Kaune paminėtos prezidento A. Smetonos 140-osios gimimo metinės (nuotraukos) (7)

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Prezidento A. Smetonos 140-ųjų metinių minėjime kalba dr. Romas Batūra | kaunas.lt nuotr.

Rugpjūčio 8 d. Istorinės Lietuvos prezidentūros sodelyje, kur puikuojasi trijų prezidentų – Antano Smetonos, Aleksandro Stulginskio ir Kazio Griniaus – skulptūros, įvyko tradicinis pirmojo ir paskutiniojo Lietuvos prezidento A. Smetonos gimimo metinių minėjimas.

Minėjime dalyvavo miesto meras Andrius Kupčinskas, jo pavaduotojas Vasilijus Popovas, rašytojas Gediminas Jankus, parašęs dramą apie A. Smetoną „Kybartų aktai“, savivaldybės administracijos atstovai, Seimo narys Arimantas Dumčius, Lietuvos Sąjūdžio Kauno skyriaus, Šaulių sąjungos, nevyriausybinių organizacijų ir visuomenės atstovai.

„Sveikinu visus, susirinkusius į A. Smetonos jubiliejinį 140-ųjų metinių minėjimą. Istorija mūsų nelepino, nuo viduramžių iki šių dienų teko kovoti, rūpintis Tėvynės saugumu, likimu ir ateitimi. Šioje srityje dideli nuopelnai priklauso A. Smetonai. Tarpukaryje per 20 metų buvo daug padaryta Lietuvai ir lietuviškumo skiepijimui. Dabar turime pasirūpinti, kad prezidento A. Smetonos palaikai būtų parvežti į Lietuvą ir palaidoti Prisikėlimo bažnyčios panteone. A. Smetonos patriotizmas ir veikla turi būti pavyzdys mums šiomis dienomis, nes įvykiai kaimyninėje šalyje rodo, jog turime būti budrūs”, – kalbėjo meras A. Kupčinskas.

Minėjimo pradžioje buvo sugiedotas valstybės himnas, prie paminklo padėta gėlių. A. Smetonos biografijos faktus perskaitė renginio vedėjas Vilius Kaminskas. Jis akcentavo, kad būsimasis prezidentas augo gausioje ir neturtingoje šeimoje. Tėvai vaikus pratino prie darbo, visus stengėsi išmokslinti. Vaikystėje būsimasis prezidentas pasireiškė įvairiais gabumais, mėgo piešti, lipdyti iš molio, bandė groti. Vėliau išryškėjo gabumai matematikai, kalbai. Jis mokėsi Mintaujos gimnazijoje, Peterburgo universitete studijavo teisę. Iš gimnazijos buvo pašalintas už atsisakymą melstis rusų kalba, o iš universiteto – už lietuvybės skleidimą. A. Smetona platino uždraustą lietuvišką spaudą, redagavo įvairius spaudos leidinius, įsijungė į politinę veiklą, tapo Vasario 16-osios signataru.

Minėjimo metu kalbėjo istorikas dr. Romas Batūra, LR Seimo narys Arimantas Dumčius ir Lietuvos sąjūdžio Kauno skyriaus pirmininkas Raimundas Kaminskas. R. Batūra akcentavo, kad A. Smetona 20 a. pradžioje buvo ryškus politinis veikėjas, rūpinęsis kad Lietuva būtų atkurta etninių žemių ribose, o Vilnius būtų valstybės centras.

A. Dumčius pabrėžė, kad A. Smetona buvo autokratinės, stiprios valdžios šalininkas, kad jo laikais Lietuvos kultūra, politika ir ekonomika buvo nukreipta į Vakarus. R. Kaminskas pažymėjo, kad A. Smetonos atminimas Kaune įamžintas, tačiau dar yra vietų, kurias vienaip ar kitaip reikia pažymėti – tai vietos, kur prezidentas ir jo šeimos nariai gyveno, įstaigos, kurių atidaryme jis dalyvavo.

Minėjimo metu A. Smetonos pamėgtas liaudies dainas dainavo VDU Muzikos akademijos studentas Osvaldas Petraška, eiles deklamavo A. Smetonos gimnazijos mokinys Vėjas Marčenkovas. A. Smetonos 140-ųjų gimimo metinių minėjimai taip pat vyks Kauno bibliotekose ir kultūros įstaigose, o rugpjūčio 10-ąją – Palangoje, prie A. Smetonos sodinto ąžuolo.

Kategorijos: Istorija, Kultūra, Naujienos, Užsienyje, Visi įrašai, Visuomenė, Žmonės | Žymos: , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *