A.Butkevičius | Alkas.lt, A.Sartanavičiaus nuotr.

Trečiadienį Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, apžvelgdamas dvejų Vyriausybės veiklos metų rezultatus, kaip svarbiausius jų išskyrė stabiliai mažėjančias energetikos kainas, ekonomikos potencialo ir socialinės gerovės stiprinimą, verslo aplinkos gerinimą ir strateginių projektų įgyvendinimą. Premjeras pabrėžė, kad Ministrų kabineto tikslai ir toliau išliks tie patys – gerinti Lietuvos ekonominę ir socialinę padėtį, stiprinti ūkį ir gynybines šalies galias.

„Šių metų pabaiga sutampa su mūsų Vyriausybės kadencijos pusiaukeliu, kurį ženklina neseniai Seimo patvirtintas istorinis biudžetas, pirmą kartą sudarytas eurais, ir naujoji valiuta – euras, su kuriuo Lietuva pasitiks naujus metus“, – sakė Premjeras.

Ministras Pirmininkas atkreipė dėmesį, kad Vyriausybei nepabijojus imtis daugybės ambicingų projektų, konkretūs Ministrų kabineto veiksmai padėjo pasiekti numatytų rezultatų. „Kai paskelbėme euro įvedimo datą, kai kurie finansininkai man atvirai sakė, kad tai labai rizikingas reikalas ir greičiausiai mums nepavyks jo įgyvendinti. Ir terminalą, garantuojantį energetinį saugumą ir laisvę nuo energetikos šaltinių Rytuose, pastatėme nevėluodami, per rekordiškai trumpą pusantrų metų laiką, nors atliekant suplanuotus darbus teko atlikti daug sudėtingų papildomų tyrimų“, – teigė Premjeras.

Energetikos kainos mažėja

Kaip vieną svarbiausių Vyriausybės veiklos rezultatų premjeras A. Butkevičius taip pat išskyrė stabiliai mažėjančias energetikos kainas. „Įgyvendinome pažadą Lietuvos žmonėms pradėti mažinti elektros ir dujų kainas. Jos mažės ir kitais metais. (…) Vidutinę centralizuotai tiekiamos šilumos kainą per pastaruosius dvejus metus sumažinome apie 19 procentų“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas. Pasak jo, vien šių metų lapkritį palyginus su praėjusių metų lapkričiu šilumos kainos atpigo 6,6 procento. Numatoma, kad 2015 metais šildymo sezono vidutinė šilumos kaina dar mažės apie 6 procentus.

Be to, palyginti su praėjusiais metais, ,,Lietuvos dujų“ gamtinių dujų tarifai buitiniams vartotojams šiemet vidutiniškai sumažėjo 20 procentų, o kitais metais mažės 7 procentais. Sprendimai dėl mažesnių šilumos ir karšto vandens kainų bus priimti artimiausiu metu. Per šiuos metus elektros kaina buitiniams vartotojams taip pat sumažėjo 3 ct/kWh, o kitais metais mažės iki 1,5 ct/kWh. „VIAP lėšų poreikį Vyriausybė per dvejus metus sumažino 40 procentų – nuo 864 iki 615 mln. litų 2015 metais. Atkreiptinas dėmesys, kad VIAP išlaidos nuo 2010 iki 2013 metų išaugo net 100 procentų – nuo 432 iki 864 mln. litų. Šios išlaidos buvo užkraunamos vartotojams, didinant elektros energijos tarifą“, – sakė Premjeras.

Verslas stiprėja, ekonomika auga

Kalbėdamas apie ekonominę ir socialinę politiką, premjeras pažymėjo, kad dėl geopolitinių pokyčių teko susidurti su didžiuliu ekonominių sankcijų poveikiu mūsų ekonomikai. „Šiuo požiūriu itin sudėtingi buvo pastarieji metai, kai teko priimti greitus sprendimus ir sutelkti papildomus finansinius išteklius. O biudžetui labai brangus kiekvienas litais, nes tenka mokėti buvusios valdžios paliktas skolas. Tačiau, vertindami šių metų trijų ketvirčių rezultatus, galime pasidžiaugti, kad, nepaisant įvairių trukdžių, verslas stiprėjo ir ekonomika augo. Tai tvarus ir ilgalaikis augimas, nes verslo ir gyventojų įsiskolinimas nedidėja, o pelnas ir pajamos auga“, – kalbėjo Vyriausybės vadovas.

Pasak premjero, statistika rodo, kad per metus darbuotojų skaičius išaugo apie 30 tūkst. (arba 2,6 procento). Valstybės sektoriuje darbuotojų sumažėjo 1,2 procento, o privačiame sektoriuje darbo vietų išaugo 4,6 procento. Be to, per metus dirbančių žmonių padaugėjo net 3,1 procento – tai didžiausias augimas per 10 metų.

Šalies ūkyje realiajam darbo užmokesčiui išaugus 4,6 procento, privataus sektoriaus darbo užmokestis padidėjo 4,9 procento ir lenkia valstybės sektorių, kuriame algos didėjo 4,4 procento. „Svarbiausia, kad darbo užmokestis pradėjo augti regionuose, o atskirais ketvirčiais lenkia didžiąsias apskritis“, – pabrėžė Ministras Pirmininkas.

Renovacija atgaivino statybų verslą

Vyriausybės vadovo teigimu, sėkmingai pradėta daugiabučių renovacija kitais metais žengs į naują etapą. „Pereiname prie kompleksinio ištisų kvartalų atnaujinimo – renovuosime miestų daugiabučius, viešosios paskirties pastatus, atnaujinsime infrastruktūrą ir gyvenamąją aplinką. Vokietijos specialistai mums parengs energinio efektyvumo programą ir darbų finansavimo mechanizmą“, – tvirtino Ministras Pirmininkas, pasak kurio, kvartalinė renovacija startuos Šiauliuose, Utenoje ir Birštone.

„Renovacijos darbai šiuo metu darbai vyksta visose savivaldybėse, statybų veikla apėmė daugiau kaip 700 pastatų, o kitiems metams suderinti daugiau kaip 3 tūkst. astatų projektai. 2015 metais taip pat ketinama pradėti įgyvendinti Viešųjų pastatų energinio efektyvumo didinimo programą“, – sakė Premjeras.

Šiuo metu darbai vyksta visose savivaldybėse, statybų veikla apėmė daugiau kaip 700 pastatų, o kitiems metams suderinti daugiau kaip 3 tūkstančių pastatų projektai. Ateinantys metai bus ne mažiau palankūs statybų verslui, kuris šiemet augo itin sparčiai.

Šešėlis spaudžiamas į kampą

Premjero teigimu, vienas svarbiausių šios Vyriausybės tikslų – biudžetą papildyti įplaukomis, vis labiau varžant šešėlinės ekonomikos aplinką. „Kovoje su šešėliu koordinuojamos visų kontrolės ir teisėtvarkos institucijų pajėgos – atsisakėme ilgametės nepasiteisinusios pavienių tikrintojų praktikos. Vien per 2014 metų 9 mėnesius Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdytos įvairių formų kontrolės rezultatas – apie 687 mln. litų į biudžetą gautinų pajamų“, – kalbėjo Premjeras.

Kalbėdamas apie verslo sąlygų gerinimą, premjeras pabrėžė, kad Vyriausybė ryžosi iš pagrindų konsoliduoti verslą prižiūrinčių institucijų tinklą. Šešiolika tokių įstaigų bus sujungtos, likviduotos arba neteks kontrolės funkcijų. Šios pertvarkos tikslas – mažinti priežiūros naštą verslui, didinti priežiūros institucijų darbuotojų kompetenciją, efektyvinti priežiūrą vykdančių institucijų veiklos procesus ir veiksmingiau naudoti biudžeto lėšas. Be to, anot Vyriausybės vadovo, artėjama prie naujos redakcijos Darbo kodekso rengimo pabaigos.

„Priartėjome prie svarbaus darbo pabaigos – šiemet mokslininkų ir ekspertų komanda baigia rengti naujos redakcijos Darbo kodeksą, kuris bus lankstesnis, labiau atitiks darbdavių ir darbuotojų interesus. Tai ilgai lauktas projektas, ir tikiuosi, kad, suprasdami šio dokumento svarbą investicijų pritraukimui ir verslo aplinkai, neužtruksime derindami visų pusių interesus“, – kalbėjo Ministras Pirmininkas.

Sugrąžinti išvykusius, tęsti strateginius darbus

Kaip vieną strateginių ateinančių metų tikslų premjeras išskyrė reemigracijos skatinimą. „Sieksime, kad emigravę mūsų žmonės grįžtų į namus, nes Lietuvai labai reikalinga jų įgyta patirtis ir darbo rankos. 2013 metais parvykusių Lietuvos piliečių skaičius padidėjo 9,3 procento, o šiemet sausio–spalio mėnesiais į Lietuvą reemigravo 9,2 procento daugiau tautiečių negu per praėjusių metų tą patį laikotarpį“, – tvirtino premjeras A. Butkevičius.

Pasak Ministro Pirmininko, jau 2015 metų pradžioje Lietuvoje pradės veikti Migracijos informacijos centras, vieno langelio principu teiksiantis informaciją visais su grįžimu gyventi ir gyvenimu Lietuvoje susijusiais klausimais.

„2015-ieji vėl bus paženklinti baigtais dideliais darbais. Kitų metų pabaigoje pakviesime į dar vieno įgyvendinto strateginio projekto – elektros jungties su Švedija „NordBalt“ atidarymą Klaipėdoje“, – teigė premjeras. Šis elektros tiltas Lietuvai sudarys sąlygas pirkti elektros energiją iš Šiaurės Europos šalių, kurios turtingos vandens išteklių, ir padės išvengti didelės priklausomybės nuo elektros tiekėjo Rytuose. 2015-ųjų gruodį bus pradėta eksploatuoti Lietuvos ir Lenkijos jungties „LitPol Link“ 500 MW galios linija.

Dar keliems strateginiams Lietuvos energetikos projektams – Lietuvos ir Lenkijos dujotiekio tiesimo parengiamiesiems ir statybų darbams, magistralinio dujotiekio Klaipėda–Kuršėnai antrosios linijos statyboms, Baltijos šalių elektros sistemų ir didelio galingumo generavimo šaltinių sinchroninio prisijungimo prie kontinentinės Europos tinklų galimybių studijai parengti – Europos Sąjunga skyrė 333,7 mln. litų. „Gavome šią didžiulę pinigų sumą, nes sugebėjome susitarti tarpvalstybiniu lygiu ir profesionaliai parengę projektų įgyvendinimo analizes. Tai padės sustiprinti Baltijos šalių energetikos rinkas, toliau įvairinti tiekimo šaltinius ir integruotis į Europos Sąjungos dujų rinką“, – sakė Premjeras.

Seimui patvirtinus Vyriausybės programą, Ministro Pirmininko Algirdo Butkevičiaus vadovaujamas šešioliktasis Ministrų kabinetas darbą pradėjo 2012 m. gruodžio 13 d.