Gringalių miške išdygo retas grybas – raukšlius kopūstgalvis (0)

Raukšlius kopūstgalvis. J.Auglio nuotr.

Krekenavos regioninio parko Gringalių miške šiemet aptiktas retas grybas – raukšlius kopūstgalvis  (lot. Sparassis crispa). Grybas išskirtinės išvaizdos, iš tolo visas jo vaisiakūnis primena kalafioro (gūžinio kopūsto) galvą.

Vaisiakūniai gelsvi, senesni rudo atspalvio, apie 10–35 cm skersmens. Užauga iki 3–5 kg svorio. Pasižymi plokščiomis, tankiai išsidėsčiusiomis garbanotomis šakutėmis, atsišakojančiomis nuo trumpo koto. Trama stangri, byškiai geltona. Literatūroje rašoma, kad tai parazitinis grybas, sukeliantis rudąjį gyvų kamienų medienos puvinį. Vaisiakūniai vienmečiai, išauga vėlyvą vasarą ir rudenį. Auga senų storų pušų kamienų pamatinėje dalyje ar šalia kamienų, ant negyvų ar mirštančių šaknų. Kartais išauga šalia pušų kelmų. Grybas auga įvairiuose biotopuose, kuriuose yra senų pušų, miškuose, parkuose ar kultūriniame kraštovaizdyje. Retas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą nuo 1992 metų. Šalyje žinoma daugiau kaip 30 radaviečių, tačiau Vidurio Lietuvoje ir regioniniame parke iki šiol nebuvo aptiktas.

Krekenavos regioniniame parke grybų įvairovė mikologų netyrinėta, tačiau vykdant teritorijos stebėseną vyr. ekologas Julius Auglys fiksuoja retų, nykstančių grybų buveines. Šiuo metu parke rasta 7 į Lietuvos raudonąją knygą įrašytos grybų rūšys.

Krekenavos regioninio parko Gringalių botaniniame – zoologiniame draustinyje saugomos būdingos Vidurio Lietuvai mišrių miškų bendrijos. Vyrauja vidutinio brandumo ir brandūs borealinio tipo mėlyniniai kiškiakopūstiniai eglynai su ąžuolų, uosių bei karpotojo beržo priemaiša. Vietomis, kur aukštesnis reljefas, susiformavę beržiniai pušynai, kuriuos retsykiais pakeičia pušynai su ženklia ąžuolų ir uosių priemaiša. Draustinis patenka į buveinių apsaugai svarbią „Natura 2000“ teritoriją, skirta išsaugoti niūriaspalvio auksavabalio, didžiojo auksinuko ir baltamargės šaškytės buveines.