Seimas rudens sesijoje svarstys per 700 teisės aktų projektų

Seimas | alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Seimas, 56 parlamentarams balsavus už, 2 – prieš ir 16 susilaikius, patvirtino V (rudens) sesijos darbų programą.

Priimtame teisės akte įrašyta per 700 teisės aktų projektų (be lydimųjų), iš jų Vyriausybės teikimu įrašyti 270, Respublikos Prezidentės Dalios Grybauskaitės – 24, Seimo narių (frakcijų) siūlymu – per 400 įstatymų projektų.

Vienas pagrindinių sesijos darbų – 2015 metų valstybės ir savivaldybių, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetų tvirtinimas.

2015 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu bus patvirtinti asignavimai valstybės institucijoms ir įstaigoms valstybės funkcijoms vykdyti ir savivaldybių biudžetų pagrindiniai finansiniai rodikliai. Projektas rengiamas vadovaujantis Fiskalinės drausmės įstatymo nuostatomis, atsižvelgiant į Lietuvos konvergencijos 2014 metų programos tikslus, parlamentinių partijų 2014 m. kovo 29 d. susitarimo „Dėl 2014–2020 metų Lietuvos Respublikos užsienio, saugumo ir gynybos politikos strateginių gairių“ nuostatas nuosekliai kasmet didinti lėšas, skiriamas krašto apsaugai. Atsižvelgiant į tai, kad nuo 2015 m. sausio 1 d. Lietuvoje įvedamas euras, biudžeto projektas bus rengiamas dviem valiutomis – litais ir eurais. Kartu teikiami teisės aktų pataisų projektai, susiję su euro įvedimu – įstatymai, kuriuose litais išreikštos vertės perskaičiuojamos į eurais išreikštas vertes.

Sesijos darbų programoje, pagal Vyriausybės ir Seimo komitetų siūlymus, numatyti prioritetai ekonomikos, finansų tvarumo, energetinio efektyvumo ir saugumo didinimo, Europos Sąjungos, užsienio politikos ir gynybos politikos stiprinimo, socialinės atskirties mažinimo, švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimo ir kitose srityse.

Numatoma įtvirtinti valdžios sektoriaus bei jo subsektorių finansų planavimo ir valdymo taisykles ir finansų koregavimo mechanizmą, kas užtikrintų Lietuvos viešųjų finansų drausmę, siekiant perteklinio valdžios sektoriaus, ir įsipareigojimų pagal fiskalinę sutartį gerinti struktūrinį valdžios sektoriaus balansą pakankamu užsibrėžtu tempu vykdymą, taip pat numatyti reputacines sankcijas atsakingiems valdžios pareigūnams, nepasiekusiems nustatytų tikslų.

Siūloma apriboti mokesčių mokėtojų nesąžiningo naudojimosi teisėmis atvejus ir sudaryti prielaidas efektyviau surinkti nedeklaruojamus ir nedeklaruotus mokesčius, optimizuoti trečiųjų asmenų informacijos, reikšmingos nedeklaruotoms pajamoms ir nepagrįstiems turto įsigijimo šaltiniams nustatyti, mokestinei prievolei nustatyti ir tinkamam jos vykdymui užtikrinti, pateikimo procesą, supaprastinti mokestinių ginčų procedūras. Riboti atsiskaitymus grynaisiais pinigais – didinti kontrolės efektyvumą ir neteisėtų sandorių atsekamumą, stiprinti įmonių finansinę drausmę, didinti finansinių operacijų skaidrumą ir patikimumą, mažinti galimybes išvengti mokestinių prievolių ar jas sumažinti.

Rudens sesijoje teikiamais teisės aktų projektais numatoma užtikrinti kryptingą kovos su korupcija strategiją ir veiksmingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą.

Tarp pagrindinių prioritetų – ekonomikos augimas, užimtumo didinimas, skurdo ir socialinės atskirties mažinimas (numatoma socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams teikimą priskirti savarankiškajai savivaldybių funkcijai;

Poveikio aplinkai vertinimo procedūrų supaprastinimas ūkio subjektams, siekiantiems tirti ir naudoti išsklaidytųjų angliavandenilių išteklius;

Statybas leidžiančių dokumentų išdavimo procedūrų, kai kurių licencijų išdavimo tvarkos supaprastinimas, valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti prieinamumo užtikrinimas;

Šalies ūkio finansinio tvarumo didinimas ir laipsniškas biudžeto pajamų didinimas (įtvirtinti finansų koregavimo mechanizmą, užtikrinsiantį Lietuvos viešųjų finansų drausmę, sudaryti prielaidas efektyviau surinkti nedeklaruojamus ir nedeklaruotus mokesčius, užtikrinti kryptingą kovos su korupcija strategiją ir veiksmingą korupcijos prevencijos ir kontrolės sistemą);

Energetinio efektyvumo ir saugumo didinimas (atnaujinti gamtinių dujų tiekimo veiklos licencijavimo koncepciją, nustatyti pagrindinius energijos tiekimo ir vartojimo efektyvumo reikalavimus, įgyvendinti valstybės politiką atsinaujinančių išteklių energetikos sektoriuje);

Švietimo, mokslo, kultūros ir sveikatinimo politikos įgyvendinimas gerinant šių paslaugų kokybę ir prieinamumą (tobulinti studijų kokybės reglamentavimą, studijų proceso organizavimą, mažinti bendrąjį alkoholio suvartojimą, jo prieinamumą (nepilnamečiams), gerinti sveikatos išsaugojimo, stiprinimo ir visuomenės sveikatos priežiūros klausimų sprendimo efektyvumą);

Europos Sąjungos, užsienio ir gynybos politikos stiprinimas (sudaryti sąlygas vartotojams pasitikėti informacine visuomene ir saugiai jaustis kibernetinėje erdvėje, nustatyti ilgalaikius viešojo saugumo plėtros tikslus ir uždavinius);

Sesijos programoje ir teisės aktų, susijusių su Lietuvos naryste Europos Sąjungoje, projektai.