Tikrojo pavasario pranašas – kovas – vis dar nepageidaujamas kaimynas (0)

Mokinių nufotografuotas kovo jauniklis | birdlife.lt nuotr.

Mokinių nufotografuotas kovo jauniklis | birdlife.lt nuotr.

Jau rašėme, jog kovas yra tikrasis pavasario pranašas – ne vieversys, ne pempė, o būtent kovas. Nors lietuvių etnokultūroje kovarnių atskirdimo diena (kovo 4 d.) būdavo švenčiama vėliau nei dirvinio vieversio pasirodymas (vasario 24 d.), vėlesniais metais kovai būdavo registruojami ankščiau už vieversius. Matyt dėl pasislinkusių žiemaviečių, kurios siejasi su miestų plėtra, o galbūt pasislinko rūšies sezoninis ciklas. Tačiau šiuo metu yra neginčijamas faktas, kad kovai yra tikrasis žiemos pabaigos pranašas, nors gali masiškai atskristi dar esant storam sniego patalui ir spaudžiant šaltukui. Vėliau atskrendantis vieversiai rodo jau atėjusią pavasario pradžią, o migruojančių kovų pasirodymas parodo, kad šios pradžios jau turime laukti.

Tačiau ar mes, kaip mūsų protėviai, sugebame džiaugtis pavasario pranašais, net švęsti jų parskridimo dieną. Lietuvos ornitologų draugijos (LOD) gaunami faktai rodo ką kitą, tiksliau net baugina, kaip keičiasi žmogaus pasaulėžiūra, ką reiškia kai miesto žmogus, augantis technologijų ir prabangos apsuptoje aplinkoje atitolsta nuo gamtos, sumąsto, kad gali ir turi ją valdyti, priima sprendimus kokiai jos daliai galima leisti gyventi, o kuriai ne.

Žmogus – negailestingas gamtos darkytojas

Plungės miesto gyventojai ir Plungės kultūros draugijos Žaliųjų klubo nariai informavo Lietuvos ornitologų draugiją (toliau – LOD), kad š.m. vasario 25 d. prie Plungės viešosios bibliotekos pasirodė medžiotojai ir ėmė šaudyti kovus. Kovai į Plungę sugrįžo prieš savaitę, tačiau juos ir vėl, net ir miesto parke iškart pasitiko medžiotojų šūviai. Nors medžioklės taisyklės leidžia kovus medžioti iki kovo 1 d., tačiau tai leistina tik medžiotojams priskirtuose plotuose. O šiuo atveju šaudoma mieste. Medžiotojams, neturint specialaus leidimo tai yra šiurkštus medžioklės taisyklių pažeidimas, kaip ir kartu su kovais perinčių kuosų šaudymas, nors tai jau antrus metus vyksta Plungėje.

Vietos žmonės skambino Plungės savivaldybės administracijos direktorei, merui, tačiau nesulaukė jokio atsako, o žodžiu savivaldos darbuotojai atsakė, kad ši akcija „suderinta su Aplinkos ministerija“, o tokiems veiksmams yra gautas asmeninis Aplinkos ministro pritarimas. Plungės gyventojai tai susiejo su Aplinkos ministro ir Plungės savivaldybės mero priklausomybe tai pačiai – Tvarkos ir teisingumo – politinei partijai.

Vietos gyventojai LOD informavo, kad kovų šaudymo iniciatorius yra Žemaičių dailės muziejaus direktorius Alvydas Bakanauskas, neturėdamas tam būtinos kompetencijos, bet teigiantis jog dėl kovų džiūsta uosiai. Uosių džiūvimo priežastys Lietuvos miškininkai jau seniai įvardijo ir jų tarpe tikrai nėra kovų veiklos. Plungėje kovai suka lizdus jau nudžiūvusiuose medžiuose, paprasčiausiai, dėl patogesnio priskridimo.

Tačiau didžiausią nerimą kelia tai, jog sprendimus dėl kovų šaudymo Plungėje priima ne, kaip numatyta teisės aktuose – Aplinkos apsaugos agentūra, o gaunami „žodiniai“ AM vadovybės nurodymai dėl tokių veiksmų. Bent taip teigia savivaldos atstovai. LOD jau kreipėsi į Aplinkos ministeriją (AM) ir jai pavaldų Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentą prašydami suteikti informaciją apie išduotus leidimus šaudyti kovus Plungės mieste, t.y. ne medžioklės plotuose, pradedant š.m. vasario 25 d., nurodant jų galiojimo laiką ir kam jie išduoti. Kartu nurodytas, jog tai svarbu norint vykdyti visuomeninę gamtosauginę kontrolę.

Dar gyvi prisiminimai apie 2013 metų vasarą Plungėje vykdytas kovų žudynes, kurių metu buvo šaudoma ne tik į suaugusius paukščius, bet ir į lizdus. Iš lizdų iškritusių nužudytų jauniklių medžiotojai net nerinko, o šį „darbą“ vėliau atliko tokio žiauraus vaizdo neapsikentę gretimos mokyklos mokytojai.

Stebint mokiniams paukščiai buvo naikinami be jokio gailesčio | birdlife.lt nuotr.

Stebint mokiniams paukščiai buvo naikinami be jokio gailesčio | birdlife.lt nuotr.

Kai kuriais vakarais Plungės miesto parke kovų šaudymui susirinkdavo iki 20 medžiotojų. Kovai čia buvo šaudomi iki pat rudens. Be to, paukščių veisimosi metu šaudant kovus baidomi ir kiti paukščiai. Miesto parkuose peri virš penkiasdešimties sparnuočių rūšių, tame tarpe saugomos pelėdos, geniai, įvairūs žvirbliniai paukščiai, įsikuria skaitlingos smilginių strazdų kolonijos.

LOD pernai informavo AM apie perinčių kovų žudynes.  Atsakydami į LOD užklausymą. Ministerijos pareigūnai pažymėjo jog „Plungės parke kovų kolonijoje perėjimo ir jauniklių auginimo metu paukščių gausą buvo bandyta reguliuoti garsinėmis priemonėmis, kurios teigiamų rezultatų nedavė…“. Tuo pagrindu buvo išduotas leidimas šaudyti paukščius jų veisimosi vietose. Tačiau tai buvo grynas melas, nes kasdien parke besilankantys gamtininkai (ką gali paliudyti ir daugybė kitų žmonių), nė karto nematė, jog kokios nors kovų baidymo priemonės būtų taikomos.

ES Paukščių direktyva numato išimtis, kuomet paukščių skaičius gali būti reguliuojamas, tačiau jų fizinis sunaikinimas leistinas tik tuo atveju, jeigu yra neefektyvios kitos perinčios populiacijos valdymo priemonės. Mūsų žiniomis, kitos priemonės nebuvo taikomos nei pernai, nei šiemet, tad ir paukščių šaudymas negalėjo būti leistas, nes tai prieštarauja ne tik ES teisės aktams, bet ir gamtinės etikos normoms, kurios, mūsų galva, privalomos visiems už gamtos apsaugą atsakingiems pareigūnams.

Pernai metų LOD iniciatyva sustabdyti barbarišką paukščių naikinimą prie lizdų nedavė jokių rezultatų, o pasibaigė formaliu AM atsakymu, besiremiančiu melaginga vietos savivaldos informacija. Blogiausia, kad toks pats scenarijus kartojasi ir šiais metais, nes kovai, atskridę į veisimosi vietas, pradėti šaudyti jau pirmąją dieną, net nesiruošiant taikyti jokių jų baidymo priemonių, o žiemos metu nebuvo pašalinti pernykščiai kovų lizdai, kurie yra stiprus traukos centras sugrįžusiems perėti paukščiams. Taip paukščiai, praktiškai, priviliojami į miesto parką ir čia žudomi. Ir vėl kovų šaudymas mieste pradėtas pasiremiant, kad gautas Aplinkos ministro žodinis leidimas vykdyti perinčių paukščių naikinimą, nors šalies teisės aktai nenumato tokios net aukščiausių aplinkosaugos institucijų pareigūnų suteiktos leidimų formos.

Nors pagal šalies medžioklės taisykles kovų medžioklė leistina iki kovo 1 d., ji, kaip minėjome, vykdoma miesto teritorijoje, todėl tam reikalingi specialūs leidimai.

LOD nori pažymėti, kad, pavyzdžiui, Panevėžio miesto savivaldybė jau trečius metus taiko kovų baidymo priemones, kurios duoda gerus rezultatus. LOD, pasinaudodama savo, užsienio šalių patirtimi, yra parengusi rekomendacijas, kaip valdyti kovų perinčias populiacijas jų veisimosi vietose. Panašios priemonės pernai buvo sėkmingai taikytos ir kitose savivaldybėse – Kretingos, Raseinių ir kt. Manome, kad yra visa eilė kitokių priemonių, leidžiančių reguliuoti kovų veisimosi vietų pasirinkimą. Todėl leidimai šaudyti kovus jų veisimosi vietose veisimosi metu netaikant kitų, aprobuotų alternatyvių kovų baidymo priemonių, neturėtų būti duodami.

Papildomai norime informuoti, jog kovų populiacija nyksta tiek Lietuvoje, tiek gretimose šalyse, o jos gausą mažinančių priemonių taikymas dar labiau blogina jos būklę. Pavyzdžiui Lenkijoje kovą, dėl didelių nykimo mastų siūloma įtraukti į Raudonosios knygos sąrašus. Siekdami nustatyti tikslesnius rūšies nykimo mastus šalyje, Lietuvos ornitologai šiais metais organizuoja nacionalinę kovų kolonijų apskaitą. Kadangi, atsižvelgiant į ankstyvą pavasarį, perinčius paukščius planuojama skaičiuoti nuo balandžio vidurio, apie kovų apskaitų akciją bei pati metodika bus paviešinti draugijos portale kovo mėnesį.

Ar leisime niokoti mus supančią gamtą ir luošinti jaunosios kartos pasaulėžiūrą?

Pabaigoje svarbu prisiminti visuomenės gamtosauginį auklėjimą. Plungės miesto gyventojai buvo tiesiog pasipiktinę medžiotojų veiksmais, apie ką rašė ir vietinėje spaudoje. Ir nenuostabu, nes kovai šaudyti net nesistengiant nuslėpti šio fakto. Todėl Aplinkos ministerijai verta susimąstyti ar ne veltui naudojami gamtosauginiam švietimui skirti milijonai, jei po to, vienu neatsakingu leidimu demonstruojamas visiškai priešingas požiūris: trukdo ar nepatinka – naikink!

Jei ir toliau bus toleruojama tokia praktika, kuri, panašu, jau šiais metais bus taikoma ir kormoranams (o vėliau, žiū, ir kitiems paukščiams, nes jau kalbama, jog gervių Lietuvoje per daug, jų žala ūkininkams nekompensuojama), kaip augančiai kartai galima įskiepyti gyvosios gamtos apsaugos idėjas, kurios remiasi išimtinai etikos ir moralės aspektais. Turint šalia tokius kovų, kuosų, kormoranų žudymo pavyzdžius, jaunos asmenybės mąstysenos aplinkosaugos linkme nenukreipsi.

Deja, tai aprašytas kovų žudymas Plungėje yra ne vienintelis atvejis Lietuvoje – LOD iš įvairių šalies vietų dažnai gauna pranešimų apie panašius veiksmus, ypač lizdų su kiaušiniais ar jaunikliais išmetimą. Kelia nuostabą, jog neretai kovų naikinimo akcijas organizuoja vietos bažnyčia, nors Biblijoje aiškiai parašyta, jog visi gyvi Žemės padarai yra Dievo kūrinys ir tik Viešpats gali atimti jiems suteiktą gyvybės dovaną.

Tačiau labiausiai stebina, jog iki šiol nežinomas nei vienas asmuo ar organizacija, kurie buvo nubausti už kovų naikinimą veisimosi metu, nors kovų lizdai pernai buvo išdraskyti perėjimo metu Vilniaus centre – Lukiškių aikštėje, šalia Aplinkos ministerijos. Ir tai būtent tais metais, kai tarptautinė gamtosauginė asociacija BirdLife International  rinko informaciją apie visose Europos šalyse nustatytą paukščių neteisėtą persekiojimą ir žudymą ir šią informaciją perdavė Europos Komisijai. Taigi, kokį šalies gamtosauginį įvaizdį formuoja oficialios aplinkosauginės institucijos?

Būtent dėl tokio, negailestingo kovų persekiojimo, LOD kovą paskelbė 2014 metų paukščiu ir siekia sutelkti visą dėmesį stebint perintiems kovams kylančias grėsmes bei kaip, remiantis ES Paukščių direktyvos nuostatomis, užtikrinama perinčių paukščių apsauga.

LOD sieks iš esmės keisti šią situaciją, pirmiausiai pasitelkiant viešumą, kuris kartais duoda žymiai geresnius rezultatus nei teisinės priemonės. Todėl prašome visų šalies piliečių pranešti mums apie pastebėtus kovų šaudymo ar lizdų naikinimo perėjimo metu atvejus.

LOD viešins visus tokių „akcijų“ vykdytojus, informuos visuomenę ir apie jų organizatorius bei leidimus naikinimui išdavusius asmenis.

Pranešimų laukia LOD sekretoriato darbuotojai: lod@birdlife.lt; (8 5) 213 0498 bei šią iniciatyvą koordinuojantis draugijos Tarybos narys Marius Karlonas: karlonas.marius@gmail.com.

TIKIMĖS JOG BENDROMIS PASTANGOMIS MUMS PAVYKS APGINTI PERSEKIOJAMUS IR NYKSTANČIUS KOVUS!

Kategorijos: Gamta ir ekologija, Gamta ir žmogus, Lietuvoje, Naujienos, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , , , , , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *