G. Songaila. Tai, ką padarė Konstitucinis Teismas, yra valstybės vagystė (video)

Skelbiame Tautininkų sąjungos Strateginio komiteto pirmininko Gintaro Songailos kalbą vasario 9 d. Vilniuje įvykusioje konferencijoje „Už valstybę – be melo“.

Būkite pasveikinti – visi čia susirinkę Lietuvos Valstybės, kaip Tautos kuriamo bendrojo gėrio, gynėjai! Nors esame įvairių pažiūrų, tačiau mus vienija konstitucinės demokratijos vertybės.

Prieš dvi savaites mus apstulbino Konstitucinio Teismo nutarimas „dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos 125 straipsnio pakeitimo įstatymo“. Manau, vienas iš mūsų uždavinių visur ir visada aiškinti piliečiams, kurie šio nutarimo dar neskaitė, aiškiai įvardinti, kas gi atsitiko, kodėl siūlome atsisakyti tokio teismo.

Konstitucinis Teismas šiuo nutarimu iš esmės apsiskelbė valstybės suverenu, pasikėsino į Konstitucijos saugomas suverenias Tautos galias ir ėmėsi ginti ne mūsų valstybės konstitucinius pagrindus, kurie visų pirma įtvirtinti Konstitucijos pirmajame skirsnyje, bet Europos Sąjungos sutartis, kurios, beje, kinta be Europos tautų valios.

Jis iškėlė vadinamosios Europos Sąjungos teisės viršenybę, kuri buvo tyliai, slapta nuo Tautos atskiru aktu įrašyta Konstitucijos pabaigoje – kaip svarbesnę vertybę, lyginant su tuo, kas parašyta Konstitucijos pradžioje.

Itin spartuoliškai dirbantis Konstitucinis Teismas nagrinėjo, ar prieš aštuonerius metus Seime priimtas pakeitimas 125 Konstitucijos straipsnio, kuris Lietuvos bankui numatė išimtines pinigų emisijos teises Lietuvos valstybėje, buvo teisėtai priimtas.

Ir  teismas nustatė, kad šio straipsnio pakeitimas buvo neteisėtas, taigi, ir Lietuvos banko funkcijų  išbraukimas iš Konstitucijos buvo neteisėtas… Iki šios vietos Konstitucinis Teismas savo įgaliojimų tikriausiai neperžengė. Tačiau visa kita, ką jis padarė, būtina aiškiai įvardinti – tai yra valstybės vagystė. Tai vagystė iš Tautos, kuri per Konstituciją suteikė šiam teismui aiškiai apibrėžtus įgaliojimus.

Konstitucinis Teismas, vykdydamas politinį užsakymą netrukdyti euro įvedimui, leido sau nutarti, kad Konstitucijos straipsnio dalis, kuri numato Lietuvos banko pareigas, nebegalioja, nepaisant to, kad šios pareigos buvo išbrauktos neteisėtai.

Teismas leido sau atšaukti Tautos referendumu priimto straipsnio galiojimą. Priminsiu, kad šis teismas turi pareigą nagrinėti, ar teisės aktai neprieštarauja Konstitucijai. Ir tai tik tuomet, kai dėl jų kreipiamasi į šį teismą. Įgaliojimų  atšaukti Tautos priimtas Konstitucijos nuostatas jis neturi. Niekas teismo šito daryti, kaip tai numato įstatymas, ir nepaprašė.

Tačiau nuo šiol teismas tikriausiai priims nutarimus, kurių draugiškai paprašys politinė chebrytė. Juk šiame nutarime teismas chebrytei paaiškino, kad siekiant savo tikslų, netgi nebūtina keisti Konstitucijos, užtenka paprašyti teismo, kad šis pakeistų konstitucinę doktriną. Ir paprašyti galima bet kada, bet kuriuo klausimu. Ir visai nebūtina atsižvelgti, kokią tvarką nustato Konstitucinio Teismo įstatymas.

Štai ir dabar – teismo buvo klausiama dėl euro įvedimo sąlygų, t.y. ar Konstitucijos 125 straipsnis buvo priimtas teisėtai, tačiau chebrytei šiuo metu reikėjo, kad teismas paaiškintų dėl žemės, pakomentuotų, kokias konstitucines pataisas galima siūlyti, o kokių, šiukštu, negalima, neįmanoma, draudžiama.

Priminsiu, kad teismas neturi įgaliojimų  savo nuožiūra svarstyti projektų, nes, jeigu jis užsiims tokia cenzūra, kaip iš viso bus įmanoma Tautos valia keisti Konstituciją? Spėkit iš vieno karto, ką šis teismas paaiškintų dėl pasiūlymo naikinti patį tokį „konstitucinį teismą“. Ką jis pasakė dėl savo pačių atlyginimo pakėlimo, mes jau žinome, nors ir to niekas neprašė.

Nesupratingai chebrytei nuo šiol jau raštu paaiškinta, koks patogus jai įrankis yra šis teismas. Nuo šiol galima nebesiremti Konstitucija, užtenka remtis Europos Sąjungos sutartimis, o ir jas leidžiama keisti tik chebrytei. Tokius pakeitimus atšaukti jau galima tik referendumu, ir tik vienu klausimu:  Ar norite išstoti iš Europos Sąjungos, grąžinti pinigus ir sumokėti baudas? Beje, klausimų, ar Europos Sąjunga vykdo savo įsipareigojimus iš viso neturi pasigirsti eteryje.

Kita vertus, Tautos referendumu priimtas nuostatas, anot jų, galima atšaukti ir be referendumo, tik mandagiai ir tyliai paprašius pakeisti konstitucinę doktriną… Ar netgi ir be to, kaip tai mėginama padaryti dėl atominės elektrinės.

Chebrytė protinga – ji žino, ką daro, o štai Tauta – kvaila, lengvai suklaidinama, Rusijos agentų valdoma.  Todėl valstybė nuo šiol turi būti atsieta nuo jos nusususių piliečių. Juk valstybė – tai ne jos piliečių reikalas, tai protingos ir atsakingos chebrytės valdžia. O atsakinga ji tik savo nežinia kam atsakingiems šeimininkams Briuselyje, kurie net ir nebeslepia, kaip labai jie stengiasi pertvarkyti Europą, kad nebeliktų nei tautų, nei valstybių, nei tėvynių (iš salės pasigirsta balsai – „ir lyčių!“) . Taip, ir lyčių.

Ar įmanomas koks nors mūsų valstybės piliečių pokalbis su tokiais pareigūnais ir politikais? Įmanomas. Tačiau tik po to, kai jie taps paprastais, lojaliais savo valstybei, jos Konstitucijai piliečiais. Sakome ir aš sakau – paprastais piliečiais, taip pat ir dėl to, kad nuo savo nepaprastų valstybinių pareigų jie turi būti nedelsiant atleisti. Jie šias savo pareigas neteisingai supranta, savinasi galias, kurių niekas jiems nesuteikė, sukčiauja ir užsiima nešvariais asmeniniais bei grupiniais darbeliais.

O kita vertus, koks gali būti pokalbis su kaspinuočiu ar eskaride? Vienintelis rimtas argumentas jiems – tai česnakas ir išvietė.  Česnaką – tokiam Konstituciniam teismui! Išvietę – visiems Lietuvos grobikams!

Mes, tautininkai, prisidedame prie kvietimo telktis ir dirbti savo valstybės gydymui, vadavimui, išlaisvinimui.  Apginkime ir šį, ir būsimuosius referendumus.

2014-02-09, Vilnius