanojimu – 1998 m. Estijos 2 laipsnio Marijos žemės ordinu.
Sveikinu šauniąją savo klasės draugę. Juk baigėme tą pačią Salomęjos Nėries vidurinę. Halina mus išmokė gerbti visas tautas, taip pat ir iš Krymo atvykusius karaimus, kuriuos nuo visiško išnykimo išgelbėjo Lietuvos valstybė prieš šešis šimtmečius. Beje, karaimų priskaičiuojama ne daugiau kaip pusė tūkstančio, o jų indėlis Lietuvoje labai didelis. Juk vienu metu vyriausybėje aukštas pareigas ėjo net trys šios tautos atstovai (pvz., ministras Kozyrovičius ir pati Halina, vienu metu prezidento pararėja, o anksčiau Lietuvos pasiuntinė Estijoje, Turkijoje ir kt.) Sveikiname.
Pasitikrink, gal dar netekėjusi…,na, nebent knygų rašymai jums svarbiau.
karaimai daugumoje baigia lenkiškas mokyklas, kultūrine prasme save laiko lenkais, ir šiaip yra prolenkiški.
O kad sugeba prasitrinti į valdžią? Pavyzdys- Kozyrovičius- dsovietmečiu dirbęs Respublikiniame tarpkolūkinių statybos organizacijų susivienijime,.o nepriklausomoje Lietuvoje stebuklingai patapęs “diplomatu’. Kaip ir kobeckaitė