Už Laisvės ugnies akciją prie Seimo toliau teisiamas G. Songaila (3)

Gintaras Songaila | R.Garuolio nuotr.

Rugsėjo 8 d. 13.30 val. Vilniaus miesto apylinkės teisme (Laisvės pr. 79A) įvyks paskutinis teismo posėdis administraciniame procese prieš tautininką Gintarą Songailą. Vyriausiasis policijos komisariatas balandžio 16 d. G.Songailai surašė administracinės teisės pažeidimo protokolą už Laisvės ugnies akcijos prie Seimo organizavimą, esą pažeidžiant LR Susirinkimų įstatymo reikalavimus.

Jei teismas pripažintų, kad susirinkimo organizatoriai pažeidė įstatymo reikalavimus, pagal ATPK 188 (7) straipsnį maksimali bausmė, kuri gali būti pritaikyta G. Songailai – bauda iki 2000 litų arba areštas iki 30 parų. Lietuvos Nepriklausomybės akto signatarai ir Sąjūdžio iniciatyvinės grupės nariai (Algirdas Endriukaitis, Romualdas Ozolas bei Gintaras Songaila) įstatymo nustatyta tvarka informavo Vilniaus savivaldybę dėl Laisvės ugnies akcijos prie Seimo, siekusios, kad Tautos atstovybė vykdytų savo konstitucinę pareigą ir paskelbtų referendumo datą.

Policijos pareigūnų nuomone, po 2012 metų pabaigoje priimtų Susirinkimų įstatymo pakeitimų jokie politinio pobūdžio susirinkimai po 22 val. buvo nebeleidžiami, o ši politinė akcija prie Seimo vyko nepertraukiamai kiekvieną parą tarp kovo 11 ir kovo 25 dienos. Tiesa, Seimas praėjusios sesijos pabaigoje priėmė Seimo nario Povilo Urbšio parengtą Susirinkimų įstatymo papildymą, pagal kurį tapo nedviprasmiškai aišku, kad pilietinės akcijos Lietuvoje nėra draudžiamos ir po 22 val. Tačiau  šios pataisos negali atšaukti bylos prieš G.Songailą, kuri kilo anksčiau.

Pagal tuo metu galiojusį Susirinkimų įstatymo 6 straipsnį, jei politiniame susirinkime dalyvauja iki 15 asmenų, tai susirinkimo laiko ir vietos derinti su savivaldybe nereikėjo, užteko informuoti. Didesniam šios akcijos dalyvių skaičiui savivaldybė suderino laiką – kiekvieną dieną tarp 8.00 ir 22.00 val. Už tvarką šios pilietinės akcijos metu buvo atsakingas G. Songaila. Jo teigimu, po 22 val. akcijos dalyvių skaičius niekada neviršydavo penkiolikos. Policija neturėjo jokių pretenzijų dėl viešosios tvarkos pažeidimų akcijos metu – bet iš viso ginčijo piliečių teisę piketuoti po 22 val. Tokios pat nuomonės laikėsi ir savivaldybės pareigūnai.

Šiandien pirmos instancijos teisme Vilniuje bus skelbiamas ir sprendimas dėl kitų Laisvės akcijos prie Seimo dalyvių, kuriems dėl tų pačių pagrindų kaip ir G.Songailai buvo surašytas administracinio pažeidimo protokolas, nes jie kovo 11d. vakare buvo prie laužo Nepriklausomybės aikštėje.

Papildyta

Teismas priėmė sprendimą klausimo svarstymą atidėti iki rugsėjo 22 d. 15 val., kad galima būtų apklausti dar vieną liudininką.