Kodėl mažamečiams skirtuose vadovėliuose peršama mintis, kad lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas? (6)

smh.com nuotr.

23 skirtingų frakcijų Seimo nariai kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Dainių Pavalkį dėl IV klasei skirtame lietuvių kalbos vadovėlyje „Pupa“ publikuoto teksto, kuris į Seimo narius besikreipusių tėvų ir mokytojų vertinamas kaip dar vienas atvejis, kai prisidengiant „lyčių lygybe“ mažamečiams peršama mintis, kad lytis yra laisvai pasirenkamas dalykas.

Iš švedų kalbos išverstos Ulfo Starko (Ulf Stark) knygos „Ištižėliai ir pramuštgalviai“ištraukoje aprašyta keista istorija, kaip į naują mokyklą atėjusi mergaitė, vardu Simona, apsimeta esanti berniukas Simonas ir džiaugiasi nauja savo tapatybe. „Apgavau visus. Jie patikėjo! Atrodė, niekas nė akimirką nesuabejojo, kad esu toks, kaip jie manė. Greitai ir mikliai išsisukau, kad nereikėtų būti mergaite Simona, nuolat kamuojama nemalonumų, ir vietoj jos tapau blogu peštuku Simonu“, – rašoma vadovėlyje. Lyties „pakeitimo“ tema vystoma ir po tekstu pateiktose užduotyse: moksleivių klausiama: „Kodėl Simona apsidžiaugė, kad ją palaikė berniuku?“, nurodoma rasti tekste ir perskaityti, „kaip atrodė Simona, pirmą kartą atėjusi į naują klasę“, taip akcentuojant šį berniukiškos mergaitės išvaizdos aprašymą: „Atsargiai persibraukiau per trumpai kirptas sruogas, bandydama prisiminti, kaip atrodžiau prieškambario veidrodyje. Plaukai gana trumpi, be jokių sagių ar kaspinėlių, nėra nieko, kas galėtų mane išduoti. <…> Pasisekė, kad rytą neapsivilkau naujos suknelės! Drabužiai kaip bet kurio kito vaikino. Tik, aišku, ne kelnaitės, kurių, laimė, nebuvo matyti.“

Manoma, kad šis vadovėlio fragmentas yra apraiška tos pačios ideologijos, kuri formuoja įsitikinimą, jog lytimi ne gimstama, bet tampama. Atkreiptinas dėmesys į prieštaringai vertinamas iš danų kalbos išverstas Luisos Vindfelt (Louise Windfeldt) ir Katrinos Klantės (Katrine Clante) knygeles „Diena, kai Rikė buvo Rasmusas“ ir „Diena, kai Frederikas buvo Frida“, skirtas darželinukams, taip pat kitus leidinius, kuriais buvo siekiama diegti šį kontraversišką požiūrį, sulaukusį didelio visuomenės nusistebėjimo.

Seimo nariai klausia ministro, kokia yra Švietimo ir mokslo ministerijos pozicija dėl tokio pobūdžio teksto atsiradimo IV klasės vadovėlyje „Pupa“ ir kodėl lietuvių kalbos vadovėliui pasirinkta ne lietuvių, o švedų autoriaus knygos ištrauka, kurios pagrindu gimtosios kalbos vadovėlis panaudotas kaip priemonė formuoti moksleiviams įsitikinimą apie lytį kaip laisvai pasirenkamą dalyką. Ar egzistuoja ir kaip įgyvendinama valstybės politika vadovėlių leidybos srityje, ar vyksta vadovėlių aprobavimas ir ar yra nustatytos jų rengimo gairės?