Pirmadienis, 27 kovo, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result
Pradžia Gamta ir žmogus

Prie Kauno marių rastas naujas piliakalnis

www.alkas.lt
2023-01-14 08:00:09
4
Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Kauno marių regioninis parkas | am.lrv.lt nuotr.

Kauno rajono Samylų seniūnijoje, Girionių kaime rastas naujas Girionių piliakalnis, pranešė Kauno marių regioninis parkas. Naujasis piliakalnis apaugęs krūmais ir medžiais, per jo šlaitus eina miško takas.

Piliakalnio kultūrinis sluoksnis dar netyrinėtas, tačiau medžių išvartose pastebėta degėsių, surinkta lipdytos keramikos šukių. Manoma, kad žmonių čia gyventa I–II tūkstantmetyje prieš mūsų erą.

Kultūros vertybių registre naujasis piliakalnis apibūdinamas kaip Kauno marių kranto aukštumos kiek lenktas kyšulys, juosiamas gana gilios plačios daubos ir griovos, 35 m ilgio ir 20 m pločio aikštelė apaugusi medžiais ir krūmais, šlaitai statūs, maždaug 13-18 m aukščio.

Piliakalnis iš vakarų pusės ribojasi su Pakalniškių piliakalniu ir VšĮ „Senelių rojus“ senelių namais.

Lietuvoje yra daugiau kaip 900 piliakalnių. Dauguma gražiausių ir pritaikytų lankymui piliakalnių yra saugomose teritorijose – nacionaliniuose ir regioniniuose parkuose.

Piliakalnis (pilies kalnas) – tai kalva, kalnas, kur stovi ar stovėjo pilis, pilies kalnas. Piliakalniais vadinami labai skirtingos išorinės išvaizdos bei vidinės struktūros objektai: nuo labai panašių į paprastas kalvas ankstyvųjų piliakalnių iki gerai matomais grioviais ir pylimais sutvirtintų vėlyvųjų piliaviečių.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Kauno marių regioninis parkas kviečia prisijungti prie pakrančių tvarkymo
  2. Pasveikink Kauno marių regioninį parką
  3. Kauno Naumiestis pasakoja savo istoriją
  4. Nemuno krantinės naujas vaizdas
  5. Seniausioje Kauno gatvėje – didieji pokyčiai
  6. Visuomenei pristatomi nematyto medinio tarpukario Kauno vaizdai
  7. Kviečia virtuali paroda apie 1972-ųjų Kauno pavasarį
  8. Kauno žygis į UNESCO: Vyksta svarbi komiteto asamblėjos sesija
  9. „Besišypsantis“ Saulės laikrodis Kauno senamiestyje nuo šiol laiką rodo ir naktį
  10. Kauno paveldotvarkoje – įspūdingi skaičiai
  11. „Kauno literatūros savaitė“: turtingoje šventės programoje – svečias iš tolimosios Indonezijos
  12. VDU Botanikos sode Kaune pražydo puošniausios rudens gėlės – gausus jurginų rinkinys
  13. „Turizmo sėkmingiausiųjų 2021“ apdovanojimai
  14. Kaunas kviečia Liepos 6-ąją švęsti kartu
  15. Kaunas sveikina Vilnių su artėjančiu gimtadieniu: 699 skanios dovanos ir kvietimas į vakarėlį Europos kultūros sostinėje

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 4

  1. Bartas says:
    2 mėnesiai ago

    Piliakalnis – supiltas kalnas. Supylę kalną , pilies iečiai – kariai saugo piliakalnį , nes ten galima gintis nuo nekadėjų, apsaugoti maisto atsargas, turtą. Ar ne taip?

    Atsakyti
  2. Saulės Vilna says:
    2 mėnesiai ago

    Piliakalnis, dabar sakytume, yra latvizmo palikimas Lietuvoje. Tačiau žinant, kad lietuvių ir latvių kalbos išsikyrė apie V amžių, t.y. kai piliakalnių Lietuvos žemėse jau buvo, tai tokiu atveju latvių kalba tik padeda įminti žodžio piliakalnis pirminę reikšmę. Latvių pile, pilens – “lašas”. Vanduo lašų pavidalo yra lietus. Lietus vystantis žemdirbystei buvo labai svarbus žmogaus veikloje ir gyvenime. Tad piliakalniai gali būti radęsis kaip vandens lašo forma pagerbimo įrenginys ar net kaip lašų kapo genties žemėje vieta, t.y. atitinkamos bendruomenės žemės šventa vieta, kuri pagal pasaulėžiūrą buvo bendruomenės, genties saugotina – ginama nuo svetimųjų suteršimo ir išniekinimo. Tai buvo svarbu, nes manyta, kad į tokią vietą įžengus svetimajam ji taptų išniekinta. Dėl to sausros ar audros galėtų sunaikinti derlių, žemė nebeduotų vaisių. Tai yra užsimenama istorijos šaltiniuose apie Lietuvą ir lietuvius.
    Tokiu atveju vargu ar žodį “piliakalnis’ būtų galima suprasti tik šiandieniškai lietuviškai kaip supiltą kalną.

    Atsakyti
    • Bartas says:
      2 mėnesiai ago

      Jeigu taip sudėtingai mūsų protėviai galvojo , tai belieka tik nulenkti galvą. .

      Atsakyti
      • Saulės Vilna says:
        2 mėnesiai ago

        Toks lietuvių senovėje buvo pasaulio, jo kūnų supratimas. Juk lietus krentančių lašų forma vandenį dalino visiems aplinkiniams po lygiai. Tai dieviškas gebėjimas, lietus dieviško principo reiškinys. Jis buvo suprantamas ne fizikos dėsnių žiniomis, o jo reiškimasis įsivaizduojamas poetiškai. Tokį supratimą kaip ir kalbą diegė poetinių gebėjimų turintys asmenys – žyniai. Pvz.,krentančio lietaus lašo susigėrimas į žemę galėjo būti supratama kaip vandens egzistavusio lašo pavidalu mirtis, aukojimasis, kad augalai augtų, jų gyvybė (atgijimas) rastųsi. Žodžiu, protėviai gyveno filosofiškai poetiškai suprantamame pasaulyje, iš to ir tokią poetišką kalbą, dvasią turime.

        Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Aukštaitijos metai 2023 | A.Jakšto nuotr.

Aukštaitijos metų atidarymas Švenčionyse (I)

2023 03 26
Lėktuvas | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuot.

Oro uostai siūlys daugiau nei 80 krypčių

2023 03 26
Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei | Rengėjų nuotr.

Burbiškio dvaras ruošiasi Tulpių žydėjimo šventei

2023 03 26
Dariaus ir Girėno stadiono futbolo stadionas | kaunas.lt nuotr.

Dariaus ir Girėno stadionas „žadins“ veją

2023 03 25
Galima stebėti grįžtančius gandrus! | „Unsplash“ nuotr.

Galima stebėti grįžtančius gandrus!

2023 03 25
Kokią žinią perduoda griūvantys tiltai Lietuvoje? | JP.lt nuotr.

Kokią žinią siunčia griūvantys tiltai?

2023 03 25
Rodyti daugiau

Naujienos

Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.
Gamta ir žmogus

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

2023 03 27
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.
Kultūra

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

2023 03 27
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.
Lietuvoje

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

2023 03 27
Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku | am.lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Už mieste turėtą žemę galės būti atlyginama mišku

2023 03 27
Ukrainos gynėjai | https://www.facebook.com/GeneralStaff.ua nuotr.
Ukrainos balsas

Ukrainos ginkluotosios pajėgos kol kas negali pradėti kontrpuolimo

2023 03 26
Renginio akimirka | alkas.lt Arūno Sartanavičiaus nuotr
Lietuvoje

D. Paužuolis – pasaulio čempionas! (nuotraukos)

2023 03 26
Medžių sodinimas | S. Žiūros nuotr.
Gamta ir žmogus

Vilnius sužaliuos naujais medžiais ir krūmais

2023 03 26
Automobilis | pixabay.com, Jackson David nuotr.
Gamta ir žmogus

Daugelį vairuotojų erzina keleivių patarimai

2023 03 26
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Gražus viršelis apie Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Tautinės savimonės neturėjimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • O tas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Ieškoma Registrų centro vadovo
  • Kauniečiai sulauks kvietimų tirtis sveikatą
  • Prezidentas pasveikino naują LAT pirmininkę
  • Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Sukčiai nesnaudžia ir automobilių prekyboje

by Ditė Česėkaitė
2023 03 27
0
Automobilio žibintai | pixabay.com, AutoPhotography nuotr.

Išsirinkti naują automobilį nėra lengva, dar sunkiau, kai jis naudotas. Naudotų automobilių pardavėjų teigimu, norimo pirkinio paieškos gali užtrukti ir...

Skaityti toliau

Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“

by Kristina Aleknaitė
2023 03 27
1
Netradicinis knygos „Mokytojas“ pristatymas | Rengėjų nuotr.

Balandžio 3 d. 18 val. knygos „Mokytojas“ autorius Karolis Klimas kviečia į pristatymą Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje (Renginių erdvėje)....

Skaityti toliau

Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti

by Kristina Aleknaitė
2023 03 27
0
Kviečia teikti paraiškas LR Prezidentų vardinėms stipendijoms gauti | Lietuvos mokslų akademijos nuotr.

Lietuvos mokslų akademija kviečia teikti paraiškas Lietuvos Respublikos Prezidentų Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio, Kazio Griniaus, Jono Žemaičio ir Algirdo Brazausko...

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Leiba Chodosas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • Gražus viršelis apie Neįprastu būdu bus pristatyta knyga „Mokytojas“
  • Tautinės savimonės neturėjimas apie M. Kundrotas. Pamilti Žečpospolitą
  • O tas apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
  • Vaje apie S. Buškevičius. Mūsų laukia mūšis už lietuvių kalbą
Kitas straipsnis
D. Červokienė. Kodėl 2023-ieji tapo ir Žirgo metais? | G. Kaltenio nuotr.

Kodėl 2023-ieji tapo ir Žirgo metais?

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | CBD aliejus Lietuvoje | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | kemi.lt | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt | LIVIN parduotuvė | Grozionamaisfinksas.lt | https://zvejojam.lt | Darbo skelbimai

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai