KT paskelbė išaiškinimą dėl nelietuviškų pavardžių pasuose (86)

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis teismas | Alkas.lt, A.Rasakevičiaus nuotr.

Konstitucinis Teismas šiandien paskelbė sprendimą dėl teisingumo ministro Juozo Bernatonio prašymo išaiškinti kai kurias Konstitucinio Teismo 1999 m. spalio 21 d. nutarimo nuostatas, susijusias su asmens vardo ir pavardės rašymu Lietuvos Respublikos piliečio pase.

Konstitucinis Teismas išaiškino, kad kai įstatymų leidėjui nustatant asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase teisinį reguliavimą yra reikalingos specialios žinios, jis turi gauti specialių (profesinių) žinių turinčių asmenų (institucijų), be kita ko, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudarytos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu, pagal savo kompetenciją nustatyti valstybinės kalbos politikos gaires (arba siūlyti atitinkamoms įstatymų leidžiamosios ir vykdomosios valdžios institucijoms jas nustatyti savo leidžiamais teisės aktais) ir vykdyti valstybinę kalbos politiką, oficialią išvadą, aiškiai išdėstytą poziciją, aiškius siūlymus, į kuriuos įstatymų leidėjas negali neatsižvelgti. Šiuo metu tokia pagal įstatymą įgaliota valstybės institucija yra Valstybinė lietuvių kalbos komisija.

Konstitucinis Teismas taip pat išaiškino, kad, laikantis iš Konstitucijos (be kita ko, jos 14 straipsnio, kuriame nustatyta, kad valstybinė kalba – lietuvių kalba) kylančių reikalavimų, gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, kai jas keisti siūlo pagal Lietuvos Respublikos įstatymus iš profesionalių kalbininkų – lietuvių kalbos specialistų (o tiek, kiek leidžia įstatymai, – ir kitų lingvistikos šakų atstovų) sudaryta valstybės institucija, turinti įgaliojimus rūpintis valstybinės kalbos saugojimu.

Konstitucinis Teismas kartu pabrėžė, kad sprendžiant, ar gali būti nustatytos ir kitokios asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklės nei nustatytosios Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarimo „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo, oficialią išvadą turi teikti Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Konstitucinis Teismas kartu pažymėjo, kad pagal Konstituciją įstatymų leidėjas ar jo įgaliota institucija, nustatydama Lietuvos Respublikos piliečių vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisykles, turi paisyti konstitucinio imperatyvo saugoti valstybinę lietuvių kalbą ir įvertinti galimą pavojų bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui. Netoleruotina, kad šios taisyklės, įtvirtinančios nelietuviškų asmenvardžių (vardo ir pavardės) rašymą Lietuvos Respublikos piliečio pase, būtų nustatytos neįvertinus jų poveikio bendrinei lietuvių kalbai, lietuvių kalbos savitumui.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, jog Konstitucija nesuponuoja tokios Seimo veiklos, kad Seimas visą įstatymų leidybai reikalingą informaciją rinktų pats, nepasikliaudamas kitų valstybės institucijų pateikiama informacija; tais atvejais, kai yra būtina remtis specialiomis žiniomis ar specialia (profesine) kompetencija, jis turi gauti tokią informaciją iš kitų valstybės institucijų, o ją gavęs – tinkamai įvertinti.

Kaip žinia 2013 metų gegužės 20 d. įvykusiame Vyriausybės pasitarimas, kuriame buvo svarstoma kas turėtų rengti nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisykles, pagal Teisingumo ministerijos pateiktą projektą buvo pasiūlyta, kad Seimas šį klausimą pavestų VLKK.  Sumanyta buvo, kad VLKK turėtų priimti norminio pobūdžio teisės aktą, kuriuo būtų nustatytos pamatinės nelietuviškos kilmės asmenvardžių rašybos taisyklės.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Daiva Vaišnienė. DELFI nuotr.

Tačiau VLKK pirmininkė Daiva Vaišnienė pernai gegužės 20 d.  žurnalistams sakė, kad, komisijos nuomone, Lietuvos Respublikos piliečių vardai turėtų būti rašomi taip kaip tai yra išaiškinęs KT tai yra – lietuviškais rašmenimis.

„Teisingumo ministerija ilgai ieškojo būdo, kurį galėtų surasti – tokį neprieštaraujantį Konstitucinio Teismo sprendimui ir galiojantiems teisės aktams. Tačiau, matyt, nėra taip paprasta jį surasti – tai rodo ir šiandieninio nutarimo svarstymas. Kalbos komisija taip pat gerbia Konstitucinio Teismo sprendimą, kuris sako, kad Lietuvos Respublikos piliečių vardai ir pavardės turi būti rašomi lietuvišku raidynu, lietuviškais rašmenimis“, – D.Vaišnienės žodžius citavo BNS.

D.Vaišnienė tuomet priminė, kad Konstitucinis Teismas yra nurodęs, jog asmens dokumentas nėra tik su kalba susijęs dalykas. Jis nustato valstybės santykį su savo piliečiu. Todėl, pasak jos, ne Kalbos komisijos kompetencija yra nustatyti tą santykį.

Kad kai kuriems asmenims būtų leista oficialiuose Lietuvos respublikos dokumentuose asmenvardžius rašyti ne lietuviškai o kitos valstybės kalba jau ne pirmus metus atkakliai siekia į nacionalistinę politinę grupuotę – Lietuvos lenkų rinkimų akciją susibūrusi grupė Lietuvos piliečių kuriuos palaiko ir skatina aukščiausia Lenkijos Respublikos valdžia.

Papildyta

Seimo pirmininkės Loretos Graužinienės komentaras:

„Tikrai ne tokio tikėjausi, KT nuleido pačią problemą į kalbos komisijos lygį, tai man šiek tiek keistas tas sprendimas mes. Politikai tikrai laukėme išsamesnio išaiškinimo“, – penktadienį interviu radijui „Laisvoji banga“ sakė L. Graužinienė.

„Dabar pačiai kalbos komisijai užkrauta didžiulė atsakomybė, teisinės institucijos ir politikai lyg nusiėmė nuo savęs tą atsakomybę ir Konstitucinis Teismas tą atsakomybę delegavo kalbos komisijai. Sprendimus turi priimti politikai, o teismai turi pasakyti, ar jie atitinka Konstituciją.

KT priedermė ir funkcija valstybės sąrangoje yra šiek tiek kitokia, nei yra dabar. Jis (KT – red.) tampa politiniu įrankiu ir šią situaciją reikia kuo skubiau taisyti, aš manau ji pasikeis, kai pasikeis Konstitucnio Teismo teisėjai“, – kalbėjo Seimo vadovė.

Kategorijos: Kalba, Kultūra, Lietuvoje, Naujienos, Politika ir ekonomika, Visi įrašai, Visuomenė | Žymos: , , , , , , , , , , , , .

86 komentarai

  1. Arūnas:

    aš nesuprantu, kiek laiko galima tempti šį klausimą, nes buvo nutarta taikyti latvišką sprendimą: pase rašoma valstybine kalba, o papildomuose lapuose- kita kalba, kuria pageidauja dokumento turėtojas. Ne prievarta verčiant “strateginiam partneriui”, o dėl kitataučių Lietuvos piliečių sentimentų papildomuose paso lapuose gražu leisti įrašyti jų asmenvardžius ES tautų raidynais (net ir graikišku ar bulgarišku, nebūtinai raidynais tik lotyniškuoju pagrindu)

    • N:

      Kodėl ne kinietiškai ar arabiškai? Bet kokiu atveju, net ir ką nusprendė KT dėl įrašo kituose lapuose, tai nėra kažkoks įpareigojimas vykdymui. Tuo labiau, kad KT ir šiuo atveju užsiėmė tuo, kas jam nepriklauso – teisėkūra.

      • to N:

        KT išverstaskūriški išvedžiojimai nėra įpareigojantys, bet žinant susiklosčiusią situaciją, manau abejot nereikia, kad VLKK bus gražiai paprašyta ir gražiai įtikinta, jog reikia duoti Seimui leidimą rašyti Lietuvos piliečių pavardes ir lenkišku raidynu, ir pagal lenkų kalbos vartojimo taisykles. Na o tada jau kaip Dievas duos: iš 141 tautos išrinktųjų bent pusė aišku balsavime nedalyvaus, turės kitų svarbių reikalų, o tarp kokių 70 ar mažiau balsuojančių surinkt kokią 40 plėšikų, pritariančių Ali Babos komandoms, manau labai sunku nebus. Taip kad netrukus Wilenszczyznoj prasidės naujas polonizacijos etapas: “dar nepasikeitei pavardės? Pašalpos negausi.”

    • Pikc:

      Iš principo neįmanoma, nes tokiu atveju liankai netektų pagrindo kelti triukšmą ir rašyti skundus, o tai, savo ruožtu, kliudytų liankams siekti lenkų kalbos kaip antros valstybinės kalbos įteisinimo ir – perspektyvoje – liankų autonomijos Lietuvoje sukūrimo.

    • Jotvingis:

      Latvių politikai gerbia savo tautos kalbą ir kultūrą, todėl ir jų sprendimai yra ginantys savo kalbą; o mūsų valdžiažmogiams visa tai nesvarbu (nuo to juk jų piniginės nepastorės!), todėl jie atsiklaus lenkų, kokias papildomas raides mums reikia įsivesti į lietuvišką raidyną, kad lenkų, turinčių Lietuvos pilietybę, pavardės Lietuvoje būtų rašomos kuo arčiau “originalo”. Tokiu atveju, išties būtume unikali tauta pasaulyje, laužanti savo kalbos tradicijas pagal svetimtaučių užgaidas.

    • bartas:

      neskaičiau įdėmiai straipsnio. O kodėl? O todėl , kad daug šnekos , o maža naudos. Šūdą mala, vynioja, krapšto, kažką nori naują parodyti, bet jo nėra. Jeigu nesupratot, tai labai turite aukštą išsilavinimą.
      Kai reikia runkelius pastatyti į vietą, tai KT dirba kaip teismas. Bet jei reikia parduoti mūsų Tautos sąvastį Lenkijos “rūron” per Tomaševskio subinę, tai tada dirba kaip advokatų kontora.
      Bloga man!

  2. Arūnas:

    kiek laiko galima tempti šį klausimą, nes buvo nutarta taikyti latvišką sprendimą: pase rašoma valstybine kalba, o papildomuose lapuose- kita, dokumento turėtojo gimtąja kalba. Papildomuose paso lapuose tai gražu daryti ne dėl “strateginio partnerio” ultimatumų, bet atsižvelgiant į kitataučių Lietuvos piliečių sentimentus: pageidaujantiems kitataučiams Lietuvos piliečiams papildomuose lapuose įrašyti jų asmenvardžius ES tautų raidynais (įskaitant graikų ir bulgarų, o ne tik raidynais lotyniškuoju pagrindu)

  3. jo:

    ar teisingai supratau, kad dabar tik belieka paskirti tinkamą Valst. kalbos komisiją, kuri paskelbtų, kad užrašas lenkų kalba kartu yra laikomas ir užrašymu valstybine lietuvių kalba, ir tada rašom lenkiškai?

  4. G.P.:

    Siūlau užuot čia diskutavus, telkti visus draugus, gimines ir šiaip bendraminčius, kad kuo gausiau dalyvautume Kovo 11-osios eitynėse. Primenu, kad eisena pajudės 16 val. iš Vilniaus Rotušės aikštės. Tegul mūsų būna dešimtys tūkstančių. Tik taip apginsime teisę į referendumą, Lietuvos žemę ir kalbą. Kiekvienas dirbkime jau ŠIANDIEN ta linkme. Platinkime šią informaciją ir žodžiu, ir raštu.

    • Kažin:

      Nedaryk iš eitynių makalyno, Kovo 11-osios eitynės turi būti Tautos žygdarbiui į Nepriklausomybę ir Laisvę pagerbti, pergalės džiaugsmui išreikšti. Baltijos sesių tarpusavio vienybei išreikšti, Ukrainos siekių palaikymui…

      • G.P.:

        Kitaip sakant, siūlote paverkti prie Lietuvos, kurios nepriklausomybė de facto sunaikinta, kapo?

        Kovo 11-oji yra mūsų Nepriklausomos Lietuvos simbolis ir idealas. Bet šis idealas negali būti tik iškamša be turinio. Štai kodėl eitynės turi būti (ir bus!) panaudotos budinti Tautą ir kelti šios dienos aktualijas: kovą už referendumą, šeimą ir kalbą.

        • Kažin:

          O ko čia verkt – verksmus vergam palikim… Viskuo lietuviškai, laisvai džiaukimės, iš valdžių juokimės, jas špilkuokime, kai to nusipelnė ir t.t. ir pan.
          Nebūkime maldaujančiais vergais, būkime gyvenimo šeimininkais nors per šventes…
          Prie ko čia “kapas” – Lietuva yra lygaus valstybės statuso šalis, pagal tai lygi su Voketija, Prancūzija, vosomis kitomis valstybėmis. Taigi atitinkamai ir elkimės…

          • Šviesulys:

            Gerbiamasis, remiantis kuom jūs nusprendėte, kad lietuva pagal statusą prilygsta Vokietijai, Prancūzijai ir kt? Kažkas pasakė? Maža kas ką kalba, pasiūlykite valdžiai užsukti dujų ventilį, nutraukt nelietuviškų prekių ir žaliavų tiekimą į Lietuvą, nustoti imti kreditus ir gražinti jau paimtus. Pažiūrėsime į “laisvę” ir “nepriklausomybę”. Toks vertinimas, beje, tinka bet kokiai valstybei, net toms pačioms Vokietijai su Prancūzija bei JAV.
            Iš to išteka išvada: bet kokia idėja turi būti materialiai įgyvendinama pačių piliečių sąskaita (žvilgtelėkite į valstybių skolas. Kitos valstybės ir turi skolas, bet jos turi ir stiprią kariuomenė, o ką turi Lietuva?)

      • šitas "Kažin" tikrai įdomus:):

        Palaikykim per Nepriklausomybės eiseną Ukrainos siekius, o į savas problemas užmerkim akis, nes kitaip kažin kokio čiudako nuomone eitynės taps makalyne:))))

      • Juozas:

        na nebijok mūsų tautiečių kaip koks supelijęs valdžiažmogis. Tauta turi pasidžiaugti švente, ir pašūkauti , pasveikinti . O tu iš karto apšalęs .Gal priminti , kaip atrodė Kovo -11 eisena 2013m.? Kas provokavo iš tiesų ? Tūkstantis ar daugiau mentų , raitoji policija, vidaus kariuomenė , koviniai šunys, spec.mašinos, užtvaros skersai gatvę , provokatoriai pakampėm , “tolerastų ” jaunimo reikalavimas eisenos dalyviams iškelti bylą ! Toks įžūlumas laisvoj ir demokratiškoj šaly būtų neįmanomas, todėl privalom visi pasisakyti už laisvą ir demokratišką Lietuvą.

  5. šerys:

    Na štai, konstitucijos rabinai išprendė buhalterines problemas, pasididino sau atlyginimus, o dabar ėmė kurti naują lietuvių kalbos gramatiką. Gal ir vėl gavo priedus prie atlyginimų, nes sveiko proto žmogus ar užsiimtų tokia beprotybe?

  6. Kažin:

    Nepanikuokite, Vaišnienė su komisija nepasiduos…
    Seimui atsakys, kad Komisijos nuomone asmens vardo ir pavardės rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase taisyklių, nustatytų Aukščiausiosios Tarybos 1991 m. sausio 31 d. nutarime „Dėl vardų ir pavardžių rašymo Lietuvos Respublikos piliečio pase“ 2 punkte, keitimas leidžiant rašyti nelietuviškus vardus ir pavardes nevalstybine kalba ir nelietuviškais rašmenimis neigiamai paveiktų bendrinę lietuvių kalbą, jos savitumą, dėl to ji pasisako už Taisyklių 2 punkto reikalavimamų taikymą be išimčių nelietuviškiems vardams ir pavardėms.
    Kitaip galvoti, būtų šarlatanizmas kalbos moksle…

    • N:

      VLKK turėtų iš viso peržiūrėti rašybos tvarką ir ją sugriežtinti. Kas per lietuviški rašmenys? Tai yra kažkokia nesąmone. Turi būti rašoma pagal lietuvių kalbos rašybos taisykles, o ne lietuviškais rašmenimis. Pavyzdžiui, Ryszard užrašytas lietuviškais rašmenimis, suprask, lietuviškomis raidėmis. Tai ką, taip užrašius yra viskas tvarkoj? Kaip skaityti? Ryšard, ar paraidžiui? Kitas svarbus dalykas – visi vyrų vardai ir pavardės turi turėti lietuviškas galūnes. Kodėl buvo leista rašyti asmenvardžius be jų, man neaišku. Ir kodėl VLKK tiek metų dėl to tyli?

      • Doc (Vilniaus universitetas):

        ŠĮ KARTĄ PRITARIU 🙂
        Gal ir aš netiksliai įsireiškiau (atleiskit – nesu kalbininkas). Ne tik “rašmenimis”, bet tiesiog – lietuviškai. Nes “cz” junginys tarsi sudarytas iš lietuviškų raidžių. Tačiau dauguma lietuvių (o ypač – žemaičiai) jo netars kaip lenkai. Laužydami liežuvį tiesiog bandys ištarti cz 🙂
        Tiesa – dėl galūniu tai abejoju. Gal visgi netikslinga pridėti lietuviškas galūnes? Jas palikime lietuviams 🙂

        • šerys-docentui:

          Keista, liberalusis “docentas” turėtų reikalauti, kad būtų rašoma ne iš kairės į dešinę, o iš dešinės į karią. Juk žydams toks nepatogus lietuvių rašymo būdas,
          o kosmopolitas nereaguoja. Negerai, kosmopolitiškasis ir liberalusis “docente”,
          nenuoseklu.

        • jo:

          Kaip galima abejoti dėl galūnių? Kokiu pagrindu? Nelabai tolimose mums slavų kalbose yra labai panašus linksniavimas ir jie prideda linksnių galūnes užsienietiškiems asmenvardžiams lygiai taip pat kaip ir savo slaviškiems asmenvardžiams. Lietuvių kalboje taip pat visada užsienietiški asmenvardžiai buvo vartojami su linksnių galūnėmis. Didysis skirtumas nuo slavų kalbų linksniavimo – lietuvių kalboje ir vardininko linksnis turi galūnę, kas kai kam yra nesuvokiama. Todėl bandoma mechaniškai perkelti slavų vardininko linksnį (be galūnės) į lietuvių kalbą. Diletantai, nemokantys lietuvių kalbos kolonistai gal net ir nuoširdžiai pagalvojo, kad galūnė yra “lietuvinimas”, lyg lietuviškos priesagos pridėjimas, kaip slavų kalbose būtų -ov, ovič, -ovski… Bet taip nėra. Mes tik pridedam linksnio galūnę. Mūsų kalboje kalbėjimas ir rašymas be galūnės yra kalbos sistemos laužymas.

      • Kažin:

        “Lietuviškais rašmenimis” – reiškia transliteruotai. Ryszard – būtų parašoma Ryšard.
        Su priekaištu Komisijai dėl kitų kalbos dalykų dėl tiek metų tylos – sutinku. Manau, tai sąlygojo Smetonienės pirmininkavimas jai.

        • Doc (Vilniaus universitetas):

          Kiek žinau, “cz” tariamas ne “š”, o “č”.

        • N:

          Ne, lietuviškais rašmenimis reiškia lietuviškomis raidėmis. Ar minėtame pavyzdyje su Ryszard yra raidžių, kurių nėra lietuvių abėcėlėje? Ne. Vadinasi formaliai tai kaip ir lietuviškai užrašytas vardas. Kas kita, jei būtų koks nors Sylwester. Pagal dabar galiojančius teisės aktus tik tokį vardą reikia perrašyti lietuviškai keičiant w į v. Kartais netgi gudraujama, keičiama w į dvi vv. Bet ne lenkų vardus ar pavardes užrašant, o už užsieniečių (ne lenkų) ištekėjusių lietuvių. Įstatyme dėl pavardžių ir vardų rašymo turėtų būti parašyta, kad užrašoma pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles. Nes dabar vis tiek turime tokį atvejį, kad lietuvių kalbos gramatika kaip ir negalioja užrašant asmenvardžius, jie rašomi kitaip, t.y. lietuviškais rašmenimis.

          • Kažin:

            Transliteruojama ne raidės, o garsai, todėl pvz., lenkų garsas užrašytas dviem raidėmis “sz”, transliteruotas lietuvišku rašmeniu užrašomas raide “š”.
            Dėl gramatikos naudojimo rašant pavardes dokumentuose sudėtingesnis klausimas. Juose prie pavardžių lietuviškos galūnės gal ir nedėtinos, tačiau sakinyje pavardės turėtų būti linksniuojamos. Kol kas priimtos tvarkos čia kaip ir nėra.

            • N:

              Transliteruojamos būtent raidės.
              Jei jau žodis rašomas lietuviškai (visai nesvarbu, tikrinis daiktavardis ar ne) jis lietuviškai užrašytu bus tik su atitinkama galūne vardininko linksnyje.

              • Kažin:

                Esmė ta, kad lenkų k. garsą žymintis dviraidis “sz” transliteruojant į lietuvių raidyną perteikiamas raide “š” , o kitais atvejais atitinkamai kita lietuviška raide..

                • N:

                  Transliteruojant – taip. Bet užrašant “lietuviškais rašmenimis” – nebūtinai. Juk yra tokie “lietuviški rašmenys” s ir z. Tai kodėl jie negali būti užrašyti greta? Čia ir slypi viso to rašymo “lietuviškais rašmenimis” esmė – tai nėra identiška transliteracijai ar užrašymui pagal tarimą lietuviškomis raidėmis.

                  • Kažin:

                    Trumpai, – lenkų sz lietuviškas rašmuo yra raidė š, o ne sanplaika sz, kurios nėra lietuvių kalbos rašybos sistemoje.

                    • N:

                      Dar kartą kartoju, kad užrašymas lietuviškais rašmenimis nereiškia užrašymą pagal tarimą. Pats asmeniškai pažįstu žmonių, kurių pavardės ar vardai LR pase užrašyti ne pagal lietuvių kalbos gramatikos taisykles (ne, w ar kitų nesamų raidžių nėra).

                    • Kažin:

                      Praktikoje užrašant pavardes visokių “kūrybų” gali atsirasti.
                      Akivaizdu, kad rašmuo yra platesnė sąvoka negu raidė.
                      Pvz., lietuvių ch, lenkų sz yra ne dvi raidės, o dviraidžiai rašmenys. Nors lietuvių kalboje raidės, iš kurių sudaryti lenkų sz, cz rašmenys yra, tačiau jais lenkų kalboje žymimiems garsams š, č reikšti lietuvių kalboje tokie rašmenys nenaudojami. Taigi, sz, cz yra ne lietuvių kalbos rašmenys. Akivaizdu, kad jų naudojimas griautų lietuvių kalbos sistemą, kurioje jų tarimo garsas žymimas atitinkamai š, č raidėmis.
                      Vadinasi, Kalbos komisija dėl tokio atvejo privalėtų pasakyti, kad šiuo atveju nelietuviškų rašmenų, nors ir sudarytų iš lietuviškų raidžių, naudojimas vardų ir pavardžių asmens dokumente užrašymui prieštarautų Konstitucijos nuostatai dėl valstybinės kalbos saugojimo.

                    • N:

                      Rašmuo iš viso yra demagogija. Yra raidės ir tik raidės. Iš jų sudaromi žodžiai. Kokios raidės žymi kokius garsus, nustato gramatika. Jokie rašmenys tam iš viso nereikalingi.

    • šitas "Kažin" tikrai įdomus:):

      “Nepanikuokite, Vaišnienė su komisija nepasiduos…’

      Nepasakok pasakų. Vaišnienę (ir ne tik ją) APDOROS (gal būt jau dabar apdoroja, kai mes čia pliurpiam komentaruose – yra Lietuvoj “obywateliai”, kurie kryptingai dirba, remiami Lenkijos, o ne tuščiai pliurpia komentaruose) ir ji su komisija be jokių kliūčių duos žalią šviesą lenkų kalbos legalizavimui Lietuvos piliečių dokumentuose.
      Kas dėl to, kaip lenkai dirba, triuškindami Lietuvą Europos parlamente. Pasiskaitykit čia, kas ten vyksta:
      http://l24.lt/lt/politika/item/28184-daugiakalbyste-ir-daugiaetniskumas-yra-es-sirdis-ir-siela

      • Kažin:

        Tos “intergrupės” balsas Grybauskaitei tereiškia tiek, kaip ir paties komentaras jos atžvilgiu.
        Lietuvos atsakymas tokioms grupėms tegali būti vienas – papūskite mums į uodegą – šalių nacionaliniai dalykai ne jūsų kompetencijoje.

        • N:

          Aišku, kad vien tik šios grupės pareiškimas nieko nekeis. Tačiau tai tik vienas žingsnis, po kurio seks kitas, kitoks, ir t.t. Kol galiausiai reikalas bus subrandintas. Svarbu juk kuo daugiau rėkti. Nesvarbu ką, bet kad būtų rėkiama.

          • Kažin:

            Su tuo visiškai sutinku.
            Dėl to, kad galimybės tokiam vyksmui būtų panaikintos, nuolat valdžiai siūlau tuteišo ir jų kalbos poprostuo savivardžius padaryti oficialiais pavadinimais bei užuot tuteišams “kišus” stalinizmo laikų mokyklas lenkų kalba ir per tai daryti juos lenkais, jas steigti poprostuo, t.y. tuteišų gimtąja kalba, kuri, beje, nėra netgi lenkų kalbos tarmė.
            Taip būtų saugojamas Lietuvos paveldas, užkišamos rėksnių iš Briuselio gerklės ir panaikintas arba sumažintas visiems laikams pagrindas Lenkijos kišimuisi į Lietuvos vidaus reikalus. .

            • N:

              Jokios naujos tautos veisti nėra jokio reikalo.

              • Kažin:

                “Tuteišų” klausimo kardinalaus išsprendimo būtinybė yra pribrendusi. Siūlomas sprendimas nebūtų joks naujos tautos “veisimas”, o tik esminis pasikeitimas integravimosi procese, jis didžia dalimi taptų tuteišų, o ne lenkų integravimusi. O tai esminis skirtumas.
                Akivaizdu, kad tai būtų Lietuvai palankiau strategiškai, juk integravęsis tutaišas, tai ne Lenkijos vėliava ir herbu nuolat mosuojantis “integravęsis” lenkas.
                Nematyti čia skirtumo paprasčiausiai būtų neišmanymas…

  7. Doc (Vilniaus universitetas):

    PAVARDĖS LIETUVIŠKUOSE PASUOSE GALI BŪTI RAŠOMOS TIK LIETUVIŠKAIS RAŠMENIMIS.
    Kas bus, kai visi pradės rašinėti kirilica, armėniškais, arabiškais rašmenimis ar kinų hieroglifais. Kas jas įskaitys?
    Tas pats ir su lenkiškais rašmenimis. Pavyzdžiui, tai aš, jau kuris laikas gyvendamas Vilniuje sužinojau, kaip lenkų k. tariamas priebalsių “cz” junginys (kaip lietuviška “č”). Tačiau mano tėviškėje (Žemaitijoje) tokias pavardes skaitydami žmonės “liežuvį nusilauš”. Dauguma jų (kurie po Lenkiją nėra keliavę) lenkų kalbos net girdėję nėra. Tad patiems lenkams būtų nejauku, jei “cz” ir kt. lietuvio akiai neįprastus raidžių junginius bandytų ištarti lenkų kalbos nemokantys asmenys.
    TAD JOKIŲ IŠIMČIŲ – PAVARDĖS PASUOSE TIK LIETUVIŠKAIS RAŠMENIMIS! Na, gal ir gali būti greta atskiras lapas (kaip kad yra Latvijoje), kur žmogus savo pavardę kaip nori, taip ir užsirašytų. kad ir Kinietiškais hieroglifais ar kokiais senovės šumerų rašmenimis 🙂 Gal ir aš tuo pasinaudočiau – manoji pavardė žemaitiškai tariama (ir užrašoma) kiek kitaip, nei lietuviškai 🙂

  8. dr. Jonas Ramanauskas joramlt@yahoo.com:

    Tai matau koloborantine Lietuvos valdzia vis iesko budu, kai esant lietuviu valstybinei kalbai dokumentus rasyti nelietuviskai. Tai tegu lenkai paklausia, kaip ju pavardes rasomos Amerijoje? Amerikoje jos rasomos amerikoniskai, angliskai. Ten tokiu klausimu nekyla, nes valstybine kalba yra anglu, o lenkai nesugebes itikinti Anglijos ir Amerikos, kad jie privalo del ju pakeisti savo abecele!!!, nes kiskos per silpnos. Va silpnesni didzialenkiai sovinistai yra pagatavi gyva suesti, ju apetitams niekada. Tai proga pasakysiu, kad mano dukros pavarde Ramanauskaite Punske, lenku banditiskai okupuotame kraste, yra rasoma Romanowska! Ar gali kilti kokiu nors klausimu? Klausimas kokia kalba Lietuvos dokumentuose turi buti rasomos pavardes yra elementariai aiskus – LIETUVISKAI! Ir nera ir neturi buti JOKIOS diskusijos. Antra…. jokiu lenku Lietuvoje NERA, o tik lenkiskai kalbantys lietuviai, tai irode Zigmas Zinkevicius moksliskai. Lenkai vardo lietuviu pavertimo lenkais politika, tai yra ANEKSIJA Lietuvos nepriklausomoje valstybeje…. Valdzios koloborantai tam pritaria. Airiai irgi kalba angliskai, taciau airis visada liks airiu ir tuo didziuojasi!!! Tik Lietuvos valdzios koloborantai isileidzia I bergzdzia diskusija ir pasirenge isduoti Lietuva, panasiai, kaip ir su zemes ispardavimu. Lenkai neturi teises tureti zemes Lietuvoje nuosavybes teise par amzius. Si nuostata neliecia lietuviu kalbanciu lenkiskai.

  9. Šviesulys:

    Užtenka pase įrašyti asmenvardžius viena iš pasaulio kalbų, įrašant kalbos ISO 3166-1 kodą ir tos kalbos rašmenimis asmenvardį (už asmenvardžio teisingą užrašymą prašoma kalba atsako asmuo). Viskas, to pakanka išreikšti asmenvardį valstybine ir asmens norima kalba.

  10. Buržuazinis nacionalistas:

    “ar konstitucinio reikalavimo „asmens vardas ir pavardė piliečio pase turi būti rašomi valstybine kalba“ formuluotė „valstybine kalba“, taip pat formuluotė „lietuviškais rašmenimis“ gali būti suprantamos taip, kad Lietuvos Respublikos piliečio pase kai kuriais atvejais rašant nelietuviškus vardus ir pavardes galima vartoti ne tik lietuvių kalbos abėcėlės raides, bet ir kitus tik lotyniško pagrindo rašmenis tiek, kiek jie dera su lietuvių kalbos tradicija, nepažeidžia lietuvių kalbos sistemos, lietuvių kalbos savitumo, oficialią išvadą turi teikti Valstybinė lietuvių kalbos komisija”
    Skamba lygiai tiek pat logiškai, kiek tokie teiginiai: “kad juoda yra balta turi nuspręsti VLKK”, “kad diena yra naktis turi nuspręsti VLKK”, “kad žiema yra vasara turi nuspręsti VLKK”…
    Laikas tautai nuspręsti, kad Konstitucinis teismas yra labiausiai Lietuvos Konstitucijai nusikaltusi institucija, kurią reikia naikinti nedelsiant.

  11. ...:

    Kai galų gale Lietuvą prijungsime prie Lenkijos, kokia plati bus mūsų tėvynė Lenkija.

  12. Šviesulys:

    “N:
    2014 02 28 12:24

    Kadangi pasas ar kortelė yra reikalingi važiuojant į kitas šalis, tai įrašų dubliavimas yra reikalingas. Bet dubliuojami tik tokie įrašai, kurie nurodo, kad čia yra data, čia vardas, čia pavardė, čia gimimo vieta ir pan. Vardas ir pavardė negali būti dubliuojami. Jie yra vieni ir tokie, o ne kitokie.”

    Asmens pavardė ir vardas papildomo įrašo atveju jo pasirinkta kalba būtų tik INFORMACINIO pobūdžio ir jokios juridinės galios neturėtų (Mažvaikiams užčiaupti tas įrašas būtų ir viskas). Visur ir visada užsienio valstybės kreipdamosios į Lietuvą dėl piliečio, rašytų lietuvos piliečio vardą ir pavardę Lietuvos valstybine kalba.

  13. Atgalinis pranešimas: L.Graužinienė nėra patenkinta KT išaiškinimu dėl Lietuvos pasų | Alkas.lt

  14. Kažin:

    Alko.lt komentarai jau baigia nusiristi į delfi lygį – juose dalykiškų komentavimų žymiai sumažėjo. Tokiu keliu eidami, portalai pjauna šaką, ant kurios sėdi…

  15. Leonas:

    Kokios problemos-atsisakai Lietuvos pilietybės,pasiprašai lenkiškos ir turi ne tik įrašą,bet ir visą pasą su baltu ereliu.
    Žinoma,jei ta pilietybė bus suteikta(išverstaskūrių niekur nemėgsta).

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *