Įsibėgėjus šildymo sezonui visoje Lietuvoje organizuojama akcija „Kaminukas“. Jos metu bus tikrinama, kaip eksploatuojamos katilinės ir įvairaus kuro katilai, koks kuras deginamas. Akciją šią savaitę pradeda Vilniaus ir Šiaulių regiono aplinkos apsaugos departamentai. Kiti departamentai prie akcijos prisijungs netrukus.
Su intensyviu šildymu susijęs oro taršos padidėjimas ypač juntamas miesto individualių namų rajonuose, kur patalpos šildomos naudojant nekokybišką kurą arba įvairias atliekas. Pavojingiausios žmonių sveikatai yra smulkios, nematomos kietosios dalelės, kurios nesulaikomos viršutiniuose kvėpavimo takuose ir prasiskverbia į žmogaus organizmą.
Kaip rodo tyrimų duomenys, didžiausia kietųjų dalelių KD10 koncentracija fiksuojama per didžiausius šalčius, kai ypač suintensyvėja kūrenimas. Lyginant šių kietųjų dalelių koncentraciją šiltuoju ir šaltuoju metų laiku, ji gali skirtis net iki kelių kartų.
Didelę kūrenimo įtaką oro užterštumui rodo ir smulkesnės kietųjų dalelių frakcijos KD2,5 vidutinė šaltojo ir šiltojo metų laikų koncentracija. Miestų stotyse kūrenimo sezono metu ji yra 1,5–1,6 karto didesnė negu šiltuoju metu.
Ypač pavojinga deginti plastikinę tarą, gumą, užterštą (pvz., impregnuotą) medieną, senus baldus, rūbus, batus ir cheminėmis medžiagomis užterštus audinius ar pakuotes. Privačių namų kvartaluose, deginant nekokybišką kurą ar atliekas, į aplinkos orą patenka didelės kenksmingų medžiagų koncentracijos (sieros, azoto junginiai, anglies monoksidas ir pan.).
Siekdami užkirsti kelią pažeidimams, aplinkosaugininkai primena, kad Aplinkos oro apsaugos įstatymo 20 straipsnio 2 dalis draudžia krosnyse deginti atliekas. Už atliekų deginimą nesilaikant įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų atmosferos apsaugos reikalavimų Administracinių teisės pažeidimų kodekse numatyta bauda piliečiams nuo 100 iki 200 litų ir pareigūnams – nuo 200 iki 400 litų.
Pagrindinės kietojo kuro rūšys, tinkamos kūrenti, yra natūrali mediena (malkos), anglys ir durpės. Pučiant silpnam, nepalankiam teršalų sklaidymui, vėjui siūloma pagal galimybes rinktis dujinį šildymą.
Susiję straipsniai:
- Pradedamas statyti pirmasis daugiabutis Lietuvoje su išmaniuoju šildymu
- Šalies gyventojai jau parsinešė Kalėdas į savo namus
- Lietuviškos durpės sieks įveikti brangias rusiškas dujas
- „Darom“ komanda Kaune rudenį pradeda naują savanorystės sezoną
- Pasirašytas Merų paktas, siekiant mažinti oro taršą ir kovoti su klimato kaita
Neturi darbo … kaip į kaminus žiūrėti šobla – j….
Na nesakykit, nesakykit. Kai žmonės ėmė masiškai bėgti nuo šiluminininkų reketo, iškilo grėsmė pastarųjų pasakiškiems ir nekontroliuojamiems pelnams. Kelis metus iš eilės parodžius kokie kenkėjai yra tie patys save besišildantys, bus galima ir įstatymą stumti, kad vėl visusi prisegtų prie centralizuotų tinklų ar bent jau prie dujų tiekėjų.