R.Morkūnaitė. Ukrainoje ateitis vėl stengiasi išsiveržti iš praeities gniaužtų (16)

Radvilė Morkūnaitė | Asmeninė. nuotr.

Radvilė Morkūnaitė

Euromaidane kalbama: „Imperija mus laiko už rankų ir kojų, kad tik mes nesirinktume europietiškų standartų gyvenimo“,  „Janukovyčiaus mygtukus spaudo Kremlius“,  „tituški“ (provokatoriai) nešiojasi ukrainietiškus pasus įmautėse su ženklu „CCCP“. Tai tik keletas nuorodų į tai, kad šalyje vyksta ne tik piliečių protestas prieš valdžią, bet ir principinė kova tarp praeities ir ateities.

Laisvė – ypač dažnas žodis tarp protestuotojų. Būdama Euromaidane, neatsitiktinai jaučiau tą pačią nepaprastos vienybės ir tvirtybės dvasią, kuri tvyrojo Atgimimo laikais čia, Lietuvoje. Pašaliečiui gali atrodyti keista, juk Ukraina – savarankiška, pripažinta valstybė, tad apie kokią laisvę kalbame? Kažkas, galbūt, tai laikytų laisve protestuoti, laisve mąstyti, laisvai reikšti nuomonę. O aš įsitikinusi, kad be to tai dar ir nuosekli neužbaigtų 90-ųjų valstybingumo atkūrimo ir Oranžinės revoliucijos tąsa.

Euromaidane – ta visuomenės dalis, kuri ir vėl priešinasi tempiama atgal į praeitį, kuri nori, kad šalis atsisakytų sovietinių tradicijų, neskaidrios, korumpuotos sistemos, kurie nenori būti bandomos reanimuoti Sovietų Sąjungos dalimi. Tokiu atveju, šie žmonės Euromaidane nuo savo pačių vyriausybės gina savo šalies suverenitetą.

Po Janukovyčiaus „žongliravimo“ prieš Vilniaus vadovų susitikimą ir po to sekusio pasirinkimo gręžti ienas atgal į Rytus, dalis šalies suvokė, kad balansavimo politika, o iš tiesų  – neryžtingas atsisiejimas nuo bambagyslės, kuri ir toliau sieja šalies establišmentą ir naująjį elitą su Rytine kaimyne, kainavo per daug. Kad tai kainuoja jų pačių ir jų vaikų ateitį.

Lavrovas neseniai pareiškė, kad protestai Ukrainoje yra „stimuliuojami iš užsienio“. Ukrainiečiai juokiasi, kad jis apdairiai nepatikslino – kurio. Jie sako, kad šalyje veikia „trečioji jėga“. Energetikoje, versle, politikoje. O ir šiomis neramiomis dienomis, kas inicijuoja susirėmimus, kas instruktuoja ir apmoka “tituškų” veiklą?  Galų gale, kas gi taip nevykusiai patarinėja Prezidentui, kad jis ne tik nebegirdi savo tautos, bet dar ir leidžia susidaryti tokiai situacijai kurioje pralietas kraujas?

Stebina atkaklus Janukovyčiaus atsiribojimas nuo to, kas vyksta gatvėse. Nors ir daugybę kartų ragintas, Prezidentas nesiima jokios iniciatyvos pradėti tiesioginį ir visaapimantį dialogą, nors jis yra valstybės vadovas, be to ir protestų priežastis bei epicentras.

Todėl nenustebčiau, jei tiesa, kad jis nebeprisileidžia nei bendrapartiečių, nei savo patarėjų, kad vietoj to „jį apstojo šeimos nariai ir Putino FSB pareigūnai“. Tai būtų tiesiausias kelias į realybės jausmo praradimą ir visišką atotrūkį nuo savo piliečių. Ar tik ne tokie “patarėjai” sukurpė ir pasiūlė priimti pastaruosius skandalingus įstatymus, pagal vienos didžiosios kaimynės pavyzdį?

Patirtis rodo, kad rytietiškų patarinėjimų pobūdis ir rezultatai vargiai veda demokratijos stiprinimo ir valdžios atsakomybės prisiėmimo linkme. Kuo tai baigėsi Sirijoje, yra labai iškalbingas ir gąsdinantis pavyzdys.

Sveikintina, kad tuoj pat po pirmųjų bandymų išvaikyti protestuotojus lapkričio pabaigoje, tarptautinė bendruomenė sureagavo nedelsiant. Manau, tai sulaikė nuo tolimesnio beatodairiško smurto. Vėliau buvo pasirinkta taktika laukti, kol žmonės nuvargs, sušals, kol jiems atsibos stovėti šaltyje – bet neatsibodo. Tada pasirinktas „atsargaus“ stūmimo kelias. O dabar – vyksta suiminėjimai, protestuotojų mušimas, leista juos minusiniame šaltyje laistyti vandens patrankomis. Todėl labai svarbu, kad tarptautinė bendruomenė ir toliau atidžiai ir nuolat stebėtų padėtį, ir spaustų Janukovyčių nutraukti bet kokį smurtą, prisiimti atsakomybę už tai, kas vyksta jo šalyje ir išdrįsti sėsti prie vieno stalo su opozicija.

Visi esame pasibaisėję pastarųjų dienų įvykiais, kai buvo pralietas kraujas.  Jėgos naudojimas yra absoliučiai netoleruotinas. Grasinimai, gąsdinimai, šmeižtas ir prievarta turi būti nedelsiant nutraukti. Ypač neramu, kad situacija nepagimdytų dar vieno diktatoriaus prie ES sienų ir nenuvestų šalies į pilietinio karo bedugnę.

Manau, kad visos Europos šalys turi veikti kartu ES lygiu, turi suvokti momento istorinę svarbą ir nepalikti Ukrainos žmonių vienų. Šiandien Europos Komisijos pirmininkas  pasmerkė įvykius, ir pareikalavo, kad būtų tuoj pat nutrauktas prievartos naudojimas, jis pažymėjo, kad ES atidžiai seks įvykių eigą, svarstys galimus veiksmus ir pasekmes dvišaliams ES ir Ukrainos santykiams. Sankcijos yra neabejotinai „ant stalo“. Dabar iššūkis ES užsienio reikalų ministrams – surasti tą tinkamą formulę, kaip paveikti atsakingus už kraujo praliejimą, tolimesnį krizės gilinimą, tuo pačiu neužkeliant naštos ant eilinių piliečių. Visi kiti toliau atidžiai stebim padėtį, matom, kas vyksta, ir bent jau savo dėmesiu ar buvimu Kijeve galime apsaugoti protestuotojus nuo tolesnio susidorojimo.

Europa negali likti nuošalyje. Vienaip ar kitaip, ji yra traukos centras ir ateities viltis tiems šimtams tūkstančių, kurie tamsoje ir šaltyje, stumdomi, mušami, apšaudomi ir laistomi iš vandens patrankų, atkakliai nesitraukia.

Kategorijos: Akiračiai, Nuomonių ratas, Visi įrašai | Žymos: , , , , .

16 komentarų

  1. N:

    Šlykštus melo pilnas straipsnis. Ar žinote, kas šią per praėjusią parą ir šią naktį maidanščikai ir toliau siautėjo. Kijeve sudegintas gyvenamasis namas, gerai, kad nėra aukų. Rovne milicija atsisakė vykdyti savo pareigas ir išsiskirste, nes banditai užgrobė administracinį pastatą. Ternopolyje ir Čerkasuose banditai jau šturmuoja valdžios pastatus. Taigi, iš Kijevo persimetė į provinciją. Išgamos maidanščikai ragina žudyti “Berkuto” šeimos narius, milicininkų šeimas. Atsistatydino Lvovo gubernatorius, valdžią ten gali užgrobti banditai. Ko laukia Janukas? Arba dabar, arba pilietinis karas ir padalinimas. Jau eina atbulinis skaičiavimas, laiko liko kelios dešimtys valandų, ne daugiau.

  2. Albas:

    Dar viena rašinėtoja establišmentalistė, ar nebusi Švarplio giminė. Ir kaip po paraliais jums pirštai nenudžiūva tokius žodžius spausdinant. Nejaugi vienoje turtingiausių kalbų nerandate lietuviško žodžio, o gal manote, kad ” kou mondriau” tai tuo protingesnė atrodysit.
    Apgailėtina

  3. Albas:

    O kaip autorei kraujas prie seimo 2009 sausio 16? Normaliai? Kur buvot kai mūsų policija į žmones šaudė? Kodėl nerašėt, negėdinot valdžios, nekvietės europos nelikti nuošalėje?

  4. diedukas Anūpras:

    “Europa taps nacijų Europa, ES turės išsiskirstyti. ES yra tramdomieji marškiniai, tautų kalėjimas, globalizmo kolonija. Europos islamizacija yra dalis amerikietiško geopolitikos projekto” Žanas-Mari Le Penas, interviu 23.01.2014, odnako.org)

    Euromaidanas- irgi JAV globalistų projektas, tam, kad už JAV FRS spausdinamą žalią makulatūrą supirkti derlingiausią pasaulyje Ukrainos žemę, o 40mln ukrainiečių padaryti vergais.

  5. mintis:

    kas čia per praeitis ir ateitis kai tautietis prieš tautietį.Kodėl rašinėjama bele kas kai širdis dėl tokių įvykių plyšta.Galima gal buvo taikiai spręsti tartis ,aiškintis,gi pradžioje taip ir buvo,ginklas nebuvo pakeltas.Kas įplieskė tą ugnį, kai smurtas vienų prieš kitus,tai jau ne tuštiems žodžiams ar rašinėliams.Gaila kad Ukrainoje taip vyksta,kad žūsta žmonės ir nesantaika,ne taikūs sprendimai, Ukrainoje kelią prasiskynė.

  6. Bet:

    ne tik “neužbaigtų 90-ųjų”, bet ir nuslopintų 1918 m. laisvės siekių įgyvendinimas

  7. LosAngeles:

    Ukrainoje dabar kartojamas jau igyvendintas 1917 m. scenarijus (pavykes ne tik 1917!!!). Kelias pramintas ir zinomas. Tai yra perversmas, ir geda europai ir tokioms ‘rasytojoms’, kurie tai pateikia kaip liaudies kova uz… Kovoja kazkas ir uz kazka (Sirijoje kol kas nepavyko, yra chebros kelti kipisa kitur), bet vienareiksmiskai galima sakyti kad eiliniams Ukrainos gyventojams po ju pergales geriau tikrai nebus.

  8. Barbora Saulė:

    Miela Radvile, esat naujos kartos politikė. Su tokiais kaip Jūs norėtųsi sieti geresnę Lietuvos kaip tautinės valstybės ateitį. Džiaugiausi, kai mačiau Jus ramiai argumentuotai diskutuojant TV laidoje nepritariančią žemės pardavimui užsieniečiams, Kaip supratau, nepalaikėte Estrelos rezoliucijos. Tačiau šiuo straisniu nustebinote. Ar esate susipažinusi su asociacijos sutartimi, kuri buvo siūloma Ukrainai? Tie, kas su ja susipažinę, teigia, kad sutartis visiškai nenaudinga Ukrainai. Jos esmė: atverkite savo rinkas ES valstybėms. Tačiau jokiu įsipareigojimu iš ES pusės. Tai reiškia, sužlugdykite savo šalies pramone. Tai verčia kitaip žiūrėti ir į įvykius Maidane. Suprantama, dalis ten esančių turi niekuo nepagrįstų iliuzijų dėl ES, tačiau kas galėtų paneigti, kad čia nevadovauja savų tikslų turinti rankelė iš Vakarų?

  9. Buvo:

    ir yra didingų norų. Vakarų Ukrainos žmonės siekia išsivaduoti iš priespaudos ir kovoja už laisvę bei tokį gerą (t.y. turtingą) gyvenimą kaip danai, olandai, prancūzai, vokiečiai. Tam reikia įkurti Vakarų Ukrainoje savą Galicijos respubliką arba prisijungti prie Lenkijos kaip autonominė vaivadija (antras variantas – komentatorių aptarimui). Pirmas variantas rasi sveikesnis, nes bus savi prezidentas, parlamentas, prokuratūra, teismų piramidė, sava vyriausybė, o šioje – net pora tuzinų ministerijų (jose – pulkai diplomatų, kariškių, tarnautojų) su begalybe pajamingų postų. Taigi žmonės žino, už ką kovoja. Pvz., Slovakija atsiskyrė nuo Čekijos, tai ar blogai tapo? Ir nereikia bauginti dėl liaudies – ji pati išsivers, kaip kad buvo šimtmečius. Nes liaudis nemirtinga. O kovotojus už laisvę privalu remti. Tad autorė R. M. – teisi, o komentatoriai (nepykit) – ne.

    • prašalaitis:

      Pagal tamstos logiką, reikia leisti LLRA autonomininkams pietryčių Lietuvoje įkurti savą respubliką Litwa arba kaip autonominę vaivadiją, kurią po to prijungti prie Lenkijos? Liberalizmo ideologija su jos iliuzinėmis laisvėmis ir “išsivadavimo” iš priespaudos kovomis jau prilygsta banditizmui. Intelektualiame lygmenyje liberalizmas virsta kvailyste, o politiniame – išdavyste.

  10. Raimundas:

    Na tikrai nustebino tokiu naiviu straipsniu. Ir nesigaudymu geopolitikoje. Emocijomis pakaitintos mintys.

  11. Dangerus:

    Gerbiamoji nebūkite naivi – Ukraina po kol kas tik politinių kovų platforma tarp rytų ir vakarų. Iš kur ir kokie vėjai pučia čia aišku visiems. Gaila tik vieno, jog dėl kai kieno ambicijų yra pjudoma Ukrainos
    tauta. NATO reikia būti kuo arčiau Rusijos sienos, o Rusijai vakarus laikyti įtemtai – čia tik žemės plotai svarbu. Lietuva jau ES narė – atsimerkit, pažvelkit kiek mes pasiekėm………. ))) cirkai.

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *

Taip pat skaitykite: