Kauno marių regioninio parko direkcija rugsėjo 19 dieną 20 valandą kviečia į Kauno tvirtovės V-tąjį fortą. Ką ten veikti? Proga susipažinti su dabartiniais forto „savininkais“ ir „nuomininkais“ – šikšnosparniais, naktinėti po forto teritoriją, žiūrėti filmus po atviru dangumi ir smagiai sutemauti.
Kas gi tie šikšnosparniai? Kokių jų yra? Kuo jie naudingi? Kur gyvena? Kaip gyvena? Į visus rūpimus klausimus atsakys renginio svečias Lietuvos gamtos fondo gamtosaugos specialistas Remigijus Karpuška. Vaikštinėdami po forto teritoriją iš arčiau susipažinsite su unikaliu karo paveldu ir specialiais plakatais pažymėsite šikšnosparnių žiemavietes. Nepraleiskite progos prisidėti prie gamtos išsaugojimo, panaktinėti ir palinkėti šikšnosparniams saldaus žiemos miego.
Kaip atvykti? Rinktis Zuikinėje, prie įėjimo į V fortą. Įėjimą žymi nedidelis informacinis stendas, be to, kad nepaklystumėte, ten dalyvius pasitiks grafas vampyras Drakula. Automobilius galima pasilikti aikštelėje prie kavinės „Baublys“ arba šalikelėje prie Rūko ir Didžiosios gatvės sankirtos. Vykstantiems visuomeniniu transportu – išlipti stotelėje Rūko gatvėje (šalia kiosko)
Fortų gyventojai
Iš 14 Lietuvoje aptiktų šikšnosparnių rūšių, Kauno marių regioniniame parke užfiksuotos 8. Penkios iš jų – įrašytos į Lietuvos raudonąją knygą. Šikšnosparniams gyventi šiltuoju metų laiku parke sąlygos palankios, nes čia yra labai daug įvairių buveinių: prie vandens – miškingų vietų, nemažai vabzdžių… ir fortų.
Ilgus dešimtmečius apleistuose ir pamirštuose Kauno tvirtovės fortuose taikiai įsikūrė ramybės ieškantys šikšnosparniai. Fortai yra svarbi šikšnosparnių žiemojimo vieta. Tad jie yra ne tik kultūros vertybė, bet ir gamtos buveinė.
Kauno tvirtovės V–tajame forte, kuris yra Kauno marių regioninio parko architektūrinis draustinis, žiemoja 5 šikšnosparnių rūšys. Tai ne vietiniai gyventojai, o atskridę iš šiaurės „imigrantai“. Tuo tarpu mūsų krašto šikšnosparniai, kurie vasarą gyveno ir veisėsi Lietuvoje, kaip ir paukščiai, išskrenda žiemoti piečiau. Fortai –tarsi šikšnosparnių viešbučiai, kur jie atskrenda pailsėti po vasaros darbų, todėl apmirusių įtvirtinimų sienos ir plyšiai prisipildo gyvybės alsavimo.
Mažėja tinkamų buveinių
Neretai mes turime padėti šikšnosparniams sudarydami sąlygas jiems įsikurti tinkamose buveinėse, kurių nuolat mažėja arba tvarkyti ir prižiūrėti jau esamas. Štai kad ir viena gausiausių žinomų žiemaviečių visoje Lietuvoje – Kauno marių regioniniam parkui priskiriamas Kauno teriologinis draustinis (Rokų fortas), įtrauktas į Europinės svarbos Buveinių apsaugai svarbią teritoriją Natura 2000. Siekiant sudaryti palankias sąlygas šikšnosparniams įskristi į jų žiemavietes – forto požemius, ir tuo pačiu stabilizuoti forto statinių, kaip svarbios šikšnosparnių buveinės, būklę, forto teritorijoje pašalinta sumedėjusi augalija: iškirsti medžiai ir krūmai, šaknimis ardantys pastatų fizinę struktūrą. Pašalinus augmeniją nuo angų, šikšnosparniams atsivėrė „šviesa tunelio gale“ – dabar jie gali netrukdomai nardyti po forto ertmes, ieškodami tinkamiausio kampelio hibernacijai – tai būsena, kurioje šie nakties „paukščiai“ geba keletą mėnesių išgyventi esant labai žemai temperatūrai.
Spalį šikšnosparniai pradeda dairytis nakvynės, tinkamos pasinerti į ilgą žiemos miegą. Tačiau rūpestis šikšnosparniais rudenį nesibaigia – žiemos metu būtina užtikrinti ramybę jų žiemavietėse. Bet koks triukšmas, šviesa ar kitoks trikdymas (net žmogaus ilgesnis pabuvimas šalia), pažadinęs šikšnosparnį iš žiemos miego, tampa jo žūties priežastimi: padarėlis nubudęs išeikvoja energiją, o maisto žiemą rasti neįmanoma, todėl, net ir vėl užmigęs, pavasario nebesulaukia. Renginio metu tvirtinsime specialiai parengtus plakatus, informuojančius ką daryti (ir ko nedaryti) ir kaip elgtis visiems dvikojams, kurie įžengia į šikšnosparnių teritoriją.
Šikšnosparniai, kaip ir žmonės, yra žinduoliai. Tik jie, skirtingai nei mes, ne vaikšto, o skraido. Dėl to dažnai yra vadinami naktiniais paukščiais. Pastaruoju metu šie žvėreliai sparčiai nyksta, to priežastimi tampa daugumos rūšių prisitaikymas gyventi kartu su žmogumi, kuris dažniausiai būna skeptiškai prieš juos nusiteikęs. Liaudyje paplitę iš piršto laužti faktai apie šiuos tamsos žinduolius.
Norime atkreipti visuomenės dėmesį į šikšnosparniams kylančias grėsmes bei jų išsaugojimo svarbą ir parodyti, kad šie mistifikuoti gyvūnai ne tik nėra baugūs, bet, atvirkščiai, mieli, įdomūs ir labai naudingi. Ateikite pasutemauti kartu į V fortą ir įsitikinkite, kad šikšnosparniai yra dar vieni paslaptingi ir įstabūs mūsų šalies gyventojai, kuriuos privalome išsaugoti.
Numatoma renginio trukmė: nuo sutemų iki aušros arba tol, kol veiks generatorius, važiuos paskutinis autobusas ir neužmigsim žiemos miegu (veiklos truks mažiausiai 2 valandas).
Kilo klausimų? Skambinkite tel.: +37060193281. Rašykite el.paštu: ramune.mikitiejeva@gmail.com.