Trečiadienis, 29 birželio, 2022
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Kultūra Istorija

Atsisveikinome su prezidento Smetonos vaikaičiu (audio)

Dr. Viktoras Stankus, www.draugas.org
2012 12 29 13:33
2
Atsisveikinome su prezidento Smetonos vaikaičiu (audio)
Paskutinis „sudiev“ Visų Sielų kapinėse. Trečias iš d. stovi Antano brolis Vytautas Julius Smetona, šalia jo, dešinėje, stovi jo sūnūs Paulas ir Piteris Smetonos | dr. V.Stankaus nuotr.
Paskutinis „sudiev“ Visų Sielų kapinėse. Trečias iš d. stovi Antano brolis Vytautas Julius Smetona, šalia jo, dešinėje, stovi jo sūnūs Paulas ir Piteris Smetonos | dr. V.Stankaus nuotr.

Antanas Algirdas Smetona, pianistas, Lietuvos Respublikos pirmojo prezidento Antano Smetonos vaikaitis, po sunkios kovos su vėžiu atsisveikino su šiuo gyvenimu š. m. pabaigoje, gruodžio 1 d., Klivlende (Cleveland, Ohio).

Pasak jaunesniojo brolio Vytauto Juliaus Smetonos, Antanas, nors ir kankinamas skausmingos ligos, buvo pasiruošęs sutikti Sutvėrėją, nes, ligonio prašymu, jį nuolat lankydavo ir komuniją teikdavo katalikai dvasiškiai. A. Smetonos gyvenimo kelionė buvo įdomi ir įvairi.

A. Smetona gimė 1939 m. sausio 23 d. Paryžiuje. Netrukus su tėvais Juliumi ir motina Birute Nasvytyte-Smetoniene grįžo į Lietuvą. Sovietams okupuojant Lietuvą, Smetonų šeima 1940 m. birželio mėnesį pasitraukė į Vakarus, į Ameriką. 1942 m. apsigyveno Klivlende, kur 1944 m. Smetonų bute kilusio gaisro metu prezidentas mirė apsinuodijęs dūmais.

Po tėvo ir senelio mirties Smetonų šeima persikėlė į Klivlendą Haits (Cleveland Heights, OH). Jaunasis Antanas pradėjo skambinti pianinu, šio meno jį mokė motina Birutė ir muzikas Leonardas Šo (Leonard Shure) netoliese esančioje Cleveland Music School Settlement, kur jie abu mokytojavo. Pirmasis Antano koncertas vyko „Halle’s Steinway“ salėje, Klivlendo miesto centre, jam būnant 6 metų. 1956 m. jis baigė St. Joseph katalikų gimnaziją lietuvių rajone, Klivlende.

Keletą kartų grojo pagrindinėse Klivlendo ir Niujorko (New) radijo stotyse. Atliko programą Lietuvių studentų sąjungos suruoštame rečitalyje 1959 m. Čikagoje. ,,Dirvos“ laikraščio jaunųjų pianistų suruoštame konkurse 1961 m. laimėjo pirmą vietą.

Muzikos studijas tęsė Niujorko mieste. Bakalauro laipsnį gavo Mannes College of Music (1961 m.), o magistro – garsiojoje Julliard School of Music. Po to keletą metą praleido Europoje, kur studijavo jam paskirtų Amerikos Fulbright, Rockefeller, Herz bei Vokietijos stipendijų dėka.

Koncertavo kaip solistas su Hamburgo (Hamburger Symphoniker) ir Frankfurto (Frankfurt) simfoniniais orkestrais, dalyvavo tarptautiniuose konkursuose, o Vercelio Viočio (Vercelli Viotti) konkurse Italijoje laimėjo sidabro medalį. A. Smetonos koncertas Wigmore Hall, Londone, vykęs 1967 m. balandžio mėnesį, buvo įrašytas, jį galima paklausyti:

Londono laikraštis ,,Daily Telegraph” A. Smetonos grojimą pavadino ,,didingu grojimu”.

Grižęs į Ameriką, A. Smetona dėstė Eastern Michigan, Indiana State, Appalachian State ir Youngstown State universitetuose. Taip pat dėstė Cleveland Music School Settlement, Willoughby School of Fine Arts, John Carroll ir Ursuline universitetuose. Koncertavo kaip solistas Phillip’s Collection, Washington, DC, Čikagos ,,Orchestra Hall“ ir Lincoln Center, Niujorke.

Koncertavo ir lietuvių visuomenei. Keletą koncertų atliko kartu su savo broliu, pianistu Vytautu J. Smetona. Vytautas brangina tą atminimą ir prisimena, kad brolis nemažai koncertavo ir labdarai, o koncertas Cleveland Music School Settlement 1964 m. buvo skirtas sutelkti lėšas Amerikos lietuvių krepšinio rinktinei vykstant į Australiją. Lietuva Antanui buvo arti širdies. Po 1990 m. nepriklausomybės atkūrimo jis net keletą kartų vyko į Lietuvą, ten praleisdamas po kelis mėnesius.

Atsisveikinimas su Antanu vyko š. m. gruodžio 6 d. „Schulte and Mahoney-Murphy“ laidojimo namuose. Liūdesyje liko Antano ir jo žmonos Lois Pachucki dukros Valerija (Valerie) (Smetona) Running, atskridusi iš Kalifornijos (California), ir Klaudija (Claudia) Smetona (deja, nespėjusi atvykti į laidotuves). Taip pat dukterėčia seselė Gertrūda Marija (Gertrude Marie), brolis V. J. Smetona su žmona Katerina (Catherine) ir jų vaikai Džozefas (Joseph), Jonas (John), Paulius (Paul), Teresė (Theresa), Piteris (Peter) ir Ana Marija (Ann Marie).

Laidotuvėse dalyvavo daug giminių iš A. Smetonos motinos pusės: pusseserės Eglė (Augustinavičiūtė) ir Aldona (Nasvytytė) iš Toronto, Birutė (Augustinavičiūtė) iš Sinsinačio (Cincinnati), Dalia Nasvytytė-Armonienė, jos sesuo Julytė ir brolis Algirdas iš Klivlendo (Cleveland), bičiuliai ir draugai. Užuojautą ,,Dirvos” vardu pareiškė laikraščio pirmininkas Algirdas Matulionis, Klivlendo Lietuvių klubo-namų vardu – direktorė Rūta Degutienė, JAV LB Ohio apygardos ir Klivlendo apylinkės vardu – dr. V. Stankus.

Gedulingas lotyniškas šv. Mišias gruodžio 7 d. Immaculate Conception šventovėje, Klivlende, iškilmingai atnašavo kunigai: Bede, Godic, Weave, ir benediktinų vienuolis Kothuski. Pašventintas A. Smetonos karstas nulydėtas į Visų Sielų kapines. Kun. Weave kapinėse sukalbėjo išlydėjimo maldas, melsdamas ramybės Antanui ir susirinkusiems. Aukas Antano atminimui šeima prašė skirti benediktinų vienuolynui – Saint Andrew Abbey, Klivlende. A. Smetona palaidotas arti motinos Birutės bei mauzoliejaus, kur ilsisi jo seneliai Lietuvos prezidentas Antanas Smetona su žmona Sofija Smetoniene.

Po laidotuvių Vytautas J. Smetona šeimos vardu pakvietė susirinkusius į savo namus Shaker Heights pabendrauti ir prisiminti Antaną. Pietų metu Nasvyčių šeimos giminaitės prisiminė, kaip kartu su Antanu dalyvavo studentų korporacijoje Neo-Lithuania, kiti prisiminė drauge patirtus nuotykius, Antano asmenybę. Vaišių stalą puošė Lietuvių klubo-namų kepyklos iškeptas, klubo ir Klivlendo lietuvių visuomenės vardu padovanotas įspūdingas šakotis, papuoštas gėlėmis ir Lietuvos vėliavėlėmis. Antano dukra Valerija padėkojo už užuojautas, pasidžiaugė ant stalo padėtu simboliniu Lietuvos gabalėliu. Ji sakė norinti daugiau sužinoti apie lietuvišką kultūrą, aplankyti savo prosenelių gimtinę.

Ohio didžiausias dienraštis „Cleveland Plain Dealer“, daugelį metų gyręs A. Smetonos tobulą „pianistinę laikyseną“, jo tikrai įspūdingą „techninio atlikimo sklandumą“, gruodžio 7 d. paskelbtame International Keyboard Institute ir Festival New York vadovo Jerome Rose nekrologe lietuvį apibūdino kaip aukštą, patrauklų vyrą su aristokratiška, autoritetinga laikysena. Rose rašo, kad A. Smetona buvo itin ryškus pianistas bei mokytojas, nuostabiai sugebėjęs perduoti muzikos meną klausytojui. Toks jo įvaizdis ir pasiliks mumyse.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. Rugpjūčio 14 d. – Smetoninės Prezidento Antano Smetonos gimtinėje
  2. V. Venckevičius. Smetona yra Smetona, ponai! Ne jums jį teisti

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Pastabos 2

  1. Vilmantas Rutkauskas says:
    9 metai ago

    Šiuokart, įvaizdis apie Anthony išlieka ir tame, kaip ir kokioje religijoje jis buvo PALAIDOTAS.

    Atsakyti
  2. velta says:
    9 metai ago

    G.Jankus: atėjo metas parvežti Lietuvon A.Smetonos palaikusKaunietis prozininkas ir dramaturgas Gediminas Jankus, ką tik išleidęs dramą „Kybartų aktai”, sako, kad Lietuvai, savo nepriklausomybę atkūrusiai daugiau nei prieš 20 metų, tikrai jau yra atėjęs metas parsivežti į Lietuvą savo Prezidento palaikus.
    Lietuvai, savo nepriklausomybę atkūrusiai daugiau nei prieš 20 metų, tikrai jau yra atėjęs metas parsivežti į Lietuvą savo Prezidento palaikus. istorineprezidentura.lt nuotr.
    Po tragiškos Prezidento Antano Smetonos žūties 1944-aisiais jo palaikai, kaip tuomet tikėta, Klyvlendo kapinėse buvo priglausti tik laikinai, iki Lietuva bus laisva. Ten jie ilsisi iki šiol.
    Naujoje šio rašytojo knygoje, kuri bus pristatoma Istorinėje prezidentūroje Kaune, per pagrindinių herojų -Prezidento Antano Smetonos ir buvusio pirmojo šalies Ministro Pirmininko Augustino Voldemaro dialogus, atskleidžiami dramatiški 1940 m. birželio 15-osios įvykiai.
    “Galbūt ši mano drama, paremta daugybe perskaitytų amžininkų liudijimų, memuarų, dokumentų, paskatins visuomenę atidžiau ir atsakingiau vertinti pirmojo Lietuvos Respublikos Prezidento Antanos Smetonos elgesį tragiškomis 1940 m. birželio dienomis, suabejoti dešimtmečiais brukamu niekinančiu, netgi karikatūrišku požiūriu į Antaną Smetoną.
    Jo apsisprendimas trauktis iš Lietuvos buvo nulemtas nenoro savo parašu palaidoti Lietuvos nepriklausomybę, ką buvo priversti padaryti tuometiniai Latvijos ir Estijos prezidentai, – sako knygos autorius G. Jankus. – Viliuosi, kad keičiantis visuomenės požiūriui, pagarbiau vertinant pirmojo nepriklausomos Lietuvos Prezidento atminimą, A. Smetonos palaikai kada nors bus sugrąžinti į Lietuvą. Juk toks metas jau atėjęs.”
    -“Jie nori mano vardu palaidoti Lietuvą”. Taip G. Jankaus dramoje “Kybartų aktai” sako Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona. Pažymėtina, jog šis kūrinys yra reikšmingas istorinėje nacionalinėje dramaturgijoje dėl gvildenamų visuomeninių vertybių prasmės, praeities ir dabarties aktualijų sąsajų, istorijos rekonstrukcijos kūrybos erdvėje. Jame atskleidžiama daug iki šiol nutylimų aplinkybių, keliami lemtingo apsisprendimo, atsakomybės prieš tautą ir istoriją, herojaus ir visuomenės konflikto klausimai visuotinai reikšmingų įvykių kontekste. Istoriniai faktai ir duomenys kūrybiškai įsilieja į dramos dialogus.
    „Dramos autoriui pavyko atlaikyti didžiulį faktologijos slėgį ir sutelkto blogio braižomos Lietuvos likimą atskleisti nuolat klausiant ir įsiklausant į atsakymus – nejaugi istorijos labirintuose ir aklavietėse yra vien teisieji ir neteisieji? Gedimino Jankaus kūryboje (ne tik dramaturgijoje) nėra postmodernizmui patrauklaus liguistumo, nužmogėjimo, fiziologinio natūralizmo, realistinio vienpusiškumo. Net tragiškiausiomis akimirkomis jo personažai suvokia savo vertę ir atsakomybę ne tik žmonėms, bet ir juose slypinčiai paslapčiai, neigiančiai mūsų laikinumą.
    Žiūrovui (skaitytojui), jau žinančiam, kas atsitiko tautoms, nustumtoms po tironų Stalino ir Hitlerio giljotina, atveriama galimybė suprasti tragedijos, prarijusios milijonus gyvybių, priežastis ir pasekmes,” – sako vienas pirmųjų “Kybartų aktų” skaitytojų ir vertintojų poetas Robertas Keturakis.

    Eltos inf.
    —

    Atsakyti

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

2022 06 28
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

2022 06 20
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

2022 06 20
Algis Petras Piskarskas (1942–2022) | Alkas.lt nuotr.

Mirė Lietuvos lazerių tėvas, prof. Algis Petras Piskarskas

2022 06 13
Irutė Švedienė (1946-2022) | Alkas.lt koliažas

Mirė geografė Irutė Švedienė

2022 06 13
Vytautas Landsbergis ir Algirdas Brazauskas 1990 m. kovo mėn., Vilniuje | wikipedia.org, A. Sabaliausko nuotr.

V. Andriukaitis. Dar kartą apie tai, ar Landsbergis buvo valstybės vadovas

2022 06 10
Amžinybėn palydėta Albina Norkutė-Kairienė, Ramunė | LGGRTC, R. Kaminsko nuotr.

Amžinybėn palydėta Albina Norkutė-Kairienė, Ramunė

2022 06 09
Mirė Vladas Baltuškevičius | M. Kiaušaitės nuotr.

Mirė poetas, vertėjas Vladas Baltuškevičius

2022 06 06
etno

Kviečia Etno dienos Utenoje! 

2022 06 03
Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

Netekome garsaus meno, kultūros veikėjo, folkloristo ir dirigento Povilo Mataičio (video)

2022 06 03
Rodyti daugiau

Naujienos

Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
Lietuvoje

Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?

2022 06 29
Rusijos invazija. Karas Ukrainoje
Ukrainos balsas

Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03

2022 06 28
Stiprinamas Kaliningrado tranzito saugumas
Lietuvoje

Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

2022 06 28
Socialdemokratai: ministrės siūloma pertvarka neturi pavyzdžių pasaulyje
Lietuvoje

Priimtas naujas Bausmių vykdymo kodeksas

2022 06 28
Kanapės | zum.lt nuotr.
Lietuvoje

Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

2022 06 28
J. Skirius. Lietuvos valstybės skola dabar ir prieškaryje: trumpa apžvalga
Lietuvoje

Svarbu dirbantiems lauke ir važinėjantiems

2022 06 28
Specialiųjų tyrimų tarnyba | stt.lt nuotr.
Lietuvoje

Patvirtinta Nacionalinė korupcijos darbotvarkė

2022 06 28
Ingrida Šimonytė | Alkas.lt, A. Sartanavičiaus nuotr.
Lietuvoje

Nuolat saugomas bus tik Prezidentas

2022 06 28


SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • nuomonė apie „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Darbo sąlygos per karščius. Ką žinoti?
  • Rusijos ir Baltarusijos invazija. Padėties apžvalga 2022 06 28 12:03
  • „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Nepaprastoji padėtis pratęsta iki rugsėjo 15 d.

Skaitomiausi straipsniai

  • T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą? peržiūrėta: 1806; komentarų: 48
  • Klaipėdoje lauks išskirtinės Lauksnos ir Joninės peržiūrėta: 997; komentarų: 0
  • Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

    peržiūrėta: 880; komentarų: 1
  • M. Kundrotas. A. Rudomanskis įrodinėja Z. Šličytės teisumą? peržiūrėta: 751; komentarų: 7
  • K. Garšva. Šalčininkų ir Vilniaus rajonuose diskriminuojami lietuviškų gimnazijų mokiniai peržiūrėta: 619; komentarų: 8
  • Kviečiama paminėti Birželio sukilimą: Kai valdžia griauna istorinę atmintį, tik pati visuomenė gali ją atkurti! peržiūrėta: 599; komentarų: 9

Artimiausi renginiai

  1. Tradicinių šokių stovykla ŠAKIŲ r.

    2022-08-03 08:00 - 2022-08-07 17:00

Žiūrėti visus Renginiai

Kiti Straipsniai

Mirė žymus Lietuvos istorikas Algis Povilas Kasperavičius

by Tomas Baranauskas
2022 06 28
0
Algis Kasperavičius | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Liūdna žinia pasiekė mus vakar. 2022 m. birželio 27 d., eidamas 81 metus, mirė žinomas Lietuvos istorikas, Vilniaus universiteto Istorijos...

Skaityti toliau

Mirė Lietuviško kino ir teatro legenda, Sąjūdžio iniciatyvinės grupės narys – Regimantas Adomaitis Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
1
Mirė Regimantas Adomaitis | wikipedia.org nuotr.

Birželio 20 d., eidamas 86-uosius metus mirė legendinis Lietuvos kino ir teatro aktorius Regimantas Adomaitis.

Skaityti toliau

Mirė istorikas, profesorius Jonas Aničas Papildyta

by Jonas Vaiškūnas
2022 06 20
0
mirė Jonas Aničas | LEU nuotr.

Birželio 19 d. eidamas 95-uosius metus, mirė buvęs Vilniaus pedagoginio instituto (VPI) rektorius, Vileišių, Bobelių, Yčų šeimų bibliografas, istorikas, prof....

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • nuomonė apie „Aktualioji istorija“: Baltarusių ir ukrainiečių takoskyros Respublikoje
  • Kada išmoksite lietuvių kalbą? apie Ar sunku įdiegti galinio vaizdo kamerą?
  • Nuorodos apie M. Kundrotas. Sužvėrėjimo paslaptis
  • Klausimėlis apie Seimas ėmėsi svarstyti kanapių klausimą
  • NUORODOS apie T. Baranauskas. Ar Rusijai gali būti naudinga pulti Lietuvą?

Kitas straipsnis
Trijų Karalių dieną bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“

Trijų Karalių dieną bus paskelbti metų geriausi liaudies menininkai ir įteikti „Aukso vainikai“

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

rašto darbai | Greitos skyrybos internetu – skyrybų advokatai | Siuskpigiau.lt siuntos Lietuvoje | Pramogų, grožio, sveikatingumo pasiūlymai | irigatorius | vitamino c serumas | oro drekintuvas | HiMountains | iddo.lt modernūs stalai | kūno kremai | August.lt - valymo įrenginiai | fs22 mods | https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | Automobilių nuoma | drogas.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai