Vilniaus Subačiaus vartų gynybinė siena | D. Varnaitės nuotr.
Vilniaus Šv. Dvasios gatvėje prasideda Medininkų (Aušros) – Subačiaus vartų gynybinės sienos dalies restauravimo darbai. Šiai dienai dalis sienos yra smarkiai suirusi: plytos sueižėjusios, vietomis nubyrėjusios, o kai kur mūro plytos ir akmenys visai iškritę. Restauruojant bus siekiama išsaugoti šio fortifikacinio paveldo objekto autentiškumą ir pirminę išraišką.
Gynybinės sienos restauravimo darbai prasidės nuo archeologinių žvalgymų. Bus atstatoma nugriauta sienos dalis, suiręs pamato ir sienos mūras, įstatomos iškritusios plytos ir akmenys. Taip pat bus restauruojamos pirminę išvaizdą išlaikiusios šaudymo angos ir lizdai. Galiausiai vietoj betoninio bus įrengiamas molinių čerpių stogelis. Atlikus gynybinės sienos restauravimo darbus bus sutvarkyta ir aplinka: įrengtas šaligatvis, grindinys iš tašytų akmenų, lietaus kanalizacija, apšvietimas. Projekto vadovė – architektė Irena Sakalauskaitė.
Šiems darbams atlikti po 250 tūkst. litų skyrė Kultūros paveldo departamentas iš Paveldotvarkos 2014 metų programos ir Vilniaus miesto savivaldybė. Restauravimo darbai bus tęsiami ir 2015 metais.
Departamento direktorė Diana Varnaitė primena, kad Vilniaus gynybinė siena pastatyta vienu sunkiausių Abiejų Tautų Respublikos (toliau – ATR) laikotarpiu, kai per Lietuvos teritoriją žengė priešiškos kariuomenės: „ATR sienoms neatlaikius, paskutiniu bastionu tapo ilgaamžė senosios Lietuvos sostinė Vilnius. Šiandien virš mūsų valstybės vėl kylančios grėsmės ir ataidinčių grasinimų akivaizdoje, žinoma, padėti turi jau ne miesto sienos, tačiau būtent į jas žvelgdami galime ir turime, visai kaip moko himnas, semtis stiprybės iš praeities. Simbolinė sienų reikšmė kaip niekada aktuali ir tai nėra vien tik gražus miesto objektas“.
Akmeninės ir mūrinės Vilniaus gynybinės sienos liekanos yra XVI a. pradžios ir XVII a. pirmos pusės gynybinės architektūros statinys. Ji sumūryta pirmaisiais XVI a. dešimtmečiais miesto gyventojų prašymu ir lėšomis, kai vis didesnę grėsmę kėlė Maskvos Didžioji Kunigaikštystė ir Krymo chanatas. Iki to laiko gynyba koncentravosi Vilniaus pilyse.
XVII amžiuje, gresiant Maskvos įsiveržimui, buvo imtasi rekonstruoti Vilniaus miesto gynybinius objektus. Vienas svarbiausių to laikmečio pokyčių – netoliese Subačiaus vartų pastatyta bastėja, turėjusi ugnimi atmušti priešą nuo miesto. Didžiausius nuostolius gynybinė siena patyrė Šiaurės karo metais. Šiandien Vilniaus gynybinė siena kaip Vilniaus senamiesčio dalis yra pasaulio paveldo objektas.
Vilniaus Subačiaus vartų gynybinė siena | D. Varnaitės nuotr.
Reklama
Susiję straipsniai:
- Marijampolėje toliau restauruojama bazilika
- Vilniaus Sapiegų rūmuose baigti sienų tapybos konservavimo darbai
- Prasideda darbai Gedimino pilies vakariniame bokšte
- Kultūros paveldui skirta 12 mln. litų iš valstybės biudžeto
- Vilniaus senamiesčio tarpuvartės – neatskiriama miesto vaizdo dalis
- Valstybė parėmė privačius kultūros paveldo valdytojus
- Savavališkus statinius Vilniaus rajono Raudondvario dvarvietėje nuspręsta griauti
- Valstybė išmokėjo kompensacijas privatiems kultūros paveldo valdytojams
- Marijampolės kolegijos fasadai atgavo istorinę išvaizdą
- Už sistemingą Leonpolio dvaro rūmų nepriežiūrą skirta bauda
- Palangos Kurhauzo rekonstrukcija svarbi ne tik kurorto gyventojams
- Surdegio stoties stogas atgaus istorinę išvaizdą
- Vėl vyks Europos paveldo dienų renginiai
- Investuotojų ir projektuotojų patogumui pateikiama tikslesnė kultūros paveldo objektų apskaita –
- Restauruota Palangos bažnyčia
- Į kultūros vertybių registrą įrašytas Biržų evangelikų reformatų paveldas
- Į vytautinę Veliuonos bažnyčią įžengia restauratoriai
- Kultūros paveldo departamentas: Viktoras Uspaskichas sako netiesą
- Pirmą kartą už paveldo suniokojimą nubausti statybos darbų vadovai
- Restauruota Joniškio Raudonoji sinagoga kvies užeiti į vidų
- KPD: dangoraižio prie Gedimino pilies nebus
- Šiandien – tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena
- Kurklių sinagoga įrašyta į Kultūros vertybių registrą
- Kauno paveldosaugininkai kviečia į naują svetainę
- Nuo šiol istorinio Baltijos kelio ženklų vietos – kultūros vertybės
- Kaišiadorių vyskupija susirūpino savo paveldo apsauga
- R. Vainiks. Ar patalpos kuriose mirė Lietuvos atgimimo patriarchas dr. Jonas Basanavičius bus paverstos baru?
- Ar Šiauliai dar ilgai turės „Šanchajų“?
- Tytuvėnų vienuolyno ansamblis po nauju stogu
- Privatizuotojai nusitaikė į Kretingos dvarą
Parašykite komentarą