Į Raudondvarį atkeliavo Lietuvos didikų herbai (1)

Gegužės 29 dieną 16 val. Raudondvario pilyje bus atidaryta paroda, kurią surengė Raudondvario dvaras kartu su Trakų istorijos muziejumi. Čia bus galima pamatyti daugiau kaip 100 senosios Lietuvos heraldikos pavyzdžių, atspindinčių kelių šimtmečių istorijos laikotarpį. Menėse eksponuojami siuvinėti, nukaldinti ir mediniai herbai. Čia taip pat bus galima pamatyti įvairiais simboliai papuoštų lėkščių, puodelių, spaudų, segių, kišeninių laikrodžių, atvirukų, kardų, taurių, maldaknygių, žemėlapių. Viena graviūra mena XVI a.

Europoje herbai paplito XII a. per kryžiaus karus iš riterių ženklų, žyminčių asmenį ir nuosavybę. Vėliau herbai pasidarė paveldimi ir pabrėžė privilegijuotą padėtį visuomenėje.Tikroji Lietuvos heraldika atsirado tik po krikšto, kai ginkluoti kariai ėmė ženklinti savo vėliavas, skydus, šalmus, apsiaustus. Vėliau linijinius, iš simbolių kilusius piešinius, imta rėminti skydo lauku, spalvinti.

Svarbi Lietuvos heraldikos paveldo dalis yra totorių tamgos. Vytauto laikais Lietuvoje apgyvendinti totoriai herbų nežinojo. Tačiau jie turėjo kitus ženklus, vadinamąsias tamgas, kurias vaizdavo antspauduose, monetose, jomis ženklino arklius, raguočius ir kitą turtą. Jos primena stilizuotus vartus, dvišakius ir kitas figūras.

Pirmieji kilmingų lietuvių herbai atsirado XIV a. pabaigoje. Didelę įtaką lietuviškajai heraldikai padarė lenkai. Pagal 1413 m. Horodlės sutartį 47 lietuvių bajorų šeimos gavo lenkiškus herbus. Su Lenkijos karaliaus Jogailos žinia Lietuvos didžiojo kunigaikščio Vytauto parinktoms 47 lietuvių bajorų katalikų šeimoms buvo suteikti lenkų šeimų herbai.

Pamažu susiformavo herbų grupė, kuria ir dabar didžiuojasi išlikę bajorų palikuonys. Bemaž visi herbai turėjo vardus.

1615 m. rugsėjo 2 d. Kauno vėliavininkas Jonas Dziavaltauskas, laiške Mikalojui Kiškai užsiminęs apie Raudondvario pilį, tikėtina, priklausė Trijų trimitų (Trąby) herbui. Šis lenkiškas herbas naudotas ir Lietuvos Didžiojoje kunigaikštystėje. Pirmą kartą paminėtas 1398 m. Žinomiausios šį herbą atstovavusios giminės – Radvilos, Narbutai, Astikai. Taip pat šį herbą naudojo dar 188 giminės. Skydo sidabriniame lauke – trys juodi trimitai, kiekvienas jų dekoruotas dviem aukso juostomis.

1652 m. dvarą iš Jono Eustachijaus Kosakovskio įsigijo J. Radvila. Pasakojama, kad pilies pamatus padėti įsakiusi pati Barbora Radvilaitė. Kosakovskiai priklausė Aklo varno (Ślepowron) herbui. Šio herbo skydo mėlyname lauke vaizduojama sidabro pasaga, vainikuota aukso kryžiumi. Ant jo – juodas varnas su aukso žiedu snape.

1662 m. dvarą iš Radvilų įsigijo Vorlovskiai, o XVIII a. antroje pusėje – Zabielos, priklausę Kirvio (Topor) herbui. Pirmą kartą jis paminėtas 1282 metai. Herbo skydo raudoname lauke – kirvis, geležte į dešinę. Šiam herbui priklausė daugiau kaip 630 bajorų giminių.

Raudondvario dvarą 1819 m. įsigijo Tiškevičiai. Ši giminė priklauso Lelivos herbui. Mėlyname herbinio skydo lauke auksinė šešiakampė žvaigždė, po ja auksinis pusmėnulis ragais į viršų. Virš skydo – šalmas, papuoštas septyniomis povo plunksnomis, ant jų – žvaigždė ir pusmėnulis. Pirmą kartą herbas paminėtas 1324 metais. Simboliu naudojosi 474 giminės.

Tarp Lietuvos kilmingųjų herbų randame ir šiek tiek kitataučių (indigenų) herbų. Tai dažniausiai į mūsų kraštą atsikėlusių ir gavusių pilietybę vokiečių, italų, vengrų, škotų, rusų herbai. Užsieniečių heraldika priėmė vietos tradicijas, bet didesnės įtakos lietuvių herbams neturėjo.

Norėdami pabrėžti savo nepriklausomybę ir laisvieji miestai pradėjo kurti savo herbus.  Lietuvos miestų heraldikos atgimimu galima laikyti 1966 m., kai prie Kultūros ministerijos buvo įkurta Respublikinė heraldikos komisija, pirmoji tokio pobūdžio institucija per visą Lietuvos valstybės gyvavimo laikotarpį.

Paroda „Senoji Lietuvos heraldika Raudondvario pilyje veiks nuo gegužės 29 d. iki spalio 1d.