Kovo 24 d. Seime vyko Seimo ir Valstybinės kalbos komisijos surengta konferencija „Valstybinės kalbos politika: įžvalgos ir gairės“.
Konferencijos dalyvius sveikino Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkė Audronė Pitrėnienė. Po jos kalbėjo Valstybinės kalbos komisijos (VLKK) pirmininkė Daiva Vaišnienė. Ji apžvelgė valstybinės kalbos vystymosi kelią, nurodė jos plėtojimo kryptis.
Estų kalbos tarybos pirmininkė Birutė Klaas–Lang gražia taisyklinga lietuvių kalba, kurios ji sakė išmokusi iš tėvų, pristatė estų kalbos politikos gaires per pastaruosius dešimt metų.
Latvijos valstybinės kalbos centro direktoriaus pavaduotojas Agris Timuška aptarė apie latvių valstybinės kalbos problemos ir perspektyvas.
Danų kalbos tarybos pirmininkė Sabina Kišmejer–Andersen (Sabine Kirchmeier–Andersen) pristatė kalbos politika Danijoje ir kitose šiaurės šalyse.
Prancūzų kalbos ir Prancūzijos kalbų generalinės delegacijos pirmininko pavaduotojas Žanas Fransua Baldi (Jean-François Baldi) kalbėjo apie prancūzų kalbos politika globalizacijos kontekste. Jis pabrėžė, kad Prancūzijoje kasmet sukuriama apie 300 naujų terminų, kuriuos yra privalu vartoti valstybinėse institucijose. Prancūzų kalba, pabrėžė Ž. F. Baldi, yra Prancūzijos paveldo dalis, todėl privalo būti įvairiais būdais saugoma.
Vilniaus universiteto docentė, Valstybinės kalbos komisijos narė Irena Smetonienė skaitė pranešimą „Lietuvių kalbos planavimo pradžia: patirtys ir pamokos“.
Lietuvių kalbos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja Rita Miliūnaitė pasisakė apie kalbos prestižą kaip kalbos politikos objektą.
Lietuvos edukologijos universiteto docentė Lina Murinienė perskaitė pranešimą „Lietuvių kalbos vartosenos pokyčiai Europos Sąjungos kontekste“, o Vilniaus universiteto prof. Meilutė Ramonienė kalbėjo tema „Lietuvių kalba Lietuvos miestuose ir išeivijoje“.
Žiūrėkite 2-jų dalių konferencijos tiesioginės transliacijos vaizdo įrašus (lrs.lt video medžiaga):
1 dalis:
2 dalis:
