Z. Tamakauskas. Palangos valdžia nepanoro minėti Prezidento jubiliejinio Gimtadienio… (1)

Sąjūdininkai prie Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga menančia „Baltaja“ vila, kurioje Prezidentas su savo šeima vasaros metu atostogaudavo | LSKS nuotr.

Šiais metais  daug kas Lietuvoje  minėjo pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos Prezidentu išrinkimo 95-ąsias ir jo mirties 70-ąsias metines. Kaune,  Prezidento gimtosiose ir kitose vietose šį mėnesį  buvo įvairiais renginiais prisimintas ir jo 140-asis gimtadienis. Tikėtasi, kad šį Prezidento Antano Smetonos Gimtadienį tinkamai pagerbs ir Palangos valdžia. Su Palanga yra susiję jo mokykliniai metai, nacionalinio sąmoningumo branda.

Besimokydamas Palangos progimnazijoje jis reguliariai skaitė to meto draudžiamą lietuvišką spaudą, jį sužavėjo Maironis, Adomas Mickevičius ir kiti romantinės krypties rašytojai. Jis pajūryje  įsitraukė ir į knygnešystės – draudžiamos lietuviškos spaudos platinimo ir gabenimo veiklą. Visa tai, kaip pažymi profesorius Alfonsas Eidintas „nulėmė Smetonos galutinį tautinį apsisprendimą – jis tapo sąmoningu lietuviu, jo tikrai nedraskė vidiniai svarstymai, kas jis – lietuvis ar lenkas. Jis lietuvis, ir viskas. Jo, lietuvio, dvasios gyvenimas ėjo tiesiai. Nuo mažens auginamas lietuviškai, per mokyklas perėjo jausdamasis lietuvis. Motinos, talentingos pasakotojos, žadinamas, išmoko jausti gimtojo žodžio grožį…“

Prezidento Antano Smetonos ryšį su Palanga mena Birutės alėjoje išlikusi vadinama „Baltoji“ vila, kurioje Prezidentas su savo šeima vasaros metu atostogaudavo. Tuomet vilą valdė grafaitė Marija Tiškevičiūtė, kuri sovietams okupavus Lietuvą, enkavedistų buvo suimta ir ištremta. Tremtyje ir mirė. Jos kapas nežinomas. Marijos vardą tik mini Palangos kapinėse antkapinis paminklas.

Prezidentas į Palangą vykdavo iš laikinosios sostinės traukiniu iki Kretingos. Kretingos geležinkelio stotis būdavo išpuošta vėliavomis ir žalumynais. Kelias į Palangą taip pat būdavo papuoštas vėliavomis, vainikais, gėlėmis, pastatytais žalumynais išpuoštais vartais. Palangoje Lietuvos Prezidentą iškilmingai pasitikdavo jos burmistras aušrininkas Jonas Šliūpas, veikiančių organizacijų atstovai, vietos gyventojai ir poilsiautojai. Prezidentas atsakydamas į sveikinimus,  pabrėždavo, kad Palanga jam esanti visada brangi, brangus jos kiekvienas kampelis, menantis jo jaunystės mokslo metus.

Dabartinė vilos šeimininkė  Marija Robačevskienė,  atvykusiems  atostogininkams pasididžiuodama  primena Lietuvos Prezidento Antano Smetonos čia išlikusią gyvybingą dvasią, jo žingsnių aidus. Mūsų – Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko Raimundo Kaminsko  ir jo pavaduotojo – šių eilučių autoriaus iniciatyva prieš keletą metų buvo įrengta prie šio namo sienos memorialinė lenta, žyminti šios vilos istorinę svarbą.

Lietuvos Respublikos iškilaus Prezidento Antano Smetonos žingsnius Palangoje mini ir Birutės kalno papėdėje 1934 metais pasodintas ąžuolas. Jis pasodintas Prezidento 60-jo Gimtadienio proga ir pavadintas Tautos vado ąžuolu. Kaip pasakojama, sovietmečiu šį ąžuolą norėta sunaikinti, bet  patriotiškai nusiteikę miškininkai  saugumiečius  suklaidino, nurodydami kitą ąžuolą. Nurodytas ąžuolas buvo nukirsdintas, o tikrasis gražiai išaugęs išliko iki mūsų laikų.  Dabar jis aptvertas puošnia tvorele. Tik gaila, kad prie ąžuolo nėra jokios lentelės, pažyminčios šio ąžuolo vardą ir jo pasodinimo istoriją. Prieškario Nepriklausomoje Lietuvoje prie ąžuolo gražiai sutvarkytame trikampiame žemės plote buvo užrašas „Sveikiname tautos vadą“.

Deja, šį kartą Palangos valdžia nepanoro pasveikinti  žmogaus, kuris taip mylėjo šį mūsų pajūrio kampelį, rūpinosi jo gyvavimu, nepanoro  pasveikinti to žmogaus – savo šalies pirmojo Prezidento Antano Smetonos net jubiliejinio Gimtadienio proga. Rugpjūčio pradžioje keletą kartų priminėme vietos savivaldybei apie artėjantį Prezidento jubiliejų, priminėme  jo buvusį  ryšį su Palanga, prašėme, kad jo Gimimo data būtų paminėta nors prie jo garbei pasodinto ąžuolo Birutės parke. Su meru niekaip nepavyko susisiekti, net jo paties nustatytą priėmimo dieną – antradienį. Po ilgų skambučių pagaliau per savivaldybės mero sekretorę atsiliepęs mero pavaduotojas Saulius Simė į mūsų priminimą atšovė, kad tai  kultūros skyriaus reikalas. Priminėme jam, kad rugpjūčio 10 d. 12 val. prie Prezidento ąžuolo A. Smetonos gimtadienį pagerbs ir iš Kauno atvykę Lietuvos Sąjūdžio atstovai, kvietėme pagaliau nors prisidėti prie šio renginio. Žadėjo po valandos painformuoti. Tačiau jo skambučio taip ir nesulaukėme. Paskambinus dar kartą merui, vėl atsiliepė jo sekretorė paaiškinusi, kad meras užsiėmęs ir vėl neturintis laiko kalbėti… Tik pasakė, kad „Smetonos minėti kultūros skyrius nenumatęs…“

O vis dėl to Lietuvos Respublikos Prezidento Antano Smetonos 140-ties metų gimimo sukaktį paminėjome. Paminėjome savo iniciatyva prie to paties Tautos vado ąžuolo, minėdami Prezidento Antano Smetonos nuopelnus atkuriant bei stiprinant mūsų valstybę, jo daugiašakę veiklą. Pagiedojome ir Lietuvos himną. Minėjime dalyvavo tik nedidelis būrelis žmonių – Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus atstovai  su savo vėliava,  „Baltosios“ vilos savininkė Marija Robačevskienė, minėjimo dalyvius pavaišinusi skania arbata ir sumuštiniais, Lietuvai pagrąžinti draugijos Palangos skyriaus atstovės Regina Ivanovienė ir Nijolė Steponavičiūtė, Lietuvos kariuomenės Karių savanorių sąjungos Vilniaus apskrities skyriaus atstovas Zigfridas Jankauskas bei vilnietė Danguolė Vilčinskienė. Skaudžiausiai, kad minėjime nedalyvavo nė vienas atstovas iš Palangos savivaldybės… Matyt tikrai miesto politikams materialinės vertybės svarbiau už miesto istorinę tiesą ir tautinę garbę. Tai liudija  jau  gana apkerpėjęs miesto centre stovintis Lietuvos partizanų vado, ketvirtojo konstitucinio Lietuvos Prezidento  generolo Jono Žemaičio simbolinis paminklas, Lietuvos patriarcho dr. Jono Basanavičiaus gatvėje iš visų pusių sklindančios rusiškos dainuškos, užgožiančios kur ne kur prasiveržusios lietuviškos dainos blyksnius.

Autorius yra Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininko pavaduotojas