„Nulis laipsnių“. A. Veryga: Alkoholis nėra susijęs nei su sveiku, nei su sėkmingu gyvenimu (video) (27)

Aurelijus Veryga | lsveikata.lt nuotr.

Aurelijus Veryga | lsveikata.lt nuotr.

„Nulis laipsnių“ – tai pokalbių su daug pasiekusiais žinomais kultūros pasaulio žmonėmis ciklas. Su tais, kurie gyvena ir kuria blaiviai, kurie esti gyvi pavyzdžiai jaunam žmogui.

Pašnekesius pradedu įvadiniu pokalbiu su Arelijumi Veryga. Jis – biomedicinos mokslų daktaras, gydytojas psichiatras, Baltijos šalių tabako ir alkoholio kontrolės koalicijos bei Nacionalinės tabako ir alkoholio koalicijos prezidentas, „European Network for Smoking Prevention“ valdybos narys, Vyskupo Motiejaus Valančiaus blaivystės sąjūdžio pirmininkas, LR Ministro pirmininko visuomeninis konsultantas.

Būdamas aktyviu visuomenininku, A. Veryga tabako ir alkoholio žalos sveikatai bei visuomenei temomis pasisako ne tik įvairiuose interviu, straipsniuose ar paskaitose, tačiau ir savo internetiniame tinklaraštyje blaivus.blogspot.com .

Iš pirmo žvilgsnio suaugę ir protingi, sukūrę šeimas, pasistatę namus žmonės auklėja savo atžalas, laukia nesulaukia anūkų, o tuo tarpu patys elgiasi visiškai alogiškai – trumpina savo atmintį, protą ir apskritai gyvenimą. Pradėsiu nuo, atrodytų, paprasto bei banalaus klausimo – kodėl žmonės vartoja alkoholį?

Tam yra daug priežasčių ir racionaliai tą ne visuomet galima paaiškinti. Man labai patiko kartą išgirstas palyginimas su kalba, kuomet buvo klausiama, ar kam nors yra neaišku, kodėl kinų vaikai kalba kinietiškai. Atsakymas yra labai aiškus ir natūralus, tuo tarpu norėdami sužinoti, kodėl geria mūsų vaikai, mes ieškome sudėtingų išvedžiojimų ir mokslo. Atsakymas yra ir paprastas, ir sudėtingas. Jie geria todėl, kad užauga tokioje aplinkoje, kurioje geriama. Jie persiima visuomenės normas, kurios šiandien skelbia, kad negeriantis yra nenormalus, kad šventė neatsiejama nuo išgėrimo, kad mus vienija alus ir pergalės ir t.t.

Labai įdomu, kad tuo amžiaus laikotarpiu, kai vaikui teoriškai negalima vartoti, yra stengiamasi jį pasiekti netiesioginiais būdais per vaikams skirtą paslėptą reklamą, per pasakas, kitą literatūrą, filmus ir pan. Vaikams kuriami jiems patrauklūs skoniai, dizainas ir net tiesioginė reklama. Greta nesusipratusių šeimų nuolat budi pelno ištroškę gamintojai, kuriems visiškai tas pats, kas išgeria jų gėrimus. Tai, kad pradeda gerti vaikai, šitai pramonei yra labai naudinga, nes kuo anksčiau žmogus pradeda gerti, tuo greičiau tampa priklausomu. Žinoma, suformavus tinkamas nuostatas ir poreikį, labai svarbia tampa alkoholio kaina, kurią pramonė stengiasi išlaikyti maksimaliai žema, didelis fizinis prieinamumas, kuomet alkoholio parduotuvę lengviau rasti nei šviežių daržovių ar kitų maisto produktų pardavimo vietą ir t.t.

Kaip yra pasakęs vienas žmogus, „Ne kiekvienas „kultūringai geriantis“ tapo alkoholiku, bet kiekvienas alkoholikas praėjo „kultūringo gėrimo“ stadiją“. Tik viena vyno taurė, tik vienas bokalas alaus, tik viena taurelė degtinės… Ką manote apie „kultūringą“ gėrimą, ar toks apskritai egzistuoja?

Vienas mano kolega labai taikliai pastebėjo, kad žodžiai alkoholis ir kultūra dera tarpusavyje taip pat, kaip žodžių derinys „šlapia ugnis“ ar „sausas vanduo“. Žmogus yra socialus ir kultūringas, kol yra blaivus. Išgėręs jis kultūrą praranda ir praranda tai, kas mus skiria nuo gyvulių. Neretai galima išgirsti, kad žmogus išgėręs atsiveria, kad ką negėręs galvoja, tą išgėręs pasako ir pan. Tačiau mes nesam asocialūs ir galvojam, ką kalbam. Pabandykite įsivaizduoti, kas dėtųsi, jei gatvėse žmonės vieni kitiems pradėtų sakyti, ką vieni apie kitus galvoja. Aš galiu galvoti ką noriu apie savo viršininko žmonos išvaizdą, bet jei turiu pakankamai proto, man turėtų užtekti supratimo jos nekritikuoti ten, kur nedera. Ir tokių pavyzdžių galima rasti daug.

Aurelijus Veryga | K.Dambrauskienės nuotr.

Aurelijus Veryga | K.Dambrauskienės nuotr.

Žinoma, kultūringu ir rafinuotu galima pavadinti bet kokį elgesį. Su tokiu pat rafinuotumu, kaip vyno taures, būtų galima kurti porcelianinius ar krištolinius indelius žiurkių nuodams valgyti. Juos taip pat būtų galima pasukti, pauostyti, supilstyti į prabangias dėžutes ir t.t. Tai, kad žmogus rafinuotai geria tą, kas yra pripažinta vėžio sukėlėju, medžiagas, sukeliančias apsigimimus ir priklausomybę, rodo ne jo kultūringumą ar rafinuotumą, o kaip tik sveikatos raštingumo stoką.

Tačiau jei kalbėti apie kultūringą gėrimą kiekio prasme, tai iš pradžių visas gėrimas yra tam tikra prasme kultūringas. Alkoholis yra klasikinė psichoaktyvi ir priklausomybę sukelianti medžiaga, todėl pradžioje jo reikia labai nedaug, o vėliau, augant tolerancijai ir priklausomybei, jo kiekis didėja ir kultūra čia niekuo dėta, tai biologija.

Beja, turbūt nedaugelis žino, kad Lietuvoje apie 40 proc. 20-64 metų amžiaus vyrų ir apie 10 proc. to paties amžiaus moterų yra priklausomi nuo alkoholio. Neabejoju, kad dauguma jų manosi geriantys saikingai ir kultūringai.

Kalbant apie statistiką – kokie su alkoholio vartojimu ir pardavimu susiję skaičiai esti šiandien ir kokie buvo sovietmečiu, ar laisvoje Lietuvoje geriama daugiau?

Iš tikrųjų šie skaičiai gana smarkiai svyruoja. Ir pardavimai nerodo tikrosios padėties, nes dalais alkoholio yra pagaminama ir parduodama nelegaliai. Tačiau net ir legalūs pardavimai siekia apie 13 litrų absoliutaus alkoholio vienam Lietuvos gyventojui per metus. O tai yra daugiau nei 26 litrai degtinės vienam Lietuvos gyventojui per metus (įskaitant naujagimius ir pensininkus).

Yra buvę laikotarpių, kai vartojimas buvo ženkliai sumažėjęs (toks buvo Vysk. Motiejaus Valančiaus blaivystės laikotarpis, Michailo Gorbačiovo antialkoholinės politikos laikotarpis). Abu šie laikotarpiai buvo susiję ir su svarbiais šaliai istoriniais pokyčiais. Blaivūs žmonės pradeda matyti, kaip apgailėtinai gyvena ir pradeda keistis ir keisti šalį. Gaila, bet nepriklausomoje Lietuvoje daugiau buvo alkoholio rinkos liberalizavimo, nei realios kontrolės, todėl ir statistika nedžiugina. Vien vaikų apsinuodijimų alkoholiu skaičius yra išaugęs daugiau nei 17 kartų, o tai jau rodo, kad visuomenė labai rimtai serga.

Neretai, ypač iš vyresnių žmonių ar net gydytojų, galima išgirsti kalbas apie alkoholio naudą sveikatai, bet vaistinėse rasti degtinės, alaus ar brendžio man niekaip nepavyksta. Iš kur atsirado tokie mitai? Kokių dar apgaulingų teiginių esama, iškeliančių alkoholio „naudą“?

Žiloje senovėje alkoholis galėjo turėti realią vietą medicinoje. Jis ją tebeturi ir dabar. Tebegaminamos tinktūros, į kurių sudėtį įeina etilo alkoholis. Jis naudojamas ir kaip priešnuodis apsinuodijus metilo alkoholiu.

Visais kitais atvejais alkoholio vartojimas dėl sveikatos tėra išsigalvojimas. Yra manoma, kad alkoholis mažina išeminės širdies ligos riziką, tačiau realybė yra tokia, kad apie 50 proc. mirusių nuo infarkto ar insulto mirties metu buvo girti ir tai jų niekaip neapsaugojo, atvirkščiai – greičiausiai tai ir tapo jų mirties priežastimi.

Yra ir kitų mitų apie tai, kad alkoholis šildo, kad padeda nėščiosioms išvengti priešlaikinio gimdymo, kad gydo skrandžio opą ir t.t. Visa tai ne tik, kad nėra tiesa, bet prieštarauja elementariai fiziologijai ir klaidina žmones, kuriems tokie paaiškinimai labai patinka, nes darant ką nors rizikingo, pasiteisinimas sveikata yra ypač svarbus.


Ar alkoholis tiek pat pavojingas ir vyrams, ir moterims?

Alkoholis pavojingas ir vyrams ir moterims. Galima sakyti, kad moterims pavojus yra didesnis dėl to, kad jos turėtų išnešioti ir pagimdyti sveikus vaikus. Tuo tarpu Lietuvoje labiausiai geria 24-35 metų amžiaus moterys, kurios dažniausia gimdo ir augina vaikus. Žinant, kad Lietuvoje tik apie 50 proc. šeimų teigia planuojančios vaikus, reiškia, kad tik kas antra šeima bent teoriškai gali pasirengti, kad vaikas gimtų sveikas. Kitos šeimos vaikų susilaukia neplanuotai, o tai reiškia, kad itin paplitus moterų alkoholio vartojimui, daugelis jų alkoholio pavartoja dar nežinodamos, kad laukiasi. O tai jau yra susiję su tragiškomis pasekmėmis.

Be to, yra ir dar vienas svarbus niuansas – moterims reikia dvigubai mažesnio alkoholio kiekio, kad išsivystytų priklausomybė. Tą rodo ir Lietuvos tyrimai. Moteriai susirgus alkoholizmu, prieš ją atsisuka ir socialinė aplinka. Geriantys vyrai neretai pateisinami, užjaučiami, jų ilgai nepalieka žmonos. Tuo tarpu prasidėjusi moteris yra pasmerkiama, vyras su tokia moterimi dažniausiai negyvena. Todėl ir pagalba būna sudėtingesnė.

Kaip alkoholis veikia vaiko organizmą, kaip tai atsiliepia tolimesniame jo gyvenime?

Kaip jau ir minėjau, kuo anksčiau pradedamas vartoti alkoholis, tuo didesnė tikimybė, kad vaikas taps nuo jo priklausomas.  Anksti pradėję išgėrinėti pažeidžia savo centrinės nervų sistemos raidą, imunitetą, rizikuoja susirgti vėžinėmis ligomis, žūti nuo išorinių priežasčių, įsivelti į nesaugią lytinę elgseną, turėti reikalų su teisėsauga ir panašiai.

Nevartojančio alkoholio dažnai klausiama, kodėl jis negeria, nors daug logiškiau būtų klausti geriančio, kodėl pastarasis save nuodija. Koks šiandien visuomenės požiūris į blaivininką ir koks jis buvo prieš, sakykime, šimtą metų ar sovietmečiu?

Na, antrasis klausimas geriančioje visuomenėje neretai sukelia nuostabą ir kartais net susierzinimą. Žmonėms nepatinka girdėti, kad jie ką nors daro negerai. Keista, bet iš tiesų negeriantis neretai laikomas nenormaliu, tuo tarpu, kai ištisos šalys sugeba gyventi visiškai be alkoholio.

Manau, niekas neturi tikslo padaryti visų blaivininkais, tačiau šiandien siekiamybė turėtų būti negėrimą visuomenėje padaryti tokiu pat normaliu reiškiniu, kaip ir gėrimą, kad ir kaip keistai tai beskambėtų. Gal tuomet ir klausimas, kodėl žmogus save nuodija, atrodytų ne toks keistas. Negalėčiau pasakyti, koks požiūris į blaivininką buvo sovietmečiu ar prieš šimtą metų. Žinau tik tiek, kad nepaisant visų pašaipų ir stebėjimosi, žmonės, kurie tikrai suvokia sveikatos kainą ir supranta, koks trapus yra gyvenimas, blaivininkams nuoširdžiai pavydi dėl jų apsisprendimo ir dėl to, kad patys net ir norėdami nepasiryžta žengti tokio žingsnio.

Vis populiaresnis darosi muzikos festivalis be alkoholio „Varom“, tarp blaivybės draugijų narių galima rasti jaunimo. Štai visai neseniai kai kuriuose Kauno baruose buvo priimtas sprendimas uždrausti naktinę alkoholio prekybą, kurį ypač palaikė ir jaunimas – ar galima džiaugtis ir drąsiai teigti, jog auga nauja karta, norinti bei mokanti gyventi blaiviai?

Manau, kad tikrai galima tuo džiaugtis. Yra geras posakis: „Sutemos yra tirščiausios prieš aušrą“. Mes ilgai kentėjome, matėme kenčiančius artimuosius. Perkeltine prasme galima būtų sakyti, kad visuomenė kaip organizmas karščiavo ir sirgo. Tačiau karščiavimas reiškia ir sveikimą, nes tokiomis aplinkybėmis organizmas išsiugdo atsparumą parazitams (žinoma, jei parazitai organizmo nenužudo).

Kažkas panašaus vyksta ir su visuomene. Jaunimas pavargo nuo apsivėmusių, agresyvių ir tuščių draugijų, pavargo nuo bukų pasilinksminimų. Auga karta, kuri savo gyvenimą stato nebe Gariūnuose. Jaunimą apgauti nėra lengva, jie patys domisi sveikata, susižino, kas yra sveika, kas leidžia pasiekti savo tikslų gyvenime. Alkoholis nėra susijęs nei su sveiku, nei su sėkmingu gyvenimu. Labai tikiuosi, kad šita mada išplis ir jaunimas pakeis šitą šalį.

O kada ir kodėl Pats nusprendėte gyventi blaivia ir šviesia galva? O gal alkoholio apskritai niekada nevartojote?

Aš alkoholio nevartoju tik 5 metus. Paskatų nustoti vartoti buvo kelios. Pirmiausia buvo įdomu pažiūrėti, ar nevartoti yra tikrai taip blogai, kaip bandoma įteigti. Paaiškėjo, kad savijauta nevartojant ženkliai gerėja. Nepradingo nė vienas mano draugas, atvirkščiai, kai kurie jų patys nusprendė atsisakyti alkoholio. Aš nejaučiu jokio diskomforto negerdamas alkoholio ir tai teikia džiaugsmą.

Kitas motyvas – tai noras rodyti pavyzdį savo vaikams. Tai yra mažiausia, ką galiu padaryti dėl jų, kad jie turėtų mažesnę tikimybę įklimpti į alkoholio vartojimą. Kai pradėjau domėtis alkoholiu kaip mokslininkas, supratau, kad alkoholio vartojimas niekaip negali būti siejamas su sveikata, tai yra viena didžiausių rizikų sveikatai.

Be to, pradėjęs aktyviau dalyvauti alkoholio kontrolės politikoje pamačiau, kokie žmonės dirba alkoholio pramonėje ir kokie darbo metodai ten naudojami. Tuomet nusprendžiau, kad jie niekada daugiau iš manęs negaus nė lito, kad galėtų pabandyti pragirdyti mano vaikus.

Kategorijos: Gamta ir žmogus, Lietuvos kelias, Nuomonių ratas, Sveikata, Visi įrašai | Žymos: , , , , , , , , .
Skaityti komentarusKomentavimo taisyklės

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas. Būtini laukeliai pažymėti *