Lietuviškos durpės sieks įveikti brangias rusiškas dujas

Nauja Kauno rajono šilumos ūkio strategija – daugiau kūrenti durpių. „Turime ranka pasiekiamą Ežerėlio durpyną, kuriame kasama viena pigiausių kuro rūšių – durpės. Nepasinaudoti šia galimybe būtų nedovanotina“,- įsitikinęs meras Valerijus Makūnas.

Reikia pertvarkyti katilines

Šiandien mero kabinete surengtame pasitarime daugiausia buvo kalbama apie būtinybę investuoti į katilinių pertvarką, naudojant jose pigesnį kurą. Susitikime dalyvavo keletą durpynų Lietuvoje eksploatuojančios bendrovės „Klassmann Deilmann“ generalinis direktorius Kazimieras Kaminskas, „Klassmann Deilmann Ežerėlis“ direktorius Giedrius Kavaliauskas, šilumos ūkį Kauno rajone valdančių įmonių  – „Roalsos“, „Kauno energijos“ ir Kauno rajono komunalinių paslaugų centro vadovai.

Kauno rajono energetikos ūkis sudėtingas, nes apima daug mažų katilinių, kūrenamų įvairiu kuru.  Dujos yra labai brangios, dyzelinas – taip pat. Specialistai prognozuoja, kad jau ateinančią žiemą brangs malkos, todėl pastaruoju metu savivaldybė ėmė vis labiau atsigręžti į durpes.  Šis kuras už rusiškas dujas pigesnis mažiausiai du kartus.

Turi daug privalumų

Birželio pabaigoje meras Valerijus Makūnas ir Savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis lankėsi Ežerėlio durpyne. Kol kas lietuviškos durpės daugiausia naudojamos daržininkystei, tačiau durpininkų atstovai tikina, kad tai – puikiausias kuras, kurį ypač gausiai naudoja airiai, estai, latviai, švedai, suomiai. Kazimieras Kaminskas pasakojo, kad Ežerėlio durpės yra labai geros kokybės, jų kaloringumas 13 proc. didesnis nei medienos.  Kuro durpės pasižymi pastovia drėgme ir energetine verte.

Lietuvos durpių asociacijos (LDA) atstovai įvardija dar vieną svarbų kuro durpių privalumą – nedaug kintančią ir palyginti nedidelę kainą. 2005 – 2012 metais dujų kaina Lietuvoje išaugo net 333 proc., 2009 – 2012 m. ji šoktelėjo dar 57 proc. Biokuro kaina kito taip pat ženkliai: 2005 – 2012 m. 85 proc. ir 2009 – 2012 m. 46 proc. Tuo pat metu kuro durpių  kaina padidėjo tik 14 proc. Minėtu laikotarpiu kuro durpės už biokurą buvo pigesnės nuo 24 iki 36 proc., jau nekalbant apie rusiškas dujas.

LDA atstovai mano, kad durpių žaliava turėtų būti laikoma iš dalies atsinaujinančiu šaltiniu. Jų pateiktais duomenimis, Lietuvoje iškasamas durpių kiekis yra faktiškai lygus natūraliam prieaugiui (2 mln. m3). Verslininkai siūlo katilinėse naudoti vadinamą biomasę – susmulkintos medienos ir kuro durpių mišinį. Kuro durpėms yra būdingas ilgesnis smilkimas, nei medienai. Degimo procesas įgauna naują, geresnę kokybę, kai į katilą paduodamas medienos ir kuro durpių mišinys.

Lietuva, būdama Europos Sąjungos nare, yra įsipareigojusi didinti energijos, gaunamos iš atsinaujinančių šaltinių, gamybos apimtis. Didžiausias šios gamybos žaliavos šaltinis – malkinė mediena ir medienos kirtimo atliekos. Didėjant energijos gamybos apimtims, tinkamų kūrenti medžio produktų ilgainiui nepakaks. Todėl durpės yra būtinos, kaip papildanti kuro rūšis.

Užteks ne vienai kartai

Kauno technologijos universiteto mokslininkai prognozuoja, kad kuro durpių vartojimas per sekančius tris metus padidės 2,5 karto. Kauno rajono savivaldybės vadovai kartu su energetikais artimiausiu metu  ketina suskaičiuoti, kiek reikia investuoti į katilinių pertvarką, kad jau ateinantį šildymo sezoną mažėtų šilumos kaina.

„Mums tenka didžiulė finansinė našta kompesnuojant gyventojams už šildymą, todėl turime priimti greitus sprendimus, kurie mums padėtų išeiti iš kainų augimo rato“, – teigė savivaldybės administracijos direktorius Ričardas Pudževelis. Valerijus Makūnas svarstė, kad, sudarius ilgalaikes sutartis su energetikos įmonėmis, kuro durpių kaina dar mažėtų.  Meras taip pat pastebėjo, kad Lietuvos durpininkai kasmet sumoka apie 7 milijonus gamtos išteklių mokesčių ir dar apie 20 mln. litų kitų mokesčių.

Ežerėlio durpyno vadovai patikino, kad didėjant durpių gavybai pastebimos žalos gamtai nebus, be to,  čia esančių klodų pakaks dar ne vienai kartai.