Aukštutinė pilis | mdl.lt nuotr.
Gruodžio 12 d. 17 val. Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje, Arsenalo g. 3, vyks paskaita „Restauracija, neslepianti laiko padarytų žaizdų: Aukštutinės pilies rūmų atvejis“.
Klausytojai išgirs du pranešimus. Pirmajame, kurį skaitys menotyrininkė Edita Povilaitytė, siekiama parodyti, kokie Vilniaus Aukštutinės pilies kunigaikščių rūmų apsaugos darbai buvo vykdomi XIX-XX amžių sandūroje ir tarpukaryje, kaip susiformavo autentiškų mūrų išsaugojimo idėjos. Tarpukaryje tyrėjai mūrus konservavo ir tik ketvirtojo dešimtmečio antrojoje pusėje ėmėsi fragmentinio architektūrinių elementų restauravimo. Tuomet imta svarstyti, kaip geriau pristatyti žiūrovui konservuotas liekanas.
XX amžiaus antrojoje pusėje įsivyravus stilistiniam restauravimui, atsirado idėjų atstatyti Aukštutinės pilies rūmus. Tačiau architekto Sigito Lasavicko atlikti tyrimai bei aštuntajame dešimtmetyje parengti trys rūmų konservavimo ir rekonstrukcijos projektai atvėrė ir kitą požiūrį į autentiškumo išsaugojimo galimybes, kuris liko jo brėžiniuose ir rankraščiuose. Pranešime atskleidžiami šie S. Lasavicko ieškojimai.
Antrajame pranešime dr. Birutė Rūta Vitkauskienė supažindins su Koldingo pilies Danijoje restauravimo patirtimi. Danų architektai rado būdą, kaip išsaugoti pilies griuvėsius ir išvengti imitacinio atstatymo ar vizijų kūrimo.
Aukštutinė atliepia Žemutinei,
Žemutinė saugo, t. y. saugojo ir gal apgins
Aukštutinę, kaip buvo ir bus;
bet Žemutinė pilis dar paslėpta.. giliai giliai, po
“mažytės” iškabėlės antrašu virš vartelių.
Tad klausimas poryt
vakarui – kas svarbiau:
ar atlaisvinti Vytenio nurodymu paskirto
ad-ministratoriaus Gedimino priežūros pilto-kasto pylimo
tikroviškąją aplinką be būdelinių-ekskalatorių,
ar “mažytės” iškabėlės svetimybinės bjaurasties reikšmes
į pirmenybinę padėtį (jas nuklant) grąžinti.
Kurio “išlaisvinimo” vertė
labiau atreikš, t.y. atlieps
grąžą tikrenybės (tikroviškumo – “aute-ntiškumo”).
Ar būdelių (abiejų) nuo šlaito ir bokšto priekraigio pašalinimas,
ar okupacinių įtakų antrašo “žemai” virš įeigos…
puiku, kad neužmirštamas genialusis Sigitas Lasavickas , jo darbai ir įžvalgos dar ilgai gelbės saugant tikrąjį Vilnių, ir, be abejo, ne tik mūsų miestą, bet ir daugelį kitų Lietuvos nuostabių vietovių. Tai paskaita, kurioje būtina apsilankyti kiekvienam romuviui..