Lizdeikos šventykloje pleveno Baltų vienybės ugnis

Rugsėjo 20 d., nebodami lietingo oro, būrelis vilniečių susirinko į Verkių parką. Liepsnojant aukuro ugnelei, kalbėjome apie šimtmečius trukusias baltų genčių kovas su kalavijuočių ir kryžiuočių ordinais, apie lietuviškąją – baltiškąją savimonę, dainavome karines istorines dainas, pagerbėme senuosius dievus. Apie Saulės mūšio svarbą, apie istorinę žemaičių ir kitų genčių pergalę išsamiai papasakojo istorikas Tomas Baranauskas. Savo mintis apie lietuvių kovas dėl žemės, dėl kalbos, apie istorinę savimonę išsakė Lietuvių etninės kultūros draugijos pirmininkė Dalia Urbanavičienė, Liaudies dainų klubo Raskila vadovė Vilija Tolutienė, „Vilnijos“ draugijos pirmininko pavaduotoja Nijolė Balčiūnienė ir kiti. Tarp susirinkusiųjų pleveno nerimas, kad Lietuvos valstybė per pastarąjį nepriklausomybės dvidešimtmetį nesugebėjo sutvirtinti mūsų tautos namų, kad mokyklose nepakankamai ugdomas patriotinis pasiryžimas tvirtai stovėti už tautą ir valstybę suvokiant, kad nėra per didelės kainos už nepriklausomybę.

Sambūrį baigėme Algirdo Patacko mintimis iš naujausios knygos „Lietuva yra Vydija“, kad „…anoji, bažnytkaimių ir ramuvų lietuva turi išlikti, nes ji yra esmės saugotoja, jos talpykla. Tai, kas išlieka, kas amžinai žalia – tai Lietuva, aistija. Būdama esmės sergėtoja, toji Lietuva pratęsia save, persilieja per visus karus ir praradimus…“.

Apdainavę tautos didvyrius, išsiskirstėme tikėdami,  kad Saulės mūšio ir kitų laisvės kovų dvasia plevena lietuvių ir latvių širdyse.