Ketvirtadienis, 2 vasario, 2023
  • Saulės arkliukai
    • Diskusijos
    • Gyvoji tradicija
    • Etninės kultūros paveldas
    • Kultūros teorijų labirintai
    • Iš mokslo tyrimų
    • Ugdytojai ir ugdytiniai
    • Profesijos
    • Subkultūros
    • Kitos kultūros
    • Kūryba
    • Mes skaitome knygas
    • Margos pievos: renginiai
    • Keliauk lėtai: tėvynės pažinimas
    • Praktiniai patarimai
    • Iš mados istorijos
    • Mados tinklarastininkas
    • Fotogalerijos
    • Redakcija
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
Alkas.lt
Advertisement
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai
No Result
View All Result
Alkas.lt
No Result
View All Result

Pradžia Gamta ir žmogus

Lietuviška pirtis senovėje buvo svarbiausias statinys visame ūkyje

Nijolė Baronienė, www.valstietis.lt
2014 04 13 09:10
0
Lietuviška pirtis senovėje buvo svarbiausias statinys visame ūkyje
LPBD archyvo nuotr.
LPBD archyvo nuotr.

Viso pasaulio tautos naudojasi pirtimis nuo neatmenamų laikų. Manoma, kad garo pirčių idėją mūsų protėviams „pašnibždėjo“ pro uolos plyšį ant įkaitusio akmens krentantys lietaus lašai arba paprasčiausiai šliūkštelėtas vanduo. Lietuviškos pirties bičiulių draugijos (LPBD) pirmininkas Egidijus Žukauskas sakė, kad lietuviška pirtis senovėje, ko gero, buvo svarbiausias statinys visame ūkyje. Naujakurys pirmiausia suręsdavo pirtį, o tik po to statydavosi būstą.

Nėra viešosios pirties

Neseniai praūžusios Kaziuko mugės kultūrinėje programoje LPBD pirtininkai dalyvavo jau antrą kartą. Primindami, kad Vilniuje prieš šimtmetį net veikė pirtininkų cechas, mugės svečiams jie išdalino apie 1 000 puodelių „samovaruose“ virtos žolelių arbatos. Buvo pastatę pirtį-jurtą, kurioje apsilankiusieji galėjo pakvėpuoti vantų garu, atsipalaiduoti, pasėdėti.

„Įrengti tikrą pirtį mugėje nesiryžome, nes pernelyg daug rūpesčių. Džiugu, kad apie mūsų švietėjišką veiklą išgirdo daug žmonių. Bėda tik, kad sostinėje nėra viešosios pirties. Tuo skundėsi ne vienas su mumis bendravęs vilnietis“, – sakė pašnekovas. SPA centruose esančias pirtis pirtininkai vertino kritiškai, nes nė iš jų negali pasiūlyti viso vyksmo pirties procedūros, kai pirtyje neskubama, išbūnama apie 5 val. Ugnimi kūrenamas krosnis, pasak E.Žukausko, reikia kūrenti 4–5 val., todėl SPA centrai įsirengia elektrines ar uždaro tipo krosneles.

Svarbiausias statinys

Dar XX a. pradžioje žmonės, jei sudegdavo namas, gyvendavo pirtyje. Kai kur pirtyse buvo apgyvendinami senieji šeimos nariai arba tie, kurie, pasidalijus turtą, neįstengdavo greitai pasistatyti namo. Kaimuose pirtys dažniausiai buvo statomos atokiau nuo kitų sodybos trobesių, prie ežerų ar upelių, iš gulsčių apvalių į sąsparas suręstų rąstų, kartais buvo krečiamos iš molio. Lubos būdavo apkreiktos ilginiais (kūlio) šiaudais ir spaliais, grindys – medinės (arba kietai išplūkta asla), vienoje sienoje būdavo įstiklintas langelis. Pirtį sudarė dvi patalpos – nekūrenamas priepirtis ir pirtis, jos pasieniuose stovėjo suolai ir plautai vanotis, prie lubų pasieniais – kertelės drabužiams padžiauti.

Be dūmtraukio

Gera pirtis_LPBD archyvo nuotr.Pasak V.Žukausko, svarbiausia lietuviškoje pirtyje yra krosnis. Iš pradžių krosnys pirtyse būdavo iš akmenų. Jų pavadinimas archajiškas, jo kilmė siejama su sukrautų akmenų krūva, vadinta krūsnimi. „Krosnis neturėjo dūmtraukio. Dūmai išeidavo pro duris arba lubose padarytą skylę (aukštinį), užšaunamą lenta.

Beje, mokslininkai ištyrė ir nustatė, kad „juodoji“ pirtis turi baktericidinių savybių: suodžiai, nusėdantys ant lubų ir sienų, sugeria visus blogus kvapus, o degančios medienos dūmai, kuriuose gausu fenolių, acto rūgšties ir formaldehido, labai gerai išvalo orą, – atkreipė dėmesį pašnekovas. – Šalia krosnies būdavo pastatomas kubilas vandeniui, į kurį būdavo metami įkaitinti akmenys, kurie ir šildydavo vandenį. XIX a. pabaigoje atsirado plūkto molio ir plytų krosnių su dūmtraukiais, jų viršuje būdavo įtaisomos skylės šildomo vandens katilams uždėti.“ Pirtininkas džiaugėsi, kad Lietuvoje statoma vis daugiau dūminių pirčių.

Koks klimatas, tokia pirtis

E.Žukauskas teigė, kad, norint suprasti įvairių regionų pirčių ypatumus, jas reikėtų vertinti ne pagal nacionalinę priklausomybę (suomiška, turkiška, lietuviška, rusiška), o pagal karštumą ir drėgnumą. „Pavyzdžiui, Suomijoje daug šalčiau nei pas mus, tad šiauriečiai mėgsta didesnį karštį be didelio drėgnumo. Latviai, lietuviai, slavai naudojasi panašaus režimo pirtimis. Vidutinė drėgmė jose būna apie 60 proc., o temperatūra – apie 60–80 laipsnių.

Pietų tautos (gruzinai, turkai) naudojasi vėsiomis pirtimis, kuriose daug drėgmės, nes klimatas karštas ir sausas“, – aiškino pašnekovas. Lietuvišką pirtį, pasak jo, geriau apibūdinti ne kaip statinį, o kaip erdvę, kurioje kažkas vyksta. „Lietuviai, kaip ir latviai, pirtyse naudoja įvairius augalus, riša medžių ir žolių vantas, peria jomis vienas kitą. To nedaro šiauriečiai ir pietiečiai“, – sakė pašnekovas.

Dažniausios bėdos

Lietuviai, anot jo, jau „atsikando“ pramogavimo kaimo turizmo sodybose įrengtose pirtyse. Dažnas pasėdėjęs patalpoje, kur oras sausas ir karštas, išeina iš jos perštinčiomis akimis, skaudančia galva. „Suprantama, ne kiekvienas gali sumūryti krosnį, veikiančią principu „ugnis per akmenis“, ne visi žino ir kaip įsirengti patogią garinę, prausyklą, poilsio patalpą. Trūksta teisingos nekomercinės informacijos. Tačiau tie, kurie nori, randa jos LPBD“, – sakė E.Žukauskas.

Paklaustas, kokios svarbiausios netinkamai pastatytos pirties bėdos, jis aiškino, kad didžiausia problema būna tada, kai pirtyje nespėja išdžiūti mediena. Tada įsimeta grybelis, pelėsis, kurie ne tik gadina medieną, bet ir kenkia sveikatai. Dažna bėda – nesaugi krosnis, prisilietus prie metalinių jos dalių galima nudegti. O plautai būna nepatogūs, nepritaikyti atsigulti garinėje. Slogus oras būna ten, kur prastai įrengta ventiliacija. Labai pavojingos būna ir slidžios grindys. Pirtyje turi būti patogu praustis. Priepirtyje turėtų stovėti platus suolas ne tik sėdėti, bet ir prigulti.

Reikia informacijos

Norintiesiems pastatyti gerą pirtį pašnekovas patarė pradėti nuo planavimo ir nuspręsti, kiek šeimos narių ja naudosis. Būtina atsižvelgti ir į tai, kiek draugų svečiuosis pirtyje ir ar dažnai tai bus. „Nepasikliaukite vien architektų siūlymais, nes kartais jie viską vertina tik architektūros požiūriu, neatsižvelgia į pirties naudojimosi ypatumus. Kuo daugiau turėsite informacijos, kuo daugiau išbandysite kitų pirčių, tuo lengviau bus nuspręsti, kokios pirties jums reikia. Mano manymu, tinkamiausia yra tokia pirtis, kurioje nepažeidžiami gamtos dėsniai. Garas, kuris sklinda nuo ugnimi įkaitintų akmenų, turi būti lengvas, kvapnus ir minkštas“, – patirtimi dalijosi pašnekovas.

Ne visi pritampa

Paklaustas, kokie LPBD ateities planai, E.Žukauskas sakė, kad ir toliau bus rengiamos šventės: „Pirties diena“, „Atvirų durų pirtyse šeštadienis“, „Žvalumo diena“, „Žemaitijos pirties diena“, „Gintarinė Baltija“. „Mūsų nariai vienas pas kitą kas savaitę vyksta į pirtis, nes taip patogiau ir ekonomiškiau. Buriasi maži pirties klubeliai, vyksta seminarai. Visi dalijamės sukaupta patirtimi ir kita pirties nauda, sveikatingumą, bendruomeniškumą, etninę kultūrą puoselėjančia informacija“, – sakė pirtininkas.

Šiuo metu draugija vienija 120 pirties mėgėjų. Per penkerius jos gyvavimo metus mėgstančiųjų pirtį gretos išaugo. Tie, kurie ateina į draugiją tik dėl savanaudiškų tikslų, joje ilgai neužsibūna, nes pagrindinis LPBD narių credo – duoti, o ne imti. O viena iš svarbiausių „pirčiulių“ puoselėjamų vertybių – pasitikėjimas ir bendrystė.

Spausdinti 🖨

Susiję straipsniai:

  1. „Pirties dieną“ Rumšiškėse tradiciškai bus kūrenama Dvaro pirtis
  2. Daugėja nelaimių vandenyje: kaip jų išvengti?
  3. Ugniagesiai ragina atkreipti dėmesį į tai, kad daugėja gaisrų
  4. Būkime atidesni kūrendami krosnis
  5. Rinkitės saugų poilsį kaimo turizmo sodybose
  6. Išlikite sveiki vasarodami

Siūlomi vaizdo įrašai:

ALKO TURINYS

Parašykite komentarą Atšaukti atsakymą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Kiti Straipsniai

Kaip pasirinkti tinkamą židinį šildymui | freepik.com nuotr.

Kaip pasirinkti tinkamą židinį šildymui?

2023 01 24
Vandentvarkos įmonė | am.lrv.lt nuotr.

Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį

2023 01 18
https://i.imgur.com/gacQ6X3.jpeg

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (III)

2022 12 27
Etnotapytojas Virginijus Kašinskas | Alkas.lt ekrano nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (II)

2022 12 23
Vanduo, kranas, čiaupas | pixabay.org nuotr.

Pritarta Geriamojo vandens įstatymui

2022 12 22
Virginijus Kašinaskas | Alkas.lt, J. Vaiškūno nuotr.

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (I)

2022 12 20
Vandens skatikliai | vv.lt nuotr.

Vilniečių namuose diegiami išmanieji skaitikliai

2022 12 02
Ar saugu gerti vandenį iš čiaupo?

Už vandenį vilniečiai mokės brangiau

2022 11 25
Įžuvinimas | žum.lrv.lt nuotr.

Į vendens telkinius išleista beveik 13 mln. žuvų

2022 11 17
Atskleidė, kaip saugoti gamtą nenuskriaudžiant piniginės | pixabay.com nuotr.

10 būdų, kaip sutaupyti skalbiant

2022 11 06
Rodyti daugiau

Naujienos

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m. | lrv.lt nuotr.
Gamta ir ekologija

Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.

2023 02 02
Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras | Aplinkos ministerijos nuotr.
Gamta ir ekologija

Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras

2023 02 02
Romualdas Ozolas 1987 m. kovo 11 d. | Lietuvos centrinis valstybės archyvas, A. Žižiūno nuotr.
Žmonės

Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

2023 02 02
Ženkliai auga susidomėjimas profesiniu mokymu
Lietuvoje

Mokytis amato galės virš 20 tūkst. naujų mokinių

2023 02 01
Traukinys | sumin.lrv.lt
Lietuvoje

Tikslinamas „Rail Baltica“ vieno ruožo planas

2023 02 01
Nuotekų valyklos | am.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Įrengti nuotekų valyklas ne mieste bus paprasčiau

2023 02 01
Dujinė viryklė | Alkas.lt, J.Vaiškūno nuotr.
Lietuvoje

Priimamos paraiškos dujų balionų keitimui

2023 02 01
Pasas | vrm.lrv.lt nuotr.
Lietuvoje

Greitės sprendimų priėmimas dėl pilietybės

2023 02 01
Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai Baltiški papuošalai
Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“ Prano Raščiaus (1932–1987) poezijos knyga „Paragauki sulos“

SKAITYTOJŲ PASTABOS

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje

NAUJAUSI STRAIPSNIAI

  • Kokia turėtų būti kalbėjimo ir klausymo kultūra medicinoje?
  • „Aušros“ 140-osioms metinėms. Dr. Jonas Basanavičius ir jo Ožkabaliai (II)
  • Patvirtinta Valstybinių miškų urėdijos strategija iki 2027 m.
  • Baigiamas statyti Laukinių gyvūnų globos centras
Lininės rankinės Lininės rankinės Lininės rankinės

Kiti Straipsniai

Kaip pasirinkti tinkamą židinį šildymui?

by daiva
2023 01 24
0
Kaip pasirinkti tinkamą židinį šildymui | freepik.com nuotr.

Daugelis mūsų, planuodami statyti namą, pagalvojame apie židinį. Tai nenuostabu, nes jis ne tik suteikia šilumos, bet ir sukuria nepakartojamą...

Skaityti toliau

Gyventojams – daugiau duomenų apie vandenį

by Ditė Česėkaitė
2023 01 18
0
Vandentvarkos įmonė | am.lrv.lt nuotr.

Nuo šiol gyventojai gaus išsamesnius duomenis apie vandentvarkos įmones, geriamojo vandens kokybę, saugą ir kainas. Apie tai pranešti įpareigoti vandens...

Skaityti toliau

Romuvos dvasia: Virginijus Kašinskas apie šventąją Ugnį (III)

by Jonas Vaiškūnas
2022 12 27
1
https://i.imgur.com/gacQ6X3.jpeg

Lietuvos romuvos ir ramuvos stovykloje 2014 m.etnotapytojas Virginijus Kašinskas skaitė paskaitą apie šventąją Ugnį „Amžinoji ugnis baltų tradicijose“ .

Skaityti toliau

Skaitytojų nuomonės:

  • Žemyna apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Petras apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • Petras apie V. Rutkauskienė. Kaniūkų kaimo gyventojų žudynės sovietinių partizanų prisiminimų knygoje
  • Gediminas Martišius apie A. Navys, M. Sėjūnas. Imperinis virusas Rusijoje ir Lietuvoje
  • stuoka apie Seime vyko Romualdo Ozolo skaitymai

Kitas straipsnis
Naujas pažintinis takas šalia Kauno marių | vstt.lt nuotr.

Saugomoms teritorijoms skirtos ES investicijos

srtfondas Init

Naujienos | Nuomonių ratas | Kultūra
Visuomenė | Gamta ir žmogus | Mokslas
Skaitiniai | VideoAlkas | Visi rašiniai | Paremkite Alką
 Pradžia

Alkas.lt

   https://lazerineklinika.lt/ | https://sportsman.lt/ | Auskarai su deimantais | https://www.aleina.lt | CBD aliejus Lietuvoje | Mažoji Indija | Pakavimo prekės | Farming Simulator 22 mods | ETS2 Mods | FS22 Mods | FS22 mods download | Bigbank.lt | Žūklės reikmenys internetu | Darbo skelbimai | kemi.lt | Šalikai | TIK BALDAI | ATS Mods | Skyrybos internetu - skyrybos bendru sutarimu | fs22 mods | ATWINS | Srotas24.lt - Dalys | Zuza.lt

© 2011 Alkas.lt - Visos teisės saugomos. | Svetainę kūrė - Studija 4D

  • Saulės arkliukai
  • Renginiai
  • Reklama
  • Turinys
  • Apie Alkas.lt
  • Paremkite Alką
No Result
View All Result
  • Naujienos
    • Lietuvoje
    • Baltų žemėse
    • Užsienyje
  • Nuomonių ratas
    • Lietuvos kelias
    • Lietuvos kūrėjai
    • Sekmadienio sakmė
    • Akiračiai
    • Lietuvos repolonizacijai – ne!
    • Moksleivių mintys
  • Kultūra
    • Etninė kultūra
    • Mes baltai
    • Kalba
    • Religija
    • Istorija
    • Kultūros paveldas
    • Menas
    • Architektūra
    • Literatūra
    • Kultūros politika
    • Šventės
  • Visuomenė
    • Pilietinė visuomenė
    • Politika ir ekonomika
    • Švietimas
    • Žmonės
    • Užsienio lietuviai
    • Ukrainos balsas
    • Žiniasklaida
    • Laiškai Alkui
  • Gamta ir žmogus
    • Gamta ir ekologija
    • Šventvietės
    • Energetika
    • Sveikata
    • Psichologija
    • Kelionės
    • Kylam
    • Įvairenybės
  • Mokslas
    • Mokslo naujienos
    • Technika ir technologijos
    • Astronomija ir kosmonautika
      • Visi rašiniai
    • Mokslo darbai
  • Skaitiniai
    • Lituanistikos klasika
    • Prieškario skaitiniai
    • Dienoraščiai, įspūdžiai, apžvalgos
    • Grožinė kūryba
  • Visi rašiniai