Mūšos tyrelio pelkėje bus įrengtas pažintinis takas (0)

Mūšos tyrelio pelkė | vstt.lt nuotr.

Žagarės regioniniame parke Mūšos tyrelio draustinyje pradėti medinio 7,5 km ilgio pažintinio tako įrengimo darbai. Takas prasideda nuo pelkės prieigų ir ves aplink vienintelį natūralų Joniškio rajone Miknaičių ežerą.

Keliaujant šiuo taku bus galima pamatyti vieną iš Žagarės regioninio parko gamtos paveldo objektų – Tyrelio mitologinį akmenį bei 1945–46 m. buvusią partizanų stovyklavietę, kurios vietoje šiuo metu yra paminklinis akmuo. Tako pradžioje bus įrengta pavėsinė, apžvalgos bokštas, informaciniai stendai.

Pagrindinis Mūšos tyrelio pažintinio tako įrengimo projekto tikslas – apsaugoti nuo išnykimo unikalias draustinio gamtines vertybes. Nutiesus pažintinį taką lankytojai bus nukreipiami atitinkama linkme, o bet kur vaikščioti bus draudžiama.

Mūšos tyrelio telmologinis draustinis įsteigtas siekiant išsaugoti Mūšos tyrelio aukštapelkės dalį ir apypelkio miškus. Šį sudėtingą gamtinį kompleksą, kurio  plotas 1476 ha, sudaro didelė aukštapelkė, tarpinio tipo pelkės, žemapelkė, durpynai ir šlapi miškai. Pelkės pietinėje dalyje prasideda Mūšos ir Juodupio upės, rytinėje dalyje telkšo vienintelis Joniškio rajone natūralus Miknaičių ežeras (5,7 ha) ir daug mažų ežerėlių.

Draustinis įtrauktas į NATURA 2000 tinklo BAST ir PAST teritorijų sąrašą. Aukštapelkės didžiąją dalį sudaro gailiniai pušynai. Pietinėje aukštapelkės dalyje plyti tarpinio tipo pelkių plotai, kurioms savotišką aspektą suteikia reti nendrių sąžalynai. Sparčiai mažėjantys aukštapelkės plynės plotai yra rytinėje draustinio pusėje. Čia tarp kelių dešimčių nedidelių ežerokšnių yra paplitę baltasaidrynai.

Pažliugusiose plynės properšose yra susiformavę saugomos augalų bendrijos kimininio baltasaidryno fragmentai. Apypelkio miškuose vyrauja šlapi ir klampūs juodalksnynai. Saugomos augalų rūšys: baltijinė gegūnė ir siauralapė gegūnė aptinkamos tarpinio tipo pelkėse. Pelkę juosiančių griovių  šlaituose auga raktažolės pelenėlės, paprastoji tuklė, raudonoji gegūnė.

Pelkėje gyvena dirviniai sėjikai (Pluvialis apricaria), tikučiai (Tringa glareola), pilkosios gervės (Grus grus), tetervinai (Tetrao tetrik), apsistoja migruojantys baltakakčių (Anser albifrons) ir želmeninių (Anser žabalis) žąsų būriai. Nuo 2006 m. draustinyje stebima lūšis (Lynx lynx), sutinkamas vilkas (Canis lupus), baltasis kiškis (Lepus timinus).

Aptinkamos saugomos vabzdžių rūšys: pelkinis satyras (Oeneis jutta), baltmargė šaškytė (Euphydrias maturna), žalvarinis puošniažygis (Carabus nitens). Pelkinis satyras – reta, saugoma rūšis. Tai toliausiai į vakarus nutolęs šio reto drugio, įtraukto į Lietuvos raudonąją knygą poledynmečio relikto, paplitimo taškas Lietuvoje. Draustinyje gyvena 4 roplių rūšys. Raistuose gausiai sutinkama paprastoji angis, gyvavedis driežas.