Z. Vaišvila: Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus? (tiesioginė transliacija, video) (32)

Zigmas Vaišvila | Alkas.lt nuotr.

Gegužės 5 d. 13 val. signataras Zigmas Vaišvila Seimo spaudos konferencijų salėje surengė spaudos konferenciją „Ar teismas stabdys Prezidento rinkimus?“

Nepriklausomybės atkūrimo Akto signataras Zigmas Vaišvila š.m. kovo 6 d. kreipėsi į Vyriausiąją rinkimų komisiją (VRK) dėl Prezidentės Dalios Grybauskaitės, siekiančios dalyvauti gegužės 11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose, VRK pateiktų, pasak signataro, žinomai melagingų duomenų apie save, taip pat dėl kandidatų anketų papildymo klausimu dėl jų bendradarbiavimo su TSRS (Rusijos) specialiąja tarnyba GRU.

VRK vilkino priimti sprendimą dėl šio Z. Vaišvilos prašymo, klausimas atsidūrė Vilniaus apygardos administraciniame teisme. Teismas 2014-04-18 nutartimi šį skundą priėmė nagrinėjimui, tačiau atsisakė taikyti užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba atitinkamų aplinkybių pagal 2014-03-06 Z.Vaišvilos prašymą pašalinimo uždrausti VRK atlikti bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014-05-11 d. Respublikos Prezidento rinkimuose.

Dėl šios teismo nutarties atsisakyti taikyti užtikrinimo priemones Z. Vaišvila teismui pateikė atskirąjį skundą.

„Jau šioje proceso stadijoje Vilniaus apygardos administracinis teismas padarė išvadą, kad ir po rinkimų VRK galės spręsti klausimą dėl išrinkto Prezidento pareigų teisėtumo. Tokiu būdu teismas faktiškai ne tik pripažino prašomų taikyti užtikrinimo priemonių pagrįstumą, bet ir tai, kad šio skundo tenkinimas teisme gali turėti įtakos kandidatų tinkamumui būti išrinktais Respublikos Prezidentu“, – teigė signataras Z.Vaišvila.

Prieš spaudos konferenciją žiniasklaidai išplatintame pranešime Z. Vaišvila skelbė spaudos konferencijoje pasisakysiantis dėl VRK ir Prezidentės D. Grybauskaitės veiksmų, kurie gali sustabdyti ar sužlugdyti Respublikos Prezidento rinkimus, taip pat viešai kreipsiasis į kandidatus, kviesdamas juos pačius atlikti veiksmus, kuriuos įpareigoti kandidatus atlikti vengia VRK.

Tiesioginę spaudos konferencijos transliaciją iš Seimo galima buvo stebėti ČIA arba ČIA.

Vykstant spaudos konferencijai jos dalyviams galima buvo internetu pateikti klausimus. Nuoroda į klausimų uždavimo sistema (veikė spaudos konferencijos metu) ČIA. (Alkas.lt apgailestauta, kad klausimų uždavimo sistema lrs.lt portale dėl nežinomų priežasčių šį kartą buvo neveiksni).

Bus paskelbtas spaudos konferencijos tiesioginės transliacijos iš Seimo vaizdo įrašas:

Skelbiame 2014-05-05 d. signataro Zigmo Vaišvilos spaudos konferencijoje Seime perskaitytą pranešimą:

Z.Vaišvila. Ar teismas  stabdys Prezidento rinkimus?

Dalia Grybauskaitė, siekdama dalyvauti šių metų Respublikos Prezidento rinkimuose, pateikė VRK žinomai melagingus duomenis apie save – tariamai buvusi savarankiškos LKP, o ne LKP ant TSKP platformos nare, kurioje ji liko ir po savarankiškos LKP atsiskyrimo iškart pakilo karjeros laiptais – tapo perversmininkų prieš Lietuvą štabu tapusios TSKP CK Vilniaus aukštosios partinės mokyklos moksline sekretore. D. Grybauskaitė VRK pateikė ir žinomai melagingus duomenis, jog Džordžtauno universiteto (JAV) kursuose ji tariamai buvo ne 1991 m., o 1992 m., kai jau dirbo nepriklausomos Lietuvos valdžios struktūrose. Šį melą patvirtina JAV reikalų patikėtinio D. Leaderio ataskaita iš Vilniaus apie prezidentės D. Grybauskaitės pirmosios kadencijos pirmuosius šešis mėnesius. VRK pirmininkas Z. Vaigauskas kovo 3 d. interviu tinklalapiui ekspertai.eu,  atsakydamas į klausimą dėl D. Grybauskaitės pateiktų melagingų duomenų, patvirtino („VRK pirmininkas Z. Vaigauskas: anketoje į prezidentus negalima nurodyti neteisingų duomenų“), kad asmuo, norintis tapti pretendentu į kandidatus dalyvauti rinkimuose, neturi teisės teikti melagingą informaciją apie save.

Kovo 6 d. prašymu kreipiausi į VRK, prašydamas dėl tokių D. Grybauskaitės veikų atlikti įstatymo nustatytus veiksmus, analogiškus tiems, kurie atliekami, kandidatui pateikus melagingus duomenis apie bendradarbiavimą su užsienio specialiosiomis tarnybomis. Taip pat VRK prašiau papildyti kandidatų anketas klausimu dėl bendradarbiavimo su viena pagrindinių TSRS specialiųjų tarnybų – Tarybinės armijos Generalinio štabo vyriausiąja žvalgybos valdyba (GRU), dėl bendradarbiavimo su kuria, nesuprantama kodėl, informaciją pateikti kandidatai neprivalo. Ukrainos saugumo tarnyba viešai paskelbė, kad provokacijas prieš Ukrainą organizuoja būtent Rusijos GRU, kurios kariškius jie sulaikė.

Kodėl tai „nerūpi“ ir didžiam Rusijos piktų kėslų atskleidėjui Vytautui Landsbergiui?

Tačiau VRK dirbtinai vilkino šių klausimų sprendimą, kandidatais dalyvauti Prezidento rinkimuose įregistravo D. Grybauskaitę ir kitus pretendentus. 2009 m. Prezidento rinkimų kampanijos metu VRK nebuvo taip įsidrąsinusi ignoruoti D. Grybauskaitei nepalankių klausimų nagrinėjimą – mano prašymą dėl kandidačių į Respublikos Prezidentus K. D. Prunskienės ir D. Grybauskaitės išregistravimo iš kandidatų dėl galimo jų bendradarbiavimo su TSRS specialiosiomis tarnybomis VRK bent formaliai išnagrinėjo ir paskubom jį atmetė 2009-05-07 VRK sprendimu Nr.147.

Dėl šių metų VRK neveikimo balandžio 7 d. kreipiausi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą, kuris atsisakė priimti mano skundą. Mat nesu kurio nors kandidato patikėtinis. Tačiau teismas nevertino to, kad skundą teikiau ir kaip signataras, remdamasis specialiu signataro statuso įstatymu.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo siūlymu dėl šio VRK neveikimo kreipiausi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, kuris skundą nagrinėjimui priėmė, tačiau 2014-04-18 nutartimi atsisakė taikyti užtikrinimo priemones – iki teismo sprendimo įsiteisėjimo arba atitinkamų aplinkybių pagal 2014-03-06 Z.Vaišvilos prašymą VRK pašalinimo (nurodytų veiksmų atlikimo VRK ar pačių kandidatų iniciatyva – D. Grybauskaitės biografijos duomenų anketoje ištaisymo ar bet kurio kandidatų raštiškos informacijos pateikimo dėl jų galimo bendradarbiavimo su TSRS GRU) uždrausti VRK atlikti bet kokius tolimesnius veiksmus, susijusius su atitinkamų kandidatų dalyvavimu 2014-05-11 Respublikos Prezidento rinkimuose.

Dėl šios teismo nutarties, kuria atsisakyta taikyti užtikrinimo priemones, gegužės 5 d. pateikiau atskirąjį skundą, kurį per 3 dienas gali išnagrinėti pats Vilniaus apygardos administracinis teismas arba perduoti jį Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui. Tačiau bene reikšmingiausias dalykas, kurį skundžiama  nutartimi nustatė Vilniaus apygardos administracinis teismas, yra tai, kad teismas, įsigilinęs į mano prašymo turinį, nustatė, jog ir po Respublikos Prezidento rinkimų VRK galės spręsti šį klausimą ir dėl išrinkto Prezidento pareigų teisėtumo. Tokiu būdu teismas ne tik pripažino prašomų užtikrinimo priemonių pagrįstumą, bet ir tai, kad skundo tenkinimas gali turėti įtakos kandidatų tinkamumui būti išrinktais Respublikos Prezidentu.

Tokiu būdu jau šioje teismo proceso stadijoje paaiškėjo, kokias pasekmes gali sukelti toks neatsakingas VRK elgesys – sužlugdyti Respublikos Prezidento rinkimus arba jiems įvykus sužinoti, kad kandidatas ar kandidatė galėjo tapti Respublikos Prezidentu neteisėtai. VRK, privalanti užtikrinti rinkėjų teisę žinoti tiesą apie rinkimuose dalyvaujančius asmenis, nevykdo savo pareigų ir tuo faktiškai žlugdo šiuos rinkimus. Dėl tokio neatsakingo VRK elgesio, vertintino kaip galimai nusikalstamas neveikimas ar piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi, valstybė gali patirti ir finansinius nuostolius, jei dėl to tektų organizuoti pakartotinius rinkimus. VRK privalo padėti rinkėjams užtikrinti jų teisę tinkamai dalyvauti šiuose rinkimuose, pateikiant jiems teisingą esminę informaciją apie renkamus asmenis.

Lygiai taip pat vertintinas ir neatsakingas Prezidentės D. Grybauskaitės elgesys. Demokratinės valstybės įstatymai ir VRK veiksmai negali kurti precedento kandidatui į šias pareigas ir tuo labiau valstybės vadovui teikti VRK akivaizdžiai melagingus duomenis apie save, ką patvirtino ir pati D. Grybauskaitė – 2009 m. Respublikos Prezidento rinkimų pretendento į kandidatus anketoje ji nurodė priešingus duomenis apie save, paneigiančius jos 2014 m. VRK pateiktus duomenis. Nepataisius šių duomenų, rinkėjai bus priversti vadovautis VRK oficialiai skelbiama žinomai melaginga D. Grybauskaitės pateikta informacija, tiesiogiai susijusia su šios kandidatės lojalumu ar nelojalumu 1990 m. kovo 11 d. atkurtai Lietuvos Respublikai.

Kodėl leidžiame taip tyčiotis iš mūsų visų ir mūsų valstybės, jos įstatymų?

Žinant, kad Prezidentės D. Grybauskaitės sąžinė leidžia jai net vykdant Prezidento pareigas keisti savo oficialią biografiją (2013 m. balandžio 26 d. tai padaryta dar kartą net www.president.lt svetainėje) ir nepaaiškinti šio neteisėto ir nesąžiningo elgesio priežasčių, kreipiuosi į kandidatę Dalią Grybauskaitę, kviesdamas ją ištaisyti VRK neveikimą jos atžvilgiu ir iki Prezidento rinkimų pačiai viešai paskelbti, kada – 2009 m. ar 2014 m. ji VRK pateikė teisingus duomenis apie save, kada melagingus, nes šie duomenys patys vieni kitus paneigia.

Kreipiuosi ir į visus 2014 m. Respublikos Prezidento rinkimų kandidatus, kviesdamas juos be VRK iniciatyvos patiems raštu pateikti VRK duomenis apie jų bendradarbiavimą ar nebendradarbiavimą su TSRS (Rusijos) GRU ir viešai apie tai paskelbti.

Skaitau replikas, kad kreipimasis į teismą yra beviltiškas dalykas. Atsakau į jas. Ar būtų geriau, jei į teismą nebūtų kreipęsi V. Giržadas ir V. Gailius, o konkretūs teisėjai valstybės vardu nebūtų pripažinę jų atleidimų iš darbo neteisėtais? Ar būtų geriau, jei Vilniaus apygardos prokuratūra nebūtų pradėjusi ikiteisminio tyrimo dėl Snoro banko bankroto administratoriaus veikų? Ar būtų geriau, jei Generalinės prokuratūros prokuroras Gintas Ivanauskas būtų „užkonservavęs“ ikiteisminį tyrimą dėl valstybės paslapties atskleidimo, kas nutiko su paslapties apie pasiruošimus perimti šį banką nutekinimu? Byla į teismą keliauja kol kas su viena įtariamąja – Prezidentės vyriausiąja patarėja D. Ulbinaite. Tačiau, akivaizdu, kad D. Grybauskaitei nelaimėjus rinkimų, ji keliautų ten pat su jos „pakišta“ D. Ulbinaite? Ar būtų geriau, jei Vilniaus apylinkės prokuratūra nebūtų kreipusis dėl Generalinio prokuroro neliečiamybės panaikinimo, o prokuratūros sistema ir toliau būtų diskredituojama bei nurodinėjama, kaip jai elgtis?

Veiksmas po veiksmo artėjame prie kritinės ribos, kada šis išpūstas tuščias Prezidentės burbulas sprogs.  Todėl visi darykime, ką galime. Kad ir mažą, bet konkretų veiksmą ar darbą ta kryptimi, o kaip rinkėjai, į Respublikos Prezidento rinkimus eikime, mąstydami apie valstybę be melo, nes tik tai gali apginti mus, Lietuvos piliečius.