Rusija įteikė nota Lietuvai ir vienašališkai nutraukė susitarimą (21)

Vladimiras Putinas | kremlin.ru nuotr.

Gegužės 5 d. Krašto apsaugos ministerija gavo Rusijos Federacijos notą, kuria informuojama, kad Rusija vienašališkai sustabdo 2001 m. pasirašyto dvišalio Lietuvos ir Rusijos susitarimo dėl papildomų pasitikėjimą ir saugumą stiprinančių priemonių galiojimą.

Tai dvišalis Lietuvos ir Rusijos susitarimas,  kuris buvo pasirašytas 2001 metais. Jis numatė, kad šalys keisis informacija apie savo karines pajėgas ir apsikeis abipusėmis karinėmis inspekcijomis.  Informacijos apsikeitimui buvo sutarta naudoti Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties (angl. santr. CFE), prie kurios Lietuva nėra prisijungusi, formatą, o inspekcijas vykdyti pagal ESBO Vienos dokumento sąlygas. Iš Rusijos pusės šis susitarimas buvo taikomas jos pajėgoms Kaliningrade.

2001 m. Lietuvos ir Rusijos susitarimas (pasikeitimo notomis forma), kurio pagrindu kasmet buvo organizuojama po vieną papildomą Rusijos ginkluotės kontrolierių vertinamąjį vizitą į Lietuvoje dislokuotus karinius dalinius ir Lietuvos ginkluotės kontrolierių vertinamąjį vizitą į Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje dislokuotus karinius dalinius.  Taip pat šiuo susitarimu buvo sutarta kasmet keistis informacija apie karines pajėgas Rusijos Federacijos Kaliningrado srityje ir Lietuvos Respublikoje pagal Įprastinės ginkluotės Europoje sutarties nuostatas, nors Lietuva nėra sutarties dalyvė.

Apsikeitimas informacija nuo 2001 m. vyko sklandžiai, tačiau 2007 m. Rusijos Federacijai  suspendavus savo dalyvavimą CFE sutartyje, Rusija sustabdė keitimąsi karine informacija su Lietuva.

Iš Rusijos Federacijos gauta nota Lietuva buvo informuota apie antrosios susitarimo dalies, ir tuo būdu viso susitarimo, sustabdymą. Šio susitarimo galiojimas buvo neterminuotas iki tol, kol viena iš šalių iš anksto informuos apie susitarimo sustabdymą.

Praėjusiais metais vertinamieji vizitai buvo atlikti iš abiejų pusių. Šiais metais vertinamieji vizitai nevyko, nes pagal susitarimą jie rengiami antrajame metų pusmetyje.

Lietuva laikėsi visų šio susitarimo sąlygų ir nesuteikė jokio preteksto tokiam Rusijos veiksmui. Šis Rusijos veiksmas rodo Rusijos nenorą užtikrinti tarpusavio pasitikėjimą ir gali būti laikomas dar vienu žingsniu į tarpusavio pasitikėjimo ir saugumo sistemos Europoje griovimą.

Rusijos sprendimas stabdyti susitarimą dėl keitimosi informacija apie karines pajėgas mažina tarpusavio pasitikėjimą ir rodo Maskvos nenorą konstruktyviai bendradarbiauti, pirmadienį spaudos agentūrai BNS pareiškė Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius.

Ministras BNS sakė apgailestaujantis dėl tokio Maskvos sprendimo, bet pridūrė, kad Lietuva turės galimybių kitais būdais gauti reikiamą informaciją apie situaciją Karaliaučiaus krašte.