Dešimtą kartą paminėtos „Širdies dienos Seime“ (0)

A.Bardauskaitės nuotr.

A.Bardauskaitės nuotr.

Balandžio 9 dieną Seime Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos nario prof. Arimanto Dumčiaus iniciatyva jau 10 metus iš eilės vyko „Širdies dienos Seime“ renginiai. Seimo spaudos konferencijų salėje surengta konferencija, kurioje kalbėta apie sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą, ligonių srautų valdymą – klasterio įdiegimą Lietuvoje, kardiologijos ir kardiochirurgijos poreikį dabartinėje visuomenėje.

Prieš prasidedant renginiams buvo surengta spaudos konferencija, kurioje dalyvavo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslės chirurgijos klinikos vadovas prof. dr. Rimantas Benetis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto kardiologijos klinikų mokslininkas prof. Rimvydas Šlapikas, docentė, mokslų daktarė, LSMU Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja Olivija Gustienė ir sveikatos politikos ekspertas Juozas Dapšauskas.

Seimo narys prof. A. Dumčius atkreipė dėmesį, kad mirtingumas nuo širdies kraujagyslių ligų Lietuvoje išlieka vis dar didelis ir ženkliai atsilieka nuo Europos sąjungos rodiklių, nors turima įranga ir medikai – vieni geriausių. Seimo narys atkreipia dėmesį, jog to nepakanka ir reikia labiau koordinuoto darbo, kad pagalba ligoniui būtų suteikta kuo greičiau. „Šiandien bus kalbama apie klasterių sistemą, jos atgaivinimą, kad ligonis kuo skubiau gautų reikiamą pagalbą, siunčiant jį į kvalifikuotų gydytojų rankas, įstaigą, turinčią reikiamą įrangą. Šiais metais ši akcija skirta atkreipti dėmesį į klasterių sistemą, kuri ypač svarbi teikiant skubią medicininę pagalbą miokardo infarkto atveju“, – teigia A. Dumčius.

Kaip pažymėjo prof. Rimvydas Šlapikas, 56 proc. žmonių miršta nuo širdies kraujagyslių ligų. Jis atkreipia dėmesį, kad širdies ligas galima skirtyti į kelias fazes: lėtinės ir simptominės. Jų metu laikas nėra toks gyvybiškai svarbus – tai daugiau profilaktikos, tam tikrų intervencijų stadija. Laikas labai svarbus trečiosios – ūminės – fazės metu, kuomet pagalbos suteikimui yra svarbios pačios pirmosios valandos. Taigi profesorius atkreipė dėmesį, kad klasterių sistema ir būtų ta, kuri padėtų per tas kelias svarbiausias valandas ligonį pristatyti į atitinkamą pagalbos centrą.

Prof. dr. Rimantas Benetis sakė, kad kardiochirurgija – tai valstybės stiprybės ir brangumo rodiklis, kadangi ši specialybė yra labai brangi, medikai ruošiami ilgus metus, o visas gydymas nuo šių ligų labai brangiai kainuoja. Kaip teigė profesorius, viena širdies persodinimo operacija kainuoja 300 tūkst. Lt. „Labai svarbus valstybės požiūris, kaip tie klasteriai bus paskirstyti, kiek reikės medikų, ar bus suteikta reikiama įranga. Tai lems ir biudžetas. Klasterį galima įvardinti kaip bendradarbiavimo formą tarp medikų. Tai komandinis darbas, kuris svarbus padedant pacientui, siekiant išvengti didesnių sveikatos problemų“, – mano prof. dr. Rimantas Benetis.

LSMU Kauno klinikų Kardiologijos skyriaus vedėja Olivija Gustienė atkreipė dėmesį, kad širdies kraujagyslių ligomis serga vis naujesnio amžiaus žmonės. Pasak jos, gydytojai turi informuoti visuomenę apie šias ligas, kad būtų laiku užkirtas kelias pasekmėms. O. Gustienė pritarė kolegų nuomonei, jog klasterių sistema yra labai reikalinga, siekiant užtikrinti tinkamą ir greitą pagalbą, ypač miokardo infarkto atveju.

Sveikatos politikos ekspertas Juozas Dapšauskas pažymėjo, kad sveikata nuo medicinos priklauso tik 10 proc., visa kita yra pačių žmonių indėlis į savo sveikatą. J. Dapšauskas piktinosi, jog valstybė labai mažai dėmesio skiria prevencinėms programoms, kurios užkirstų kelią įvairioms ligoms. „Tikėjomės, kad situacija pasikeis, nes pernai metai buvo paskelbti sveikatingumo metais, tačiau valstybė neskyrė tam nė lito. Kai tokia situacija, didžiulius pinigus reikės skirti gydymui. Seime svarstoma Lietuvos sveikatos programa 10 metų. Viena tokių programų jau patyrė fiasko. Naujoje sveikatos programoje vėl matome nenorą nieko keisti, jei sveikatingumui numatome skirti 2 proc. nuo viso sveikatos biudžeto – du kartus daugiau nei praėjusioje programoje, bet tai iš esmės – labai mažai. Tačiau, Pasaulio banko duomenimis, 1 JAV doleris, skiriamas sveikatingumui, sutaupo 24 JAV dolerius, kurių nebereikia skirti gydymui“, – sakė J. Dapšauskas.

Spaudos konferencijos dalyviai teigė, kad visų pirma reikia skirti daugiau lėšų prevencinėms priemonėms, skatinti pačius žmonės rūpintis savo sveikata. Tai ypač aktualu širdies kraujagyslių ligų prevencijai, tuomet mažiau pinigų reikėtų skirti pasekmėms –  širdies ligų gydymui.

Po spaudos konferencijos dalyviai buvo pakviesti į konferenciją, kurioje pranešimus skaitė prof. habil. dr. R. Žaliūnas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto rektorius, kardiologijos klinikos vadovas ir prof. dr. R. Benetis, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovas.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: